Veja, gyvatvorė, spygliuočiai, gėlynas, takai, baseinas ar vandens telkinys - svarbiausi dekoratyvinio landšafto elementai. Kaip iš jų sukurti estetišką ir funkcionalią visumą? Nors darosi madinga natūrali aplinka ar natūralios gamtos sodas, tačiau ne visiems toks tinka ir patinka.
Daugeliui žmonių norisi kasdien prisiliesti prie žemės, prižiūrėti augalus, juos sodinti, derinti, keisti, išbandyti naujus. Tokiam užsiėmimui puikiai tinka dekoratyvinis kraštovaizdis - landšaftas, kuris kuriamas remiantis sava patirtimi ir grožio suvokimu.
Tinkamai suplanuota ir sutvarkyta aplinka didina pastato vertę tiek finansiniu, tiek estetiniu aspektais. Savaime suprantama, galima landšaftą projektuoti patiems, bet visgi bent pradiniame etape verta pasitarti su specialistais, nes padarytas klaidas gali būti sudėtinga ištaisyti.
Gerai sutvarkytos aplinkos pavyzdžių yra daug, ypač daug įvairių nuotraukų. Tačiau nuotrauka neparodo visumos. Daugelis susižavėję fragmentais ima kurti kažką panašaus. Tai didelė klaida. Svarbiausia turėti savo viziją ir nekopijuoti ar nebandyti sukurti vaizdo, matyto nuotraukoje.
Aplinkos sutvarkymas nėra vien tik jos apsodinimas želdiniais. Želdiniai - tik vienas iš paskutiniųjų aplinkos tvarkymo etapų. Visi aplinkos tvarkymo darbai turi savo seką. Žiemą ruošdamasis išeiti į lauką, žmogus niekada pirma neapsivilks palto, o paskui kostiumo. Kitaip tariant - viskam savo eilė.
Skubotas augalų sodinimas bei kiti aplinkos tvarkymo darbai atneša daugiau bėdos nei naudos. Ilgai augantiems augalams reikia tinkamai parinkti vietas, numatant jų augimo perspektyvą. O tai susiję su reljefo formavimo darbais, požeminių komunikacijų klojimu, lietaus vandens surinkimo sistemomis, vejos įrengimu ir dar daugeliu dalykų.
Bet koks augalas, kuris yra pasodintas prieš projektuojant aplinką, jau yra papildoma sąlyga, kuri riboja sprendimus ir prie kurios reikia derintis. Kita vertus, kiek vėliau pasodintas medis augdamas teikia malonumą stebėti jo augimą ir pokyčius, reakciją į metų laikus bei oro sąlygas.
Aplinkos tvarkymo variantų yra daug. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad paprasčiausia auginti ne gėles ar kitus augalus, o prižiūrėti prie namų augančią žolę. Kas čia sudėtingo - retsykiais nupjovei ir viskas, žolė juk pati auga...
Naujas namas, naujas kvartalas, naujas sklypas? Jei nėra senų medžių, anksčiau įrengtų takų, šlaito, lysvių, gyvatvorės - atrodo, kad aplinką turime sukurti kaip ant tuščio lapo.
Namo architektūra ir interjeras diktuoja stilių ir aplinkai. Nusifotografuokite vaizdą pro svetainės langus, nuo terasos, kur gersite rytais kavą, nuo įėjimo pro vartelius. Visko tobulai nepadarysite, tačiau šiuos vaizdus išpildykite kiek galite gražiai.
Kraštovaizdžio specialistė Ingė Auželienė sako, kad vienas iš svarbiausių dalykų ruošiant sklypą apželdinimui - planavimas. Pasiimkite savo sklypo planą, pasižymėkite jame funkcines zonas. Pabandykite įsivaizduoti, kur stovės ūkinės paskirties pastatai, pavėsinė, gėlynų kompozicijos, galbūt ir fontanas.
