Geriausia Individualių Namų Kvartalų Architektūra Lietuvoje

Pastaraisiais metais miestuose ir priemiesčiuose sparčiai daugėjo privačiomis lėšomis statytų namų. Tad, kokius namus pastaraisiais metais nusprendė statyti lietuviai? Ką įdomaus jiems gali pasiūlyti architektai?

Šiame straipsnyje apžvelgsime individualių namų architektūros tendencijas ir geriausius kvartalų pavyzdžius Lietuvoje.

Individualių Namų Kvartalų Tendencijos Lietuvoje

Pirmiesiems po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo statytiems individualiems namams - jau per 30 metų. Tad, pakankamai ilgas laiko tarpas pasimokyti iš klaidų, įvertinti besikeičiančius prioritetus šiame būsto segmente.

Ar atsižvelgti į tendencijas - akivaizdu, kad individualus namas yra bene didžiausia vidutines pajamas gaunančios šeimos investicija ir ji turi būti gerai apgalvota, mažiausiai devynis kartus pamatuota bei tvari. Nes pasikeitus situacijai - pagausėjus ar sumažėjus šeimai, keliantis į kitą miestą ar vietovę - namą gali tekti parduoti arba išnuomoti.

Beveik prieš 10 metų prasidėjęs mažų namų bumas tęsiasi ir iki šiol. Nekalbant jau apie blokuotus namus, vadinamus kotedžais, ryškėja tendencija ir nedidelio ploto atskirai stovinčių namų. Jie, kaip ir blokuoti namai, suteikia galimybę šeimoms šalia būsto turėti ir mažą žolės lopinėlį ar erdvesnę terasą su griliumi ar pusryčių stalu bei šiek tiek privatumo nuo kaimynų.

Brangstant energijos šaltiniams, kurui, mažas namas yra ekonomiškesnis. O jeigu jis racionaliai suplanuotas, šeimos gyvenimas jame yra visavertis ir ganėtinai patogus.

Maži Namai Iki 80 kv.m.

Trečiajame ir paskutiniame straipsnyje apie individualių namų iki 80 kv. m.2 statybą apžvelgsime, kokias statybines medžiagas geriausia naudoti kompaktiškų namų statyboje.

Šiame straipsnyje apžvelgsime namo iki 80kv.m. statybą naudojant mūrines konstrukcijas. Mūro konstrukcijos yra labai populiarios ir plačiai naudojamos visoje Lietuvoje.

Nors mūrinius namus laikome patikimiausiais, jų įrengimo laikas dažnai yra ilgenis negu karkasinių arba skydinių namų statybų. Jeigu gerai organizuoti namo statybų procesus, namus iki 80 kv.m.

Namo konstrukcijos iš lauko pusės šiltinamos polestirėninių putplasčiu. Iš vidaus pastato sandarumą užtikrina tinkavimas, langai užsandarinami specialia juosta. Taip užtikrinamas namo sandarumas. Tokio namo šildymui pakaktų nedidelio iki 3-5kW galios šildymo įrenginio.

Mūrinio namo statyboje sienų apdailai galima naudoti arba ventiliuojamus fasadus, kuomet apdaila tvirtinama ant laikančio karkaso, arba tinkuotus fasadus.

Viena pigesnių, tačiau labai kokybiška ir lengvai įrengiama stogo danga - skarda. Šiuolaikiniai stogai turi storą šiltinimo sluoksnį, kuris užtikrina ir tinkamą garso izoliaciją.

Kompaktiškuose namuose vidines erdves praplečiame dideliais langais, vedančiais į kiemą. Konkrečių langų ir durų pasirinkimas - individualus sprendimas. Vidutinės klasės plastikinių langų kaina, apskaičiuota įgyvendinamam projektui - 5344 EUR.

Pamatai

Pamatai - vienas pagrindinių ir svarbiausių namo elementų, todėl čia taupyti tikrai nerekomenduotume. Paprasčiausiai įrengiami ir universaliausi - poliniai pamatai.

Atkreipkite dėmesį, kad pamatai įrengiami tik po laikančiomis sienomis. Po vidinėmis pertvaromis įrengsime pastorintą grindų pagrindą. Polinių pamatų kaina su darbais ir visomis medžiagomis siekia 6441,25 EUR.

Nesudėtingus statinius (namus iki 80 kv. m2) galima statyti ūkio būdu, tai yra patiems, nusisamdant rangovo.

Individualių Namų Kvartalų Pavyzdžiai

Šių metų parodoje-konkurse pristatyta daugiausia realiam užsakovui rengtų, bet dar neįgyvendintų individualių namų projektų (77) ir jau pastatytų tokių namų projektų (74).

