Savęs vertinimas - tai asmens požiūris į save, apimantis savigarbą, kontrolės lokusą ir emocinį stabilumą. Tai besąlygiškas savęs priėmimas su visais trūkumais ir privalumais, savęs pažinimas. Norėdami perteikti įvairiausius minčių ir jausmų apie save niuansus, skirtingai autoriai vartoja įvairias sąvokas: „savęs vertinimas“, „požiūris į save“, „pasitenkinimas savimi“, „Aš vaizdas“, ir kt.
Atitinkamai savęs vertinimas apibrėžiamas kaip žmogaus sprendimas apie savo savybių pasireiškimo laipsnį tam tikrų etalonų ar normų atžvilgiu. Savęs vertinimas, tiesiogiai dalyvaudamas elgesio ir veiklos reguliacijoje, nustato tam tikrą pusiausvyrą tarp išorinių poveikių, vidinės asmenybės būsenos ir jos elgesio formų. Dar kiti autoriai, apibūdindami savęs vertinimą, išskiria du glaudžiai tarpusavyje susijusius momentus: patį savęs vertinimo procesą ir to proceso rezultatą ( A. Suslavičius, 1976 ).
Savęs vertinimo lygiai
Pagrindiniai savęs vertinimo lygiai yra: aukštas, adekvatus, žemas. Taip pat yra per aukštas ir per žemas savęs vertinimo lygiai.
- Žmogus, kuriam būdingas pernelyg didelis savęs vertinimas, linkęs per gerai save vertinti, nors situacija ir neduoda tam pagrindo.
- Aukštas savęs vertinimas yra naudingas. Žmonės, kurie save aukštai vertina, ne taip pasiduoda kitų spaudimui, mažiau linkę vartoti narkotikus, atkakliau atlieka sunkias užduotis ir yra laimingesni.
- Adekvatus - tikroviškas savosios vertės jausmas įgalina žmogų kritiškai žiūrėti į save, nuolat derinti savo galimybes ir sugebėjimus su gyvenimo reikalavimais, kelti realius tikslus, atsisakyti nuo nepagrįstų siekių, tikslų, veiksmų.
- Žmonės, kurių savęs vertinimas žemas, vengia visuomeninio gyvenimo, rečiau užima renkamas pareigas.
- Per žemas savęs vertinimas gali rodyti „nepilnavertiškumo komplekso“ formavimąsi, nuolatinį nepasitikėjimą savimi, neturėjimą iniciatyvos, abejingumą ir nerimą.
Taigi, asmenybės savęs vertinimas, jos aspiracijų lygis, motyvų sistema formuojasi asmenybei vystantis kolektyve, formuojantis sudėtingai psichologinių kontaktų sistemai. Asmenybės savęs įvertinimas yra rezultatas nuolatinio lyginimo - to, ką aš matau savyje, su tuo, ką mano manymu, kiti manyje mato ( A. Metodas:
Tyrimai apie savęs vertinimą ir streso įveiką
Autoriai atliko du tyrimus, siekdami išsiaiškinti, ar savęs vertinimas gali būti ašimi, kuri paaiškina skirtumus tarp žmonių streso įveikos. Šiame straipsnyje savęs vertinimu (ang. core self-evaluations) laikoma savigarbos, kontrolės lokuso ir emocinio stabilumo įvertinimų suma.
Tyrimų rezultatai:
- Žmonės su aukštesniu savęs vertinimu daugiau įvykių traktuoja kaip mažiau keliančius stresą.
- Kai žmonės tiki, kad jie gali susitvarkyti su stresą keliančia situacija - aukštas savęs vertinimas atveju, tuomet jie yra labiau linkę tokias situacijas įveikti.
- Jei savęs vertinimas yra aukštas, tuomet žmonės gali pakankamai gerai įvertinti ir savo galimybes bei tai, kas yra padaryta.
Išanalizavus 100 tyrimų buvo atlikta metaanalizė ir gauta: individai, kurių savęs vertinimas pozityvus jautė mažiau įtampos, mažiau stresinių įvykių, nei tie, kurių savęs vertinimas negatyvus. Antrasis tyrimas buvo dienoraščių studija. Iš dienoraščių analizės pasidarė aišku, kad emocinis stabilumas ir savęs vertinimas yra betarpiškai susiję su stresu, jo įveika.
Svarbu! Toks dienoraščių analizavimas gali turėti tam tikrų trūkumų: labai subjektyvus vertinimas - pavyzdžiui žmonės, kurie yra emocionalūs, problemą gali pateikti kaip labiau dramatišką ir pan.