Pasižymėkite sklypo plane, pasidarykite keletą variantų ir pasitarkite su šeima. Savo projekte matysite, jei linijos labai skirtingos ar kažkur neproporcingai išsidėsčiosios, gal tai padės atrasti naujų sprendimų. Kad išvengtumėt neapgalvotų pirkinių, pravartu pasidaryti ir atskirą planą želdiniams. Jame susižymėsite, kiek ir kokių augalų reikės pasodinti.
Planuojant augalų sodinimo vietas, reikia žinoti minimalius reikalavimus. I.Auželienė pabrėžia, jog sodinti medžių šalia kaimynų tvoros nereikėtų: „Įsiminkite, kad krūmai turi būti pasodinti 1 metro atstumu nuo sklypo ribos. Stambesni medžiai - 3 metrų atstumu“.
Yra išlygų ir kitų reikalavimų, pasidomėkite planuodami. Specialistė primena, kad visada reikia pasidomėti, kokio aukščio bus subrendęs medis ar krūmas. Būna, kad medžiai užauga didesni negu tikėtasi, nustelbia kitus augalus, užstoja praėjimą, nebepasiekiamos uogos, meta per didelį šešėlį ir pan.
Per didelis medis, per arti šaknys, nepasiekiamos uogos, neproporcingas aukštis, per didelis pavėsis - planuodami stengiamės įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą veislę ir vietą.
Piktžoles reikia kruopščiai išrinkti arba paaugusias teks purkšti specialiais herbicidais. Jeigu reikia daryti drenažą ar pravesti elektrą, šie darbai eina po išlyginimo, kai jau nustatytas grunto lygis.
Pasirinkite tvorą arba gyvatvorę. Jei reikia atsiriboti dėl augintinių arba apsisaugoti nuo laukinių gyvūnų, prie pat gyvatvorės galima statyti tvorą. Tokiu atveju rinkitės paprastą neįmantrią tvorą, kuri ilgainiui pasislėps gyvatvorės tankumyne.
Kol nesibaigė didieji aplinkos tvarkymo darbai, takų dengimas, vejos įrengimas, neskubėkite statyti tvoros prie įvažiavimo. Pasilikite vietos specialiam transportui įvažiuoti, žvyro krūvai išpilti ir pan.
Kad nebūtų daug pradėtų ir nepabaigtų darbų vienu metu, išsirinkite vieną sklypo dalį, ją pilnai susitvarkykite ir pasodinkite augalus. Kitą sezoną pasiruoškite kitą sklypo dalį ir susodinkite ten grupę želdinių. Geriausia, kad augalai būtų jau didesni, paauginti.
Jei dar vis svarstote savo sklypo planą, tačiau tvarkingo vaizdo norite dabar, specialistė pataria pasisėti veją. Tinkamai prižiūrint, veja atrodys tvarkinga, nesikaups purvas, o jūs galėsite ramiai apgalvoti, kur ir kokius augalus sodinsite.
Optinės apgaulės: 5 patarimai, kaip padidinti mažą sklypą
Pagrindiniai principai planuojant želdynus
- Nusibraižykite savo sklypo planą, jame pasižymėkite, kiek vietos užima veja ir takai, o kiek vertikalūs elementai: namas, kiti statiniai, medžiai, krūmai, gėlynai. Jei daugiausia erdvės užima veja, aikštelė ir takai, sklypas atrodo neproporcingas, per tuščias.
- Pasodinkite didesnių medžių, įrenkite gėlyną su aukštesniais augalais, kad bendras vaizdas būtų harmoningesnis. Vertikalūs elementai taip pat gali būti pavėsinės ar pergolės, atramos su vijokliais, treliažai, skulptūros.
- Jei prie namo sodinate medį, atidžiai išsirinkite veislę. Rekomenduojama, kad medis būtų pusantro namo aukščio. Aišku, į šią rekomendaciją reikia žiūrėti kūrybiškai, bet proporcija daugmaž tokia. Pasirinkdami medį sodinti, pasidomėkite, kokio aukščio bus subrendęs medis, kiek plati ir kiek tanki jo laja (dėl metamo pavėsio).