Pasak komisijos pirmininko, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovo Juozo Vaškevičiaus, dauguma darbų, pretendavusių į geriausiųjų titulus, išsiskyrė ne naujumu, o profesionaliai pritaikytais, pasaulyje jau kuris laikas eksploatuojamais estetiniais sprendimais.

Gintaro Balčyčio projektuotas namas Kačerginėje ir Gedimino Langvinio kurtas namas Kaune, Romainiuose, kaip teigiama, sužavėjo vertinimo komisiją.

Individualiu namu, Š.Kiaunės įsivaizdavimu, gali vadintis tik konkrečiam užsakovui kuriamas konkretus pastatas. Pasistatyti tikrą individualų namą išgali nedaug kas. Tokie namai labai individualūs ir išraiškingi.

Užmiesčiuose ir miestuose statomi individualūs namai, bet tik vienas kitas vertas dėmesio. Nepriklausomybės metais visko yra: ir galimybių, ir medžiagų. Bet užsakovai, ir ne vien individualių namų, nepasitiki profesionalais, diktuoja savo skonį.

Autoriai: Vilius Adomavičius, Vida Vyšniauskienė.

"Mažas. Paprastas."

Tai individualių namų kvartalas, kuriame vadovaujamasi subalansuotos architektūrinės stilistikos principais. Kvartale statomi vieno aukšto, ne mažesni nei 160 m² ploto mūriniai gyvenamieji namai. Fasado apdailoje dominuoja klinkerio apdaila, stogo danga - keraminės čerpės.

Kaimynų namai tarpusavyje išlaiko stilistinį panašumą, tačiau kiekvienas jų yra savitas - skiriasi dydžiu, forma, išplanavimu, inžineriniais sprendiniais bei apdailos elementų ir spalvų parinkimu.

Architekto Lauryno Žakevičiaus Kvartalas

Architektas Laurynas Žakevičius prieš porą metų pradėjo planuoti mažų namų gyvenvietę netoli Palangos, Kunigiškėse. Pats architektas yra ir šio kvartalo idėjos autorius, todėl pagrindiniai kriterijai suformuoti įvertinus savo keturių asmenų šeimos poreikius.

Pirmieji modernios architektūros, jaukūs namai skirti poilsiui netoli jūros, jau sulaukė naujakurių. Architektas sako, kad kvartalas suplanuotas atsižvelgiant į tai, ką namo gyventojas matys pro savo langus. Jo nuomone, poilsiui skirti namai turi būti gyvenami ne tik vasarą, bet ir lankomi šaltuoju sezono metu, todėl jų aplinka turi būti jaukiai apšviesta, paties namo estetika ir kokybiška apdaila maloni akiai.

Anot architekto, šie kriterijai galioja ir gyvenamųjų namų kvartalams arčiau didelių miestų, kuriuose žmonės gyvena nuolatos. 60 kv. m. name architektas iki smulkmenų apgalvojo kiekvieną kvadratinį centimetrą, efektyviai išnaudojo nišas ir kampus daiktams pasidėti, skirdamas didelį dėmesį ir vidaus apdailai.

Architektas L. Laurynas pirmiesiems šio kvartalo namams pasirinko medienos konstrukcijas. Kaip pats sako - norėdamas labiau susipažinti su medinio karkaso specifika, ypatumais.

Išskirtinės Architektūros 8-ių Individualių Namų Kvartalas Vilniuje

Išskirtinio eksterjero namai, turintys ypatingą charakterį - ašis, apie kurią sukasi projekto koncepcija. Visame projekte pasikartojančios apvalios formos sukuria lengvumo, jaukumo jausmą, netradicinį namų išplanavimą ir puikiai įsikomponuoja į sklypo ovalą.

Vilniuje, Duonos Kalno gatvėje, įsikūręs individualių namų kvartalas išsiskiria ne tik savo šlaitiniu reljefu ir architektūra, tačiau ir patogia lokacija. Kvartalo gyventojas asfaltuotomis įrengtomis gatvėmis savo namus galės pasiekti net 3 skirtingais keliais - per Vilniaus vakarinį aplinkkelį, Ukmergės gatve arba iš Visorių pusės.

Pamatai - gręžtiniai (poliai), monolitinis rostverkas. Sienos ir perdangos - laikančiosios pastato konstrukcijos iš monolitinio gelžbetonio ir silikatinių blokelių mūro. Fasadas - apšiltintas polistireninio putplasčio plokštėmis, apklijuotas klinkerinėmis plytelėmis.

Langai ir durys - aliuminio ir stiklo fasado sistema Reynaers, pagrindines įėjimo durys bei langai iš Reynaers sistemos ir stumdomosios durys į terasą iš Reynaers sistemos. Stumdomosiose duryse įdiegta apsauga nuo įsibrovimo.