Savęs vertinimas ir karjera: požiūris į darbą ir bendravimas
Turbūt esate girdėję istoriją apie tris mūrininkus. Dalis jų vadovaujasi principu „galiu dirbti daug, jei tik man už tai daug sumokės, o jei mokės mažiau - dirbsiu mažiau“. Antroji „mūrininkų“ kategorija - tie tikrieji, entuziastingieji specialistai, kurie ir mėgsta, ir išmano savo darbą. Daugelis vadovų, formuodami savo komandą, pirmenybę teiktų trečiajai grupei - jie labiau pasitikėtų tais, kurie nori „statyti katedrą“.
Jei sieksite būti „tik“ geras specialistas, to nepakaks. Skyriuje dirba keletas reikiamo lygio specialistų, tarp jų yra ir viena seniai dirbanti, patyrusi darbuotoja, kuri, vadovės žiniomis, tikrai norėtų tapti šio padalinio vadove. Kiti sako, kad tai per daug įsitikinęs savo teisumu ir vieninteliu teisingu savo požiūriu darbuotojas. Mokėjimas pateikti savo poziciją taip, kad būtų išlaikyti normalūs santykiai su pašnekovu, - konstruktyvaus dalykinio bendravimo pagrindas.
Gal ir protingas, bet kažkoks kritiškas ir šaltas požiūris į visa, apie ką kalbame, - darbuotojus, klientus, konkurentus, rinkos sąlygas, galiausiai bendrą šalies ekonominę ir politinę situaciją, verčia jaustis kaltais… Vargu ar net ir labai puikus specialistas, vadovaudamasis tokiomis nuostatomis, bus laikomas vienu vertingiausių įmonės darbuotojų. Jis bus vertinamas dėl „kompiuterinių smegenų“, bet jo bus vengiama dėl „žmogiškųjų dyglių“.
Gyvenimo Revoliucija. Kaip pasitikėti savimi?
Tokiam specialistui nuolat reikia palaikymo, paskatinimo, pritarimo. Neretai jis nesiima spręsti pats, nors galėtų, - trūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Kaltę dėl nesėkmių pirmiausia verčia sau, ir tai dar labiau sumenkina jo savivertę. Nors aplinkinių jis ir gali būti vertinamas kaip draugiškas ir visiems geras, stipraus ir perspektyvaus specialisto statusą įgyti jam taip pat bus nelengva.
Pirmiausia sutikime, kad požiūriai ir santykiai lemia išties daug - ir kaip bus panaudotos žinios, ir kam bus pritaikyti turimi įgūdžiai. Kitaip sakant, tai nulems judėjimo kryptį. Įmonės ar organizacijos mastu pagrindinės vertybės išreiškiamos formuluojant viziją ir misiją. O štai atėjusio į įmonę dirbti, norinčio čia pritapti ir įsitvirtinti specialisto „tinkamas“ požiūris į darbą, kolegas, klientus ir pan. bus tas, kuris daugmaž sutaps su vyraujančiomis toje organizacijoje nuostatomis. Tuomet naujokas lengvai judės ta pačia kryptimi kaip ir visa organizacija.
Ir vis dėlto dalis nuostatų - optimizmas, pozityvumas, teigiamas požiūris į save ir savo atliekamą darbą, į aplinkinius žmones, tiek kolegas, tiek klientus (tai yra santykio „aš OK ir tu OK“ išlaikymas) - bus tinkamos visada. Ypač tuomet, jei darbas, kurį atliekate, susijęs su bendravimu: vadovavimas, pardavimas, klientų aptarnavimas, biuro administravimas ir pan.
Kiekvienoje organizacijoje neišvengiamai rasime ir „žvaigždžių“, ir „nevykėlių“. Šie dalykai turi labai praktinę reikšmę. „Žvaigždėms“ dažniausiai tenka perspektyvesnės užduotys, mažiau kontrolės, darbai susiję su jais tampa aukštesnės svarbos, didesnė tolerancija nepageidaujamam elgesiui ir t. t. Atvirkščiai yra su „nevykėliais“.
Kai turime patirties, lyginti yra patogu, tačiau daugeliu atvejų patirties nebūna, ir mes lyginame su lūkesčiais, t. y. su tuo, ko tikėjomės. Manyčiau, kad vertinamasis darbuotojas turėtų būti suinteresuotas ir aktyvus nustatant jo paties vertinimo kriterijus. Organizacijose neretai matoma situacija, kai darbuotojas nemano, jog objektyvios informacijos apie jo veiklą turėjimas ir pateikimas yra kažkieno pareiga.