- Prie vieno aukšto namo per didelis medis gali užgožti visą erdvę. O prie dviejų aukštų namo žemesnis medelis ir maži gėlyno augaliukai atrodys kaip nykštukai. Netikėkite medžio aukščiu, kurį matote, kai jį perkate - pasidomėkite veislės charakteristika.
- Sodinkite augalus grupėmis. Išmėtyti sklype po vieną, jie atrodo chaotiškai, sunku sujungti į vientisą vaizdą. Be to, labai nepraktiška, nes sudėtinga šienauti veją apeinant kiekvieną medelį ar krūmą. Sukurkite kompoziciją - sodinkite keletą suderintų augalų kartu. Atskirti grupę nuo vejos paprasta su plastikiniais bortais.
- Pasirinkite ir atkartokite. Kurdami augalų kompozicijas stenkitės, kad visos sritys būtų apsodintos spalviškai ir rūšiškai panašiais deriniais. Ribokite augalų rūšių skaičių - vadinasi, pasirinkę spalvinę gamą arba tam tikras rūšis, kitų turėsite atsisakyti, kad ir kaip gaila būtų. Pernelyg didelė įvairovė nepadaro želdinio gražesnio ar vertingesnio.
- Rinkdamiesi spalvinę gamą ir augalus, venkite margumyno. Pasirinkę pagrindinį augalą arba pagrindinę spalvą, leiskite jiems atskleisti visą savo grožį - duokite jiems tinkantį foną. Pusiausvyra turi būti - negali būti visi solistai, kiti turi tuo metu tylėti.
Sodybos planavimas: 5 žingsniai
- Pradėkite nuo mažesnių tikslų ir judėkite pamažu. Juk sodybos planavimas yra tik orientyras, planas gali kisti keičiantis poreikiams ir prioritetams.
- Sodybos planavimas neįmanomas be kritiško aplinkos įvertinimo. Jeigu sklypas ribojasi su mišku, nuspręskite, ar riba bus ryški, ar tarsi nematoma. Jeigu riba ryški, planuokite augalų juostą atskyrimo funkcijai atlikti: pavyzdžiui, veja poilsio zonoje, pusapvalės formos želdynas su rododendrais, už jo - pušynas.
- Įvertinę savo norus, prioritetus ir aplinkos ypatumus, galite imtis konkrečių funkcinių sodybos zonų planavimo.
- Prieš pradedant gražinti aplinką, būtina pasirūpinti sklypo infrastruktūra ir svarbiausiais inžineriniais sprendimais.
- Dažnai planuodami savo želdynus, naujakuriai augalus renkasi tik pagal jų grožį ar spalvą. Ingė pabrėžia, kad tik pagal išvaizdą augalų derinti negalima. Labai tikėtina, kad gražiai šalia atrodantys augalai augti greta negalės, nes jiems reikės visai skirtingų gamtinių sąlygų.
Sodybos funkcinės zonos:
- Gyvenamoji zona. Dažniausiai joje stovi pagrindinis sklypo pastatas (namas).
- Maisto gaminimo zona. Tai vieta lauko kepsninei arba net lauko virtuvei. Ingė atkreipė dėmesį, kad maisto zoną pravartu planuoti kuo arčiau namo, kad būtų patogu atsinešti ir nunešti indus, įrankius ir kitus reikalingus daiktus.
- Aktyvaus poilsio zona.
- Pasyvaus poilsio zona. Poilsio zonoje gali įsikurti visi jūsų svajonių gėlynai, rožynai ir kitokie želdynai, dekoratyviniai medeliai ir pan. Tinkamai suplanuoti želdynai traukia akį ir kuria sodybos nuotaiką.
- Reprezentacinė zona. Ji yra tarsi vizitinė sklypo kortelė, matoma tik įžengus pro vartus.
- Sodo ir daržo zona. Čia įsikurs jūsų pakeltos lysvės ar įprastas daržas, vaismedžiai, uogų krūmai ir kiti valgomi augalai.
- Ūkinė zona. Joje galite įrengti namelį ar pašiūrę sodo įrankiams ir technikai laikyti, malkinę, atliekų rūšiavimo konteinerius ir pan.
