Geoterminis Šildymas Butuose: Privalumai ir Trūkumai

Šildymas yra vienas iš svarbiausių dalykų buityje. Norint užtikrinti, kad namuose būtų komfortiška bei jauku, reikia efektyvaus šildymo. Jis praverčia ne tik žiemą, bet ir šiltesnę pavasario, rudens ar net darganotą vasaros dieną, vakarą. Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius.

Sprendžiant, kokį šildymą pasirinkti namui, reikia atsižvelgti į šiuos faktorius: vieta, artumas iki komunikacijų, sienų storis, grindų būklė, stogas, langų tipas, bendras plotas. Daugumos besirenkančių namo šildymo tipą klaida - įrangos kainos painiojimas su visos sistemos ekonomiškumu. Dažniausiai manoma, kad kuo pigesnis katilas, tuo brangesnis šildymas. Kaina anaiptol ne vienintelis rodiklis. Šildymo kaina turėtų būti skaičiuojama ne mažiau nei 5 metams, idealiu atveju - 10 metų. Tik apskaičiavę ilgojo laikotarpio išlaidas galėsite įvertinti realius kaštus.

Šiame straipsnyje aptarsime įvairius buto šildymo būdus, jų privalumus ir trūkumus, kad padėtume jums priimti geriausią sprendimą.

Vienas iš svarbiausių dalykų buityje - namų šildymas. Norint užtikrinti, kad namuose būtų komfortiška bei jauku, reikia efektyvaus šildymo. Jis praverčia ne tik žiemą, bet ir šiltesnę pavasario, rudens ar net darganotą vasaros dieną, vakarą. Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius.

Lietuvoje šildymo sezonas trunka daugiau kaip pusę metų, o atšalęs oras verčia gerokai padidinti šildymo pajėgumus ir gyventojų išlaidas.

Šildymo Sistemos: Apžvalga

Šildymo būdo pasirinkimas butui yra svarbus sprendimas, lemiantis ne tik komfortą, bet ir išlaidas. Lietuvoje šildymo sezonas trunka ilgiau nei pusę metų, todėl tinkamas šildymo būdas gali padėti sutaupyti nemažai lėšų.

Toliau apžvelgsime įvairius šildymo būdus ir jų charakteristikas:

1. Šildymas Elektra:
   • Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais.
   • Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas.
   • Pagrindiniai šio šildymo būdo privalumai yra tie, jog šildymo sistema užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis ir reikalingos nedidelės pradinės investicijos.
   • Tarp trūkumų galima išskirti mažą efektyvumą ir dideles šilumos kainas, tačiau kainą galima sumažinti bent 3 kartus, įsirengus saulės jėgainę ant stogo arba įsigijus dalį elektrinės saulės parke.
   • Elektrinis šildymas turi du pagrindinius privalumus: užtikrina komfortą už mažą įrangos kainą ir nereikalauja ypatingos priežiūros (įjungus šildymą, nebūtina žmogaus priežiūra).
   • Kad ir kaip būtų įsirengę elektrinį šildymą tampate visiškai priklausomi nuo elektros energijos.
   • Šildymas elektra pigu įsirengti ir nesudėtinga eksploatuoti - tereikia nusipirkt akcijinių el. radiatorių ir įjungti į elektrą.
2. Šildymas Dujomis:
   • Tai populiariausias šildymo būdas Lietuvoje.
   • Jei iki namo yra atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį.
   • Tarp išskirtų privalumų galima paminėti tai, jog šis šildymo būdas užima nedaug vietos, juo paprasta naudotis, nedidelė tarša ir aukštas efektyvumas.
   • Iš trūkumų galima išskirti sparčiai kylančias dujų kainas, nemažas pradines investicijas, taip pat reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas ir specifinis katilinės įrengimas.
   • Nepaisant nuolatinio dujų kainų didėjimo, dujinis šildymas išlieka vienu ekonomiškiausių šildymo būdų.
   • Jei netoliese yra dujotiekis, tokio šildymo būdo pasirinkimas būtų racionaliausias.

   Viskas priklauso nuo dujinio katilo ir kokį pasirinksi gamintoją, kainos svyruoja nuo 700 iki 3000 Eur. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus".