Elektra - 22 kW elektros įvadas. Elektros atvedimas iki įvadinio skydo ir pridavimas ESO. Įrengtas įvadas į namą - kabelis AL5x16 mm.

Automobilių stovėjimo vietos - namui priklauso stoginė dviem automobiliams. Aplinka - aikštelė prie namo iš betoninių trinkelių. Bendro naudojimo teritorija - automatiniai įvažiavimo vartai į teritoriją su automatine pavara, įėjimo varteliai su video telefonspyne. Integruotos pašto dėžutės. Privažiavimo kelias iš betoninių trinkelių su apšvietimu.

Vidaus santechnika - kolektorinė vandentiekio sistema, įrengiami atvadai visiems santechnikos prietaisams. Vidaus elektra ir silpnos srovės- įrengiama el. instaliacija visame name (iki 150 taškų): įvadinis skydas su automatiniais jungikliais, rozetės, jungikliai, TV rozetės.

Šildymas/vėsinimas ir vėdinimas - geoterminė šildymo/vėsinimo sistema, šilumos siurblys su integruotu boileriu karšto vandens ruošimui. Išvedžiotas grindinis šildymas visose patalpose, sumontuoti šildymo kolektoriai. Išvedžiota vėdinimo sistema, paruošimas rekuperatoriaus montavimui.

Kvartalas Palangoje

Per dvejus metus Palangos savivaldybėje, ant jūros kranto kopose, ankstesnių statinių vietoje buvo pastatytas uždaras, itin prabangių keturių namų kvartalas, kurių kiekvienas besiriboja su Baltijos jūros kopomis.

Nors teritorijoje buvo galima vystyti daugiau statinių, tam leido sklypo užstatymas, kvartalo vystytojas pasirinko priešingą koncepciją - mažino užstatomą teritorijos plotą, palikdamas daugiau unikalios gamtos kiekvienam namui.

Anot „Mirigita“ vadovo, vos keturių namų individualus kvartalas buvo statomas iš pirmą kartą šalies pajūryje naudojamų medžiagų, pradedant specialaus akmens fasadų apdaila, stogų danga, terasų ir takelių mediena iš Brazilijos Amazonės miškų, baigiant teritorijos eksterjero sprendimais ar specialiai objektui gamintiems langams.

Anot jo, kiekvienas namas atitinka aukščiausius pažangios architektūros reikalavimus, yra itin draugiškas aplinkai, statybai naudotos tik natūralios medžiagos, aprūpinti saulės elektros jėgainėmis, tvariomis šildymo sistemomis ir unikalia panorama į jūrą, su privačiomis erdvėmis lauke.

Iš viso kvartale yra pastatyti vos keturi individualūs namai, kurių dydžiai siekia po 160 kv. m, o bendra kvartalo teritorija daugiau nei 40 arų, dalis teritorijos - kopose.

Projektą vystė privatus investuotojas, o visus statybos darbus vykdė ir organizavo UAB „Mirigita“, pagal architektų studijos „Devyni architektai“ projektą.

Anot projekto autorės architektės Jurgitos Liubartaitės, architektūrine koncepcija sugrąžinama gamtai tai, kas buvo iš jos pasisavinta per ilgus žmogaus veiklos metus. „Buvusios vejos atstatytos smėlio kopos su joms būdinga augmenija. Namų koncepcijai pasitelkta stilizuota žvejo namo idėja - nedidelio aukščio bei užstatymo pastatai, lauką ir vidų apjungiantys į vieną visumą, o apdaila įsilieja į natūralią spalvinę gamą“, - sako architektė.

Kiti Architektūriniai Sprendimai

Moduliniai Namai

Lietuvoje dar mažai žinomi, tačiau kitose šalyse gana populiarūs moduliniai namai, kai surinktas gamykloje pastatas specialiu transportu atvežamas į sklypą, pastatomas ant paruoštų pamatų ar laikino pagrindo ir prijungiamas prie komunikacijų. Jiems nereikia statybos leidimo, po kurio laiko tokį namą galima perkelti ir į kitą sklypą.

Off-Grid Namai

O dar mobilesni yra vadinamieji off-grid (neprijungti prie tinklų) namai, ypač mėgstami tvarų gyvenimo būdą pasirinkusių žmonių. Jiems nereikia sklype esančių komunikacijų, net elektros įvado - energija išgaunama iš atsinaujinančių šaltinių, integruotų pastate ar šalia jo: saulės elementų, individualių vėjo jėgainių.

Nuotekos off-grid name nepatenka į aplinką, nes yra surenkamos į tam skirtas talpyklas, dušui gali būti naudojamas pilkasis vanduo - išvalytas ir antrą kartą panaudotas, o sanitarinių mazgų klozetams - lietaus ar dušo vanduo. Toks namas suteikia laisvę dažniau keisti gyvenamąją vietą, apsigyventi miške, ežero ar jūros pakrantėje.