Vejos įrengimas
Norint apsėti sklypą prie namų, reikėtų rinktis universalios paskirties vejų sėklų mišinius. Iš jų susiformuoja pakankamai graži ir atspari veja. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pavėsingoms vietoms, kurios paprastai būna po aukštesniais dekoratyviniais augalais, vaismedžiais, prie aukštų tvorų ar šiaurinėje pastato pusėje. Tokiu atveju reikia rinkti pavėsiui skirtus mišinius.
Jie nėra labai jautrūs saulės šviesos trūkumui ir taip lengvai neužleidžia savo pozicijų samanoms, šie mišiniai nebijo saulės ir visai neblogai atrodo atvirose vietose. Privačių sklypų savininkams neverta rinktis mišinių, skirtų sportui. Jie skirti intensyviam naudojimui, todėl palyginti greitai auga, o tai reiškia, kad juos reikės dažnai šienauti.
Kaimo sodybose vejų plotai paprastai būna dideli, todėl reikalavimai žolių sudėčiai dažniausiai nebūna labai griežti. Literatūroje galima perskaityti, kad dirvožemį vejai pasiruošti reikia iš rudens, o žolei sėti palankiausias metas pavasarį, kai dirvožemis įšyla iki 18 laipsnių (geriausia balandžio ar gegužės mėnesiais). Tačiau ne visuomet įmanoma įgyvendinti visus užsibrėžtus darbus, tokiu atveju žolės sėją galima ir nukelti, tiesa, dirbti reikės sunkiau.
Tačiau reikia atsiminti, kad sėjant veją vasaros metu, didžiausią grėsmę kelia sausros. Tradiciniu būdu pasėtos sėklos sumaišomos su viršutiniu dirvožemio sluoksniu (iki 1,5 cm gylio). Karšta vasaros saulė iki tokio gylio prasiskverbia, todėl jauni daigeliai trumpomis šaknimis nudžiūna.
Be to, paprastai veja sėjama naudojant ne pavienes žolių rūšis o jų mišinius. Kadangi skirtingų rūšių žolių dygimo laikas skiriasi, tai atėjus sausroms nudžiūna ne visos, o tik kai kurios žolių rūšys. Likusios gyvybingos sudygsta, tačiau veja praranda puošnumą - sudygsta kuokštais bei pridygsta daug piktžolių.
Žinoma, jeigu sklype įrengta laistymo sistema, ji puikiai padeda išvengti tokių problemų. Tačiau jeigu laistymo sistema įrengta nekokybiškai, laistant iš karto po sėjos ji gali iš kai kurių vietų išplauti sėklas, formuoti nuolatines balas, vandens nuobėgas, kurios nevienodai išnešioja pasėtas sėklas. Tačiau bene skaudžiausių nuostolių naujai pasėtai vejai pridaro vasaros liūtys.
Dažnai po tokios liūties atvykus į sklypą paaiškėja, kad ne tiktai sėklos išplautos, bet ir visą sklypą reikia iš naujo lyginti. Todėl nespėjus pasėti žolės pavasarį, geriau tai daryti ne vasarą, o rudenį.
Vejos priežiūra
Veją sudaro varpinės žolės, kurios, kaip ir bet kuris augalas, augantis skurdžioje dirvoje, vargsta, silpsta, jį pradeda kamuoti įvairios ligos. Kad veja būtų vešli ir graži, ji turi būti soti ir atsigėrusi. Drėgmės ji dar gauna iš kritulių, bet maistinių medžiagų kiekis netręšiamoje dirvoje nuolatos mažėja.
Pasisavinamas maistines medžiagas mes nuolat išvežame su nušienautais žolių lapais, todėl jų atsargas būtina papildyti tręšiant veją kompleksinėmis trąšomis. Išsirinkti reikiamas trąšas neprofesionalui pakankamai sudėtinga, todėl dabar apdairūs gamintojai trąšas ir įvardija pagal sezonus: pavasarinės, vasarinės, rudeninės.