3. Kietasis Kuras:
   • Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules.
   • Galima išskirti vieną šio šildymo privalumą - itin mažos šilumos kainos.
   • Deja, trūkumų pastebima daugiau: reikalingas kuro sandėliavimas, nes malkos, granulės užima daug vietos, nemažos pradinės investicijos, žemas komforto lygis (suodžiai, malkų kapojimas, reguliarus katilo užpildymas, dūmų kvapas).
   • Taip pat svarbu pridurti, jog šis šildymo būdas yra ganėtinai taršus ir jam reikalingas kamino įrengimas.
   • Nuolat kylant dujų ir elektros energijos kainoms, žmonės ieško alternatyvaus būdo šildyti namus malkomis ir anglimis.
   • Klasikinio kietojo kuro katilo trūkumai - žemas šilumos efektyvumas ir didelis žaliavų kiekio suvartojimas. Verčiau rinkitės gerokai efektyvesnį pirolizės ar ilgo degimo katilą - juose galima naudoti tiek tradicinius degalus, tiek briketus, tiek granules.

   Jeigu imti to pačio galingumo malkų katilus, kaina gali būti nuo 600 iki pusantro tūkstančio eurų. Granulinių katilų kaina gali svyruoti nuo 2500 iki 4500 eurų.

4. Aeroterminis Šildymas (Šilumos Siurbliai Oras-Vanduo):
   • Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis.
   • Šiluma paimama iš aplinkos oro, o efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros.
   • Kuo lauko temperatūra aukštesnė, tuo šilumos siurblio efektyvumas didesnis. Efektyvumas pasiekiamas kai lauko oro temperatūra yra ne žemesnė kaip -10°C.
   • Žemėjant lauko oro temperatūrai mažėja šilumos siurblio efektyvumas ir didėja šildymo išlaidų kaštai.
   • Oras-vanduo šilumos siurblio ilgaamžiškumas yra mažesnis negu geoterminio, nes jis dirba daugiau darbo valandų, o jeigu dirba daugiau, tai mažėja resursas šilumos siurblio kompresoriuje.
   • Šilumos siurbliai oras - oras yra paprasčiausias ir ekonomiškiausias sprendimas patalpoms šildyti, panaudojant lauko ore esančią energiją.

   Įrengimo kaina priklauso nuo daugybės parametrų, vieni aeroterminį šildymą susimontuoja už 5000 eurų (namui iki 120 kv. m.), o su gera vokiška įranga galima įsirengti ir už 8000 eurų. „Viskas priklauso nuo to, kokia komplektacija, ar ji su vėsinimu, ar be jo, ar boileris pastatomas su 200, ar 180 litrų talpa".

5. Geoterminis Šildymas (Šilumos Siurblys Gruntas-Vanduo):
   • Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą.
   • Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį.
   • Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose - vertikalūs kolektoriai.

   Jeigu lyginti vokišką „Alpha-InnoTec“ šilumos siurblį oras-vanduo, kintamos galios ir imti tą patį „Alpha-InnoTec“ gruntas-vanduo šilumos siurblį, tai pinigų skirtumas - lauko dalis. Tai ką kainuos gręžiniai namui, tokį jūs turėsite skirtumą. Jeigu 150 kv. m. namui kokybišką įrangą oras-vanduo gali kainuoti susimontuoti apie 9000 eurų, tai geoterminiam tai gali kainuoti 13 000 Eur. Skirtumas gali siekti 4000 Eur, iki 25-30%".

Šilumos siurbliai vis dažniau tampa pagrindiniu ar papildomu šildymo sprendimu tiek nuosavuose namuose, tiek butuose ar sodo nameliuose. Vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvoje - oras-oras šilumos siurbliai, pasižymintys palyginti paprastu montavimu, greitu atsiperkamumu ir universalumu. Tačiau ar jie tikrai tokie efektyvūs, kaip teigia gamintojai? Šio tipo šilumos siurbliai ima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją vidaus orui, taip šildydami patalpas. Vasarą jie gali veikti ir kaip oro kondicionieriai - vėsina patalpas.

Šilumos siurblys oras-vanduo.

Oras-Oras Šilumos Siurbliai: Privalumai ir Trūkumai

• Privalumai:
  • Pigiausias būdas šildyti patalpas, ypač kai elektros energija naudojama atsakingai.
  • Efektyvumas (COP) dažnai siekia 3-4, t. y.
• Trūkumai:
  • Kai temperatūra lauke nukrenta žemiau -15 °C, efektyvumas mažėja.
  • Žiemos metu, kai spaudžia -20 °C, šildomasi ir židiniu.