Dažnai po to gali eiti ir kokie nors veiksmai, kuriais siekiama užtvirtinti situaciją, vengti jos ateityje ir t. t. Savo statuso valdymas yra kritiškai svarbus norint būti sėkmingu organizacijoje. Geroji žinia yra ta, kad, kuriant statusą, naudojamos kasdieninės situacijos, formuojant apie jas realius lūkesčius ir teisingai jas parodant suinteresuotoms pusėms.
Vertinimas - tai įvairių faktų apie mokymąsi rinkimas, mokymosi rezultats nustatymas arba matavimas. Pvz., individo gabums, mokymosi rezultats. iai populiarja /vairis matavimo bkds ir metods taikymas avietime. vertinimas vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padaryt pa~ang. Tai pa~inimo procesas, kuriuo nusprend~iama apie vertinamojo objekto vertingum. Tai procedkra, kuri atliekant stebjims, /vairis matavims rezultatai yra lyginami su normomis, kriterijais, standartais.
Mokytojas, dstytojas, ugdymo /staigs ir js padalinis vadovai, t.y. ¡,ªX?' '0'u'óŸ DVertinimas kaip kokybs laidavimas¡## ª"'Ÿ .Tradiciakai ~odis kontrol yra siejamas su autoritariniu, daugiausiai iaoriniu vertinimu. stebsena (monitoringas).
Inspektavimas viena seniausis kokybs u~tikrinimo bkds. Inspektavimas tai iaorins kontrols sistema, kuri skirtingose aalyse yra /vairi. is organizacijs vertinimas. Prie~ikra. is avietimo padaliniai. iasi inspektavimo pobkdis. io inspektavimo pereinama prie ugdomojo inspektavimo, kurio tikslas yra ne tik tikrinti, bet ir patarti, konsultuoti, nurodyti efektyviausius organizacijos tobulinimo(si) bkdus.
LR avietimo ir mokslo ministerija turi avietimo prie~ikros padalinius ir pavald~ias avietimo institucijas, / kuris funkcijas /eina pri~ikrti ir rkpintis institucijs veiklos kokybe. Atestavimas. is darbuotojs ir ugdymo /staigs vadovs kvalifikacinms kategorijoms ir atestacijos vykdymo tvark. Aukatojo mokslo darbuotojs atestacijos tvarka skiriasi, j reglamentuoja aukatojo mokslo dokumentai. iai vartojamas kalbant apie organizacijs ar institucijs vertinim. Auditas gali bkti vidinis arba iaorinis.
Vidinis auditas -tai plataus masto organizacijos bkkls patikrinimas, kur/ atlieka pati organizacija u~baigusi vien pltros planavimo cikl ir pereinanti / nauj pltros planavimo etap. Auditas gali bkti iasamus, kai mginama /vertinti visas organizacijos veiklos sritis, ir dalinis, kai vertinamas vienas veiklos aspektas. `vietimo stebsena (monitoringas) tai nuolatinis avietimo bkkls stebjimas, analiz ir raidos vertinimas pagal nuolatinius ir laikinuosius nacionalinius ir tarptautinius rodiklius, paremtas pirminiais ir iavestiniais statistikos duomenimis, mokykls savianalize ir eksperts vertinimu, mokinis mokymosi rezultatais, edukologinis tyrims ir sociologinis apklauss duomenimis
Lietuvoje avietimo stebsenos sistema yra kurimosi bksenoje, kuriami aalies avietimo indikatoriai. Tarptautinis indikatoris (pvz., OECD/EBPO, ES) vaidmuo integracijos / ES avietim kontekste auga, todl jie yra bendros avietimo stebsenos sistemos sudedamoji dalis. Kadangi toks vertinimas nra niekaip fiksuojamas, jis vadinamas neformaliu vertinimu.
Pradjus visuomenei rkpintis ~mogaus ugdymu, atsirado formali avietimo sistema. iose institucijose, da~nai vadinamas formaliuoju vertinimu. iojo pasiekims lygmen/, turimas ~inias ir /gkd~ius priea mokymosi prad~i. `io vertinimo rezultate gauta vertinimo informacija leid~ia tiksliau suplanuoti individo mokymsi.
Formuojamasis vertinimas. Tai nuolatinis vertinimas, atliekamas ugdymo proceso metu. Tai nuolatinis vertinimas, atliekamas ugdymo proceso metu. iuosius mokytis vertinimo: suprasti vertinimo kriterijus, analizuoti savo darom pa~ang, pasiekimus, mokymosi sunkumus, bendradarbiauti su dstytojais, dalyvauti priimant vertinamuosius sprendimus.