Tai iš esmės tos pačios kompleksinės azoto, fosforo ir kalio (NPK) trąšos, tiktai skirtingų medžiagų proporcijų. Taip pat gali skirtis granulių sudėtis bei tirpimo laikas. Kad veja būtų graži, pirmiausia ji turi būti kokybiškai įrengta, naudojant tinkamus sėklų mišinius. Neteisingai įrengtos vejos ištaisyti dažnai būna neįmanoma. Ją tenka naikinti ir sėti iš naujo.
Vejos žolės turi būti vešlios ir sveikos. Todėl norint išlaikyti gražią veją, ją reikia laistyti, tręšti ir šienauti. Žinoma, tam reikia nemažai laiko, pinigų ir pastangų. Su laistymu mums padeda lietus arba laistymo sistema, o tręšti ir šienauti reikia patiems.
Tręšti reikėtų tris kartus per sezoną - pavasarį, vasarą ir rudenį. Šienauti patartina kuo dažniau. Kuo dažniau šienausime, tuo žolių lapeliai bus vienodesni ir smulkesni. Tačiau šienavimo dažnumą kiekvienas renkamės pagal savo galimybes. Kad ir kokį šienavimo dažnumą pasirinktumėme, jo reikėtų laikytis visą sezoną.
Žolės prie jo prisitaiko ir mažiausiai nukenčia. Jeigu po praleisto šienavimo peraugusią veją nupjausime įprastu aukščiu, nukirsime praktiškai visą vejos žolės lapą, palikdami tiktai pliką stiebelį, todėl veja ruduos ir bus panaši į ražieną. Grįžti prie įprasto aukščio reikėtų pamažu.
Šienauti reikia aštriais vejapjovės peiliais, kad jie gražiai nukirstų lapo viršų, jo nepešdami. Labai sveika kartais šienaujamą veją mulčiuoti. Tačiau nereikėtų persistengti, kadangi per dažnai mulčiuojant vejos apačioje formuojasi „veltinis", kenkiantis normaliam augimui ir darkantis veją.
Gyvatvorės
Gyvatvorės būna laisvai augančios ir genimos. Augalai genimai gyvatvorei gali būti sodinami viena, dviem ar net trimis eilėmis. Gyvatvorės gali būti žemos, nuo 50-70 centimetrų aukščio ir aukštos, iki 3 metrų.
Gudobelės, turinčios spygliuotas šakeles, itin tinka nepraeinamai gyvatvorei sudaryti. Geriausia jas sodinti dviem eilėmis šachmatine tvarka. Kad gyvatvorė būtų tanki ir aukšta, drauge galima sodinti ir kitus dygliuotus augalus: erškėčius, kadagius, raugerškius, slyvas ir kt.
Gudobelės yra atsparios užterštam orui. Gerai auga saulėtoje ar šiek tiek pavėsingoje vietoje, derlingoje, bet ne per sausoje dirvoje.
Gudobelėms sodinti iškasame 60 cm pločio per kastuvo aukštį griovį. Griovio dugne žemę sukasame, irgi maždaug kastuvo aukščio gylyje ir iškastą viršutinę žemę supilame atgal. Trąšų į griovį nereikia dėti. Jei dirva priemolio, galima dar pridėti durpių.
Gudobeles reikia sodinti maždaug kas 40 cm, išilginiame metre galima pasodinti ir 3 augalus. Prieš sodinant augalų šaknis gerai šiek tiek patrumpinti. Pasodinus žemė aplink augalus sumindoma ir padaroma įduba vandeniui, kad laistant jis nenubėgtų į šonus.
Kad gyvatvorė nuo apačios augtų tanki, galima patrumpinti pasodintų augalų viršūnes, tada jie labiau šakojasi į šonus. Po sodinimo reikia augalus palaistyti ir pamulčiuoti dirvą 5 cm durpių sluoksniu.
Vieni iš populiariausių spygliuočių - tujos. Gyvatvorei jos sodinamos viena eile. Iškasamas 40 cm pločio griovys, dirva jame sukasama per dviejų kastuvų gylį. Į ilginį metrą sodinami du-trys augalai.