Šildymo Sistemos Palyginimas

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami skirtingų šildymo sistemų privalumai ir trūkumai:

Norint gyventi šiltai ir sutaupyti daugiau energijos reikėtų ne tik įrengti šiuolaikišką šildymo sistemą, bet ir pasirūpinti tinkamu namo šiltinimu ir sandarumu. Izoliacinės akmens vatos medžiagos ne tik efektyviai izoliuoja šilumą ir garsą, bet yra nedegios ir ilgaamžės.

Daugiabučių Namų Modernizavimas ir Šildymo Sistemos

Kompleksiškai modernizuojant daugiabutį namą, būtina sutvarkyti ir inžinerines sistemas. Renovuojant senos statybos namus, vienvamzdes sistemas rekomenduojama perdaryti į dvivamzdes. Tačiau ar tikrai to reikia? Gal užtektų modernizuoti esamą sistemą? Kokie kiekvieno šildymo sistemos tipo privalumai ir trūkumai? Kaip šios sistemos veikia ir ką reikėtų žinoti apie jų atnaujinimą arba pertvarkymus?

Vienvamzdė Šildymo Sistema

Tai - dažniausiai eksploatuojama šildymo sistema, ypač senos statybos namuose. Jos populiarumą sovietiniais laikais greičiausiai lėmė pagrindinis privalumas - tokiai sistemai reikia mažiau vamzdyno, paprastesnis ir greitesnis jos montavimas. „Kadangi vamzdyno tokiai sistemai reikia 10 proc. mažiau, tai žinant, kiek tais laikais buvo statoma daugiabučių namų, galima įsivaizduoti ir kiek tų vamzdžių buvo sutaupyta. Tuo metu tai galėjo būti reikšminga.“

Vis dėlto vienvamzdė sistema, palyginti su kitomis, turi ir nemažai trūkumų. Esminis jų tas, kad šilumnešis teka nuosekliai per šildymo prietaisus, todėl vėsta. Pavyzdžiui, jeigu penkiaaukščiame name yra viršutinio paskirstymo sistema, tai penkto aukšto gyventojams tenka daugiausia šilumos, o kiekvienas žemiau esantis butas jos gauna vis mažiau. Blogai yra ir tai, kad tokios sistemos sunkiau balansuojamos, vieni butai šyla daugiau, kiti - mažiau. Vienvamzdę sistemą gana reikšmingai gali išbalansuoti ir tai, kad gyventojai savavališkai susimontuoja papildomų radiatorių sekcijų.

Gerai subalansuota vienvamzdė sistema gali veikti ne blogiau nei dvivamzdė. Kad šildymo sistema būtų gerai subalansuota, būtina ant stovų sumontuoti balansinius vožtuvus, geriausia - automatinius. Balansinis vožtuvas „rūpinasi“ nustatytu slėgio skirtumu stove ir užtikrina tolygų (reikiamą projektinį) šilumnešio paskirstymą tarp stovų.

„Termostatiniai ventiliai iš dalies apsaugo nuo vienvamzdės sistemos išbalansavimo. Jie gali padėti sumažinti šilumnešio nutekėjimą ten, kur tuo metu jo nereikia, tačiau nepadarys taip, kad daugiau šilumnešio atitekėtų ten, kur jo trūksta.“ Tam, kad būtų galima kontroliuoti ir palaikyti patalpose norimą temperatūrą, prie radiatorių montuojami dvieigiai didelio pralaidumo arba trieigiai termostatiniai ventiliai su termostatinėmis galvomis.

Siekiant subalansuoti stovus, ant kiekvieno jų sumontuojami rankiniai arba automatiniai srauto ribojimo vožtuvai. Tačiau reikia žinoti, kad dėl savo konstrukcijos jie jautrūs sistemose esantiems nešvarumams. Eksploatuojant vožtuvai gali užsikimšti ir nebeveikti tinkamai. Todėl tokios konstrukcijos vožtuvus labiau rekomenduojama rinktis tada, kai sistemos yra švarios arba keičiamas vamzdynas ir radiatoriai.