Formuojamasis vertinimas da~nai yra neformalus vertinimas, dar vadinamas instruktyviu vertinimu, tai vertinimas mokant, ugdytojo ir ugdytinio sveikos metu. Tai vertinimas, kuris yra atliekamas baigus kurs ar mokymosi, studijs pakop, t.y. pabaigus dalyk (ar jo modul/), semestr, kurs, studijs program, todl dar vadinamas baigiamuoju vertinimu. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirtina studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Apibendrinamasis vertinimas parodo ugdymo programos veiksmingum ir matuoja students pasiekimus: /gytas ~inias, gebjimus, nuostatas ir kvalifikacijas. Labiausiai paplitusi apibendrinamojo vertinimo forma aukatojoje mokykloje - egzaminas.
Pastaruoju metu aukatosiose mokyklose populiarja kaupiamasis (kumuliatyvinis) vertinimas. Tai apibendrinamojo vertinimo tipas. Kaupiamasis vertinimas leid~ia dstytojui ugdymo proceso metu surinkti daugiau informacijos apie students padaryt pa~ang, j matuoti pasitelkus /vairius vertinimo metodus. ios grups students rezultatais.
`is vertinimas lyginant students vertinimo rezultatus leid~ia studentus sustatyti / vien eil, suskirstyti pagal pasiekims lyg/, nustatyti ar js pasiekimai atitinka nustatytas normas. iai populiarja kriterijais gr/stas vertinimas. Priea vertinimo prad~i vertintojas formuluoja vertinimo kriterijus, vliau atliekant vertinim vertinamojo asmens mokymosi rezultatai yra lyginami su ia anksto apibr~tais kriterijais. Visi ugdytiniai gali gauti ger /vertinim jei js pasiekimai atitink visus kriterijus.
Kriterinis vertinimas teikia daugiau informacijos apie students pa~ang, padeda iaryakinti spragas ir mokymosi problemas. iojo individualks pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padaryt pa~ang, ir todl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kits ~monis pasiekimais. Vertinimas turi bkti konstruktyvus teikti gr/~tamj informacij, reikaling konstruktyviai sprsti iakilusias mokymosi ar studijs problemas.
Vertinimas turi bkti informatyvus, t.y. iojo individualks pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padaryt pa~ang, ir todl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kits ~monis pasiekimais. Vertinimas turi bkti konstruktyvus teikti gr/~tamj informacij, reikaling konstruktyviai sprsti iakilusias mokymosi ar studijs problemas.
Vertinimas turi bkti visapusiakas, t.y. vertinimas atliekamas /vairiais mokymosi ar studijs etapais ir pasitelkus /vairius vertinimo metodus, kurie teikia iasami informacij apie visas studijs (ar kitos veiklos) vertinamsias sritis.
Vertinimas turi bkti ekonomiakas, t.y. iojo individualks pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padaryt pa~ang, ir todl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kits ~monis pasiekimais. Vertinimas turi bkti konstruktyvus teikti gr/~tamj informacij, reikaling konstruktyviai sprsti iakilusias mokymosi ar studijs problemas.
Vertinimas turi bkti objektyvus. Demokratinje visuomenje avietimo vertinimas reikalingas atsiskaitomumui. Formuojamoji funkcija. `vietim vertiname nordami gauti informacijos apie esam avietimo bkkl, laiku iaryakinti problemas ir tam, kad galtume toliau avietim tobulinti.
Vertinimas turi bkti siejamas su studijs programos ir dstomo dalyko tikslais ir turi matuoti mokymosi rezultatus. Taikomi vertinimo metodai turi tapti integruota viso mokymo dalimi ir neturts kelti studentams baim. Gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai neturts priklausyti nuo vertintojo pasikeitimo. Visavertis vertinimas turi bkti veiksminga, suprantama ir vienodai patogi naudoti, tiek vertintojams, tiek ir vertinamiesiems.
Tarpusavyje persipynusis vertinimo bkds /vairovje kyla daug /tamps ir problems. Vertinimo teorijos ir praktikos raida rodo, kad svarbiausiu stimulu naujoms vertinimo formoms atsirasi buvo noras /veikti vertinimo aaliakumo, subjektyvumo problem. Atitiktis kokybs kriterijams, sutampantiems su klients poreikis patenkinimu.
tags: #geriausiai #vertitias #gali #but #kaip