Reikia žiūrėti, kad sodinukai tvirtą šaknų gumulą - kad šaknų būtų daug, kad jos būtų ilgos. Šiems augalams tinka visos ne per sausos humusingos dirvos. Jie pakankamai gerai auga saulėtoje vietoje ir pusiau pavėsyje. Tujų gyvatvorės būna tankios ir nepermatomos. Vakarinės tujos (taip vadinasi rūšis) yra atsparios užterštam orui.
Iš lapuočių bene daugiausia Lietuvoje paplitusios lanksvų gyvatvorės. Beje, rengiantis sodinti bet kokią gyvatvorę, verta apsidairyti, iš kokių augalų dažniausiai tame regione jas sodina.
Lanksvos - vienos dažniausiai pasitaikančių ir atspariausių augalų gyvatvorėms. Visos lanksvos viena į kitą labai panašios, skiriasi tik jų žydėjimo laikas. Jos išauga iki 1-2 metrų aukščio. Greičiausiai auganti lanksva yra Vanhuto (Spireae vanhouttei). Ši rūšis puikiausiai tinka gyvatvorėms. Ji palyginti gerai pakenčia sausrą, nereikli dirvai, atspari užterštam orui. Žydi gegužės - birželio mėnesį baltais žiedais. Lanksvos sodinamos 30 cm atstumu viena nuo kitos. Jos labai gerai ištveria genėjimą, bet kur kas gražiau atrodo augdamos laisvai.
Japininės lanksvos Bumaldo veislė žydi ryškiais žiedais. Bumaldo lanksva žydi tamsiai raudonais žiedais birželio - liepos mėnesį. Išilginiame metre sodinami 3-4 augalai. Ji dekoratyvesnė nei jos baltažiedės sesės. Bet...Verta žinoti, kad, kuo dekoratyvesni augalai - tuo brangesni jų sodinukai ir tuo sunkiau tokius augalus auginti. Jie reikalauja daugiau priežiūros ir dėmesio.
Takų įrengimas
Betono trinkelių ir plytelių pasiūla nemaža. Galite rinktis iš plačios spalvinės gamos ir dydžių, formų bei faktūrų įvairovės. Itin madingomis tampa spalvotos grindinio trinkelės, pagyvinančios pilką lietuvišką kraštovaizdį.
Be įprastų lygaus paviršiaus trinkelių gaminamos ir trinkelės šiurkštintu paviršiumi, taip pat senamiesčio grindinį primenantys dirbtinai pasendinti grindinio akmenys. Pastarieji, beje, reikalauja ir atitinkamo stiliaus architektūros bei erdvės. Šalia modernaus stiliaus pastato „istorinis" grindinys gali atrodyti neskoningai.
Šalia modernių pastatų, siūloma įrengti grindinį iš spalvotų trinkelių, kurios suteikia beveik neribotas įspūdingų grindinio raštų kūrimo galimybes.
Trinkelių pagrindui dažniausiai naudojama skalda, žvyras, įvairūs šlakai (iki 40 mm frakcijos). Pagrindo storis svyruoja nuo 10 iki 35 cm. Paprastai 20 cm storio pagrindo pakanka grindiniui, šaligatviams bei prie namų esančioms aikštelėms įrengti.
Grindinio paviršius bus lygus, jei smėlis bus paskirstytas taip, kad trinkelė prieš sutankinimą gulėtų apie 1 cm aukščiau projektinės linijos. Izoliacinis pasluoksnis prieš sudedant grindinio trinkeles netankinamas.
Prieš tankinant paklotas trinkeles, jų siūles reikia užpilti sausu smėliu, o jo likučius sušluoti jį į tarpus. Tankinama vibro plokšte.
Vandens telkiniai
Dekoratyvinis vandens telkinys, kūdra žuvims veisti, maudynių tvenkinys - tai skirtingos vandens telkinio paskirtys ir į tai įrengiant tvenkinį reikia atsižvelgti. 1,5-2 metrų gylio vandens telkiniui būtina su...