Architektūros Įtaka ir Tendencijos

Lietuvos architektūrai visą laiką įtaką darė kitos šalys, architektai atvažiuodavo iš kitur. Dabar, matyt, įtaka daroma ne pati geriausia, nesugebame išsirinkti. Nacionalinės architektūros bruožų galime įžvelgti nebent mūsų mediniuose pastatuose.

Labai daug ką diktuoja užsakovas, jis turi savo skonį. Architektui nėra kaip atsisakyti, antraip neturės užsakymų. Yra profesionalų, kurie sugeba susitarti su užsakovu. Pasitaiko ne vien turtingų, bet ir protingų užsakovų, bet tokių nedaug.

Užsakovas dažnai susirūpinęs tvarko savo sklypą, kad šis išsiskirtų iš kitų, bet nemato, kad ir šalia yra kažkas, kad reikia į tai reaguoti. Turi būti harmonija. Mūsų gyvenvietes jau nuo tarybinių metų vadinu blogai prižiūrimomis kapinėmis, kur kiekvienas nori pasirodyti, nėra visumos.

Trūksta tolerancijos, žmonės nemato vienas kito, negali susitarti.

"Living Places" Projektas Kopenhagoje

Tokią idėją perša Kopenhagoje (Danija) vykusiame Pasaulio architektūros kongrese architektams pristatyta gyvenamųjų namų eksperimentinė erdvė „Living Places“ (Gyvenamosios vietos). Tai septyni tvarūs pastatai, kurių anglies dioksido pėdsakas yra rekordiškai mažas, o patalpų mikroklimatas - geriausias savo klasėje.

„Living Places“ - tai gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame didelis dėmesys skiriamas ir gyvenimo kokybei, ir tvarumui. „Mano nuomone, labai inovatyvus ir įdomus projektas, praktiškai parodantis, kaip taupyti statybos medžiagas, laiko ir darbo jėgos resursus, o taip pat mažinti paliekamą CO2 pėdsaką. Man jis tikrai padarė įspūdį - įdomi architektūra, išplanavimas gana paprastas, bet labai empatiškas aplinkai“, - dalijosi įspūdžiais G.

„Living Places“ - originalios architektūros, šeimai skirti maždaug 100-120 kv. metrų ploto namai, skandinaviškai minimalistiniai, bet talpinantys visa, ko reikia patogiam šeimos gyvenimu. „Labai paprasti, bet labai jaukūs namai, pritaikytas inovatyvus šildymas, gerai apgalvota, kaip kuo taupiau naudoti resursus“, - įsitikinęs G.

Viešnagė eksperimentiniuose namuose ir pokalbiai su projekto autoriais lietuviui architektui paliko įspūdį, kad jį kūrę skandinavai labai gerai įvertino situaciją ir apskaičiavo, kad individualius gyvenamuosius namus geriau statyti iš medžio, o ne iš silikatinių ar keramikinių blokelių, kuriems pagaminti sunaudojama labai daug energijos.

Pasak pašnekovo, projekto „Living Places“ idėjas jau būtų galima pritaikyti praktikoje ir Lietuvoje, jei tik būtų klientų, norinčių patogių, tvarių namų. Architekto nuomone, tokių užsakovų netruktų atsirasti, tik reikia daugiau informacijos apie panašius projektus.

Eksperimentinė erdvė „Living Places“ - tai bendras VELUX grupės ir partnerių: EFFEKT, „Artelia“, „Enemærke & Petersen“ projektas. Jį rengiant visos medžiagos, konstrukcijos ir statybos technologijos buvo kruopščiai vertinamos pagal išmetamųjų teršalų kiekį ir lyginama su tipišku Danijos namų ūkiu.

„Living Places“ namų CO2 pėdsakas yra 3,8 kg/CO2/kv.m/per metus - tris kartus mažesnis nei Danijos teisės aktuose nustatyta 12 kg CO2/kv.m/per metus. Ir tai pasiekta už kainą, atitinkančią panašių individualių gyvenamųjų namų rinkos kainą.

„Living Places“ koncepcija grindžiama penkiais pagrindiniais principais: namai turėtų būti įperkami, patogūs, palankūs gyventojų sveikatai, paprasti, pritaikomi kitų poreikiams. Šio projekto tikslas - pademonstruoti, kad jau dabar, taikydami turimas žinias, naudodami rinkoje esančias medžiagas, technologijas galime statyti aplinkai draugiškus ir žmonių sveikatai palankius namus.

Lentelė: Individualių namų kvartalų palyginimas

tags: #geriausia #individualiu #namu #kvartalai #architektura