Dvivamzdė Šildymo Sistema

Dvivamzdė šildymo sistema laikoma racionalesne - kiekvienas jos prietaisas, skirtingai nuo vienvamzdės, lygiagrečiai jungiamas prie dviejų vamzdynų: prie tiekiamojo ir prie grįžtamojo srauto vamzdžio. Esamas vienvamzdes daugiabučių sistemas pertvarkyti į dvivamzdes nėra labai sudėtinga - reikėtų tik papildomo stovo. „Aš labiau pasisakau už dvivamzdę sistemą, nes ji lengviau reguliuojama. Jeigu vienas žmogus kažką savo bute pakeistų, tai nepakeistų vandens temperatūros kitiems vartotojams. Keisti vienvamzdę sistemą dvivamzde gal šiek tiek brangiau, bet jeigu pertvarkomas visas vamzdynas, tai turbūt nėra esminio skirtumo, ar pertvarkyta vienvamzdė sistema, ar ji perdaryta į dvivamzdę.“

Ši sistema užtikrina didesnę butų nepriklausomybę nuo bendros sistemos - šildymo prietaisų charakteristikos ir jų pertvarkymas viename bute beveik nepaveiktų kitų namo gyventojų. Be to, iš šios sistemos galima lengviau pereiti į dar pažangesnę - kolektorinę. Svarbu prisiminti ir tai, kad net ir pertvarkius vienvamzdę sistemą į dvivamzdę išliktų būtinybė ją balansuoti - sumontuoti balansinius ventilius, siekiant užtikrinti, kad į kiekvieną stovą būtų užtikrintas projektinis šilumnešio srautas ir temperatūra.

„Jeigu vienvamzdė sistema perdaroma į dvivamzdę, bet nesubalansuojama, tai ypatingos naudos neduos.“

Jeigu modernizacijos metu vienvamzdės šildymo sistemos perdaromos į dvivamzdes, prie radiatorių montuojami termostatiniai su išankstiniu srauto nustatymu ventiliai su termostatinėmis galvomis. Balansavimui skirti vožtuvai turi būti tokios konstrukcijos, kad turėtų išankstinio srauto nustatymo, padėties fiksavimo, visiško uždarymo, srauto ir slėgio nuostolių matavimo, sistemos diagnostikos funkcijas.

Kolektorinė Šildymo Sistema

Formaliai vertinant, kolektorinė sistema - taip pat dvivamzdė, nes nuo kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus) iki kolektoriaus eina du stovai. Ši sistema dažniausia namuose, statytuose po 1995 metų. Tai - pažangiausias sprendimas, sudarantis sąlygas individualiai ir aiškiai apskaičiuoti kiekvieno buto šilumos sąnaudas, suteikiantis galimybę reguliuoti temperatūrą kiekviename bute ar kambaryje.

Kolektorinė sistema labai tinka naujos statybos namuose, tačiau senesniuose ją įrengti gali būti sudėtingiau ir brangiau nei vienvamzdę rekonstruoti į dvivamzdę. Ši sistema turi daug vamzdynų, kurie nuo kolektoriaus iki šildymo prietaisų gali būti išvedžioti palei grindjuostes arba po grindimis.

Kolektorinę sistemą galima įrengti ir kiekviename bute montuojant nedidelį šilumos punktą su atskiru buitinio karšto vandens ruošimo šilumokaičiu - šiuo atveju būtina atvesti šalto vandens vamzdyną. „Tokios sistemos pagrindinis pranašumas prieš paprastą kolektorinę yra cirkuliacinės karšto vandens sistemos atsisakymas pastate. Taip gerokai sumažėja šilumos nuostoliai karšto vandens sistemoje. Tačiau tokio sprendimo investicijos yra pačios didžiausios, o geriamojo šalto vandens savybės turi įtakos karšto vandens ruošimo šilumokaičio ilgaamžiškumui.“

Renkantis kolektorinę šildymo sistemą, prie kiekvieno buto kolektoriaus reikėtų numatyti po balansinį vožtuvą. Tai padėtų užtikrinti reikiamą šilumnešio srautą kiekvienam butui. Šilumnešio srautas į kiekvieną radiatorių turi būti reguliuojamas termostatiniu ventiliu, kuris turi būti nustatytas pagal radiatoriaus galingumą. Ant kiekvieno stovo, kaip ir dvivamzdėje sistemoje, sumontuojami rankiniai balansiniai vožtuvai arba slėgio skirtumo reguliatoriai.

Pasakyti vienareikšmiškai, kuris šildymo būdas yra geriausias, neįmanoma, kadangi atsakymą lemia daugybė kintamųjų. Vieniems ne bėda žiemą lauke kapoti malkas ar kibirais nešti anglis. Tuo tarpu kitiems svarbu šiltai, komfortiškai reguliuoti šilumą per mobiliąją programėlę. Svarbiausia nepamiršti, kad neužtenka skaičiuoti mėnesio išlaidų šildymo sezono metu.

