Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Turtinė žala gali būti įvairaus pobūdžio: prarastų, sugadintų daiktų vertė, gydymosi ir kitos išlaidos. Fiziniam asmeniui gali būti atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Asmuo, kaltas dėl žalos kito subjekto sveikatai, privalo atlyginti tiek visus patirtus turtinius nuostolius, tiek neturtinę (dvasinę) žalą.
Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.
Neturtinė žala: kas tai ir kaip ji atlyginama?
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kas yra laikoma neturtine žala. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Asmenims neturtinė žala padaroma nenaudingu poveikiu, tai yra fizinio ir/ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia vidinius išgyvenimus, sukrėtimus. Vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-337/2006).
Prašymų ir skundų nagrinėjimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintame Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punkte yra nurodyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos.
Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 punkte numatyta, jog atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo ar jo atstovas turi būti informuojamas apie tokio atsakymo apskundimo tvarką, nurodant institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-aus) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas. Taip užtikrinama asmens galimybė apskųsti savivaldybės suteiktą atsakymą, jei savivaldybė savo pranešime nurodo asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.
Alpimas (sinkopė): priežastys ir pirmoji pagalba
Gydytoja taip pat atskleidė, kokie dar simptomai išduoda artėjantį nualpimą. Veiksmas vyksta staigiai D. Rinkūnienė papasakojo, kas yra sinkopė, dar kitaip žinoma, kaip apalpimas arba kolapsas. „Sinkopė - tai laikinas sąmonės netekimas, kuriam būdinga staigi pradžia, trumpa, iki 20-ies sekundžių, trukmė bei savaiminis ir visiškas atsigavimas. Ištikus sinkopei žmogus nesugeba išlaikyti kūno padėties ir nukrinta.
Didžiausias pirmojo apalpimo epizodo paplitimas stebimas 10-35 metų amžiaus žmonėms, tačiau reikia pastebėti, kad sinkopės paplitimas vėliau didėja su amžiumi, ypač virš 70 metų. Sinkopės sudaro nuo 1 iki 3 proc. visų pacientų vizitų priežasčių į skubios pagalbos skyrių. Taip pat būtina paminėti, kad apalpimą bent kartą per savo gyvenimą patiria 30 - 50 proc. visų gyventojų”, - pagrindine informacija apie alpimą pasidalijo gydytoja.
Šis procesas gali pasireikšti keliais simptomais: „Smegenų perfuzijos sutrikimas - pagrindinis sinkopės patofiziologinis mechanizmas. Jis gali būti sąlygotas trumpalaikio 6-8 sekundžių trukmės smegenų kraujotakos sustojimo, sistolinio kraujo spaudimo sumažėjimo iki 60 mmHg, ar smegenų oksigenacijos sumažėjimo daugiau nei 20 proc. Prieš alpimą žmonės dažniausiai jaučia vadinamąjį prodromą, pasireiškiantį galvos svaigimu, mirgėjimu akyse, klausos sutrikimu, padidėjusiu prakaitavimu ir kitais simptomais.“
Alpimo priežastys
Anot gydytojos, yra kelios priežastys, dėl kurių mes alpstame. Tai gali būti refleksinė sinkopė, ortostazinė hipotenzija arba širdinė sinkopė. „Refleksinė sinkopė yra dažniausiai pasitaikanti apalpimo rūšis, ypač jauniems pacientams. Ji pasireiškia dėl refleksiškai sukelto staigaus širdies susitraukimo dažnio suretėjimo ir kraujo spaudimo sumažėjimo, kurį išprovokuoja ilgesnis stovėjimas ar patirtas emocinis stresas, skausmas, medicininės procedūros.
Vyresniems asmenims būdingesnis ortostazinės hipotenzijos sukeltas apalpimas, kuomet stebimas ženklus arterinio kraujo spaudimo sumažėjimas pakeitus kūno padėtį, pavyzdžiui, staiga atsistojus iš gulimos pozicijos ar ilgiau pastovėjus. Šio tipo alpimus dažnai sukelia vartojami kraujagysles plečiantys medikamentai, skysčių netekimas, ar autonominės nervų sistemos sutrikimai, sergantiems Parkinsono liga, išsėtine skleroze, cukriniu diabetu ir kitomis ligomis. Refleksinės ir ortostazinės kilmės alpimai yra apie 75 proc. laikino sąmonės netekimo priežastimis“, - paaiškino specialistė.
Ji pridūrė, kad yra dar viena priežastis, kuri lemia nualpimus. Ji, anot gydytojos, labai pavojinga: „Pati pavojingiausia alpimų priežastis - širdinė sinkopė, sukelta širdies ritmo ar laidumo sutrikimų. Ji labiau būdinga asmenims jau sergantiems struktūrine ar išemine širdies liga. Apie 10 proc. alpimų priežasties nustatyti nepavyksta net ir atlikus išsamų pacientų ištyrimą.“
Kaip įvertinti alpimo pavojingumą?
Sinkopės pavojingumas taip pat nustatomas ir įvertinamas pagal aplinkybes, kuriomis žmogus nualpo. „Alpimas yra simptomas, kurį sukelia tiek gerybinės tiek gyvybei pavojingos būklės. Todėl, norint įvertinti alpimo pavojingumą, svarbu, kad alpimą patyręs asmuo ir įvykio liudininkai detaliai papasakotų įvykio aplinkybes.
Jeigu alpimas įvyksta asmenims sergantiems širdies liga, fizinio krūvio metu, gulint, taip pat jeigu prieš alpimą pacientas jaučia dažną širdies plakimą, skausmą krūtinėje ar pilve, bei esant šeiminei staigios mirties anamnezei šeimoje ir (ar) stebinti patologinius pokyčius elektrokardiogramoje, pacientas stacionarizuojamas į gydymo įstaigą ir atliekamas kruopštus ištyrimas. Dažnai besikartojantys alpimai įvyksta tokiomis pačiomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, ilgiau pastovėjus ar staiga pakeitus kūno padėtį, priskiriami gerybinėms sinkopėms“, - kalbėjo gydytoja.
Pirmoji pagalba nualpus
D. Rinkūnienė taip pat patarė, ką daryti nualpus žmogui. Ji tikino, kad yra svarbiausia reaguoti greitai. „Pirmiausia reikia įvertinti ar sąmonės netekęs asmuo kvėpuoja ar čiuopiate jo pulsą, kadangi pirmomis sekundėmis sunku nustatyti ar pacientas tik nualpo ar įvyko staigi širdinė mirtis. Jeigu nestebite kvėpavimo ar negalite apčiuopti pulso, stebite traukulius - nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kitu atveju nualpęs asmuo turėtų išlikti horizontalioje pozicijoje kol pilnai atsigaus, nerekomenduojama jo kelti, sodinti, duoti gerti. Esant galimybei rekomenduojama atverti langą, įleisti gryno, vėsesnio oro, atlaisvinti veržiančius drabužius, uždėti sudrėkintą rankšluostį ant kaktos, pakelti kojas. Jeigu asmens būklė pablogėja, pasikartoja alpimas gulint ar sąmonės netekimas užtrunka ilgiau negu 1 minutę rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą“, - paaiškino specialistė.
Vaikų alpimai | BIOFIRST Podcast #20 su vaikų gydytoja ir kardiologe Saule Kiaunyte
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pagrįstai nurodęs, kad Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir kitos subjektinės teisės, ši teisė turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Civilinio proceso kodeksu, ši teisė įgyvendinama pareiškiant ieškinį.