Svarbiausia, kad radiatorius atliktų savo funkciją - perduotų šilumnešio šilumą į patalpą, todėl reikia, kad jų vidus būtų švarus, neužsinešęs. Kitaip, sumontavus naują įrangą (termostatinius, balansinius ventilius), šildymo sistemoje esantys nešvarumai gali sutrikdyti naujų įrenginių darbą (juos sugadinti).

„Tie prietaisai labai jautrūs, jų uždarymo sklendžių tarpeliai yra maži. Neišvalius ir nesutvarkius sistemos, visi radiatoriuose buvę nešvarumai juos gali užkišti. Modernizuojant daugiabutį, galima kelis radiatorius nupjauti, išrinkti ir pasižiūrėti, kas yra jų viduje. Jeigu sistema buvo prižiūrima, plaunama, ir radiatoriai yra švarūs, sugebantys atlikti savo funkciją - atiduoti šilumą, tada galima juos palikti. Bet dabar yra gražesnių ir patogesnių radiatorių, kurie užima mažesnį plotą, nors atiduoda tą patį šilumos kiekį.“

„Pertvarkant šildymo sistemą, radiatorius reikės demontuoti. Todėl tai būtų gera proga viską sutvarkyti vienu metu, kad nereikėtų po kokių penkerių metų keisti ir radiatorių.“ Mokslininkai negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, kurie radiatoriai geresni: plieniniai ar ketaus? Tiek plienas, tiek ketus turi savų privalumų ir savų trūkumų.

„Daugiau privalumų gal turi plienas, nes jis yra lengviau transportuojamas, montuojamas. O ketus yra ilgaamžiškesnis, bet sunkus ir galbūt lengviau pažeidžiamas - jeigu nukristų, ant jo gali atsirasti įtrūkimų. Be to, senieji ketaus radiatoriai yra labiau inertiški. Jie lėčiau reaguoja į temperatūros pokyčius bute. O plieniniai - laidesni šilumai, mažiau jos akumuliuoja ir greičiau tą šilumą atiduoda. Todėl, galvojant apie energijos taupymą ir efektyvų, greitesnį valdymą, plieniniai radiatoriai turi daugiau privalumų.“

Perdarinėjant sistemą iš vienos į kitą, vamzdynai bus keičiami neišvengiamai. Kitu atveju, ar, renovuojant esamą sistemą, keisti vamzdynus ar ne? „Jeigu pastatas yra šiltinamas ir renovuojamas, tai šiek tiek keičia šilumos vartojimą butuose. Tada nereikia tokios galios prietaisų, kaip anksčiau, - užtenka mažesnio skersmens vamzdyno. Todėl palikti seną vamzdyną gal nebūtų geras variantas.“

Šilumos siurbliai vis dažniau tampa pagrindiniu ar papildomu šildymo sprendimu tiek nuosavuose namuose, tiek butuose ar sodo nameliuose. Vienas populiariausių pasirinkimų Lietuvoje - oras-oras šilumos siurbliai, pasižymintys palyginti paprastu montavimu, greitu atsiperkamumu ir universalumu. Tačiau ar jie tikrai tokie efektyvūs, kaip teigia gamintojai? Šio tipo šilumos siurbliai ima šilumą iš lauko oro ir perduoda ją vidaus orui, taip šildydami patalpas. Vasarą jie gali veikti ir kaip oro kondicionieriai - vėsina patalpas.

Oras-Oras Šilumos Siurbliai: Privalumai ir Trūkumai Privalumai: Pigiausias būdas šildyti patalpas, ypač kai elektros energija naudojama atsakingai. Efektyvumas (COP) dažnai siekia 3-4, t. y. Trūkumai: Kai temperatūra lauke nukrenta žemiau -15 °C, efektyvumas mažėja. Žiemos metu, kai spaudžia -20 °C, šildomasi ir žid.

Šildantis elektra dar reikėtų atkreipti dėmesį, ar pakankamos galios namo elektros įvadas. Padidinti esamą elektros įvado galingumą taip pat nemažai kainuoja. Tačiau, kita vertus, įrengti elektrinio šildymo sistemą būtų daug pigiau, nei šilumos siurblį.

Šildymo sistemų palyginimas

tags: #geoterminis #sildymas #butuose