Žemės gelmių nuosavybės teisė Lietuvoje: Kas tai?

Žemės nuosavybė - tai kompleksinis klausimas, apimantis ne tik žemės sklypus, bet ir kitus išteklius, įskaitant žemės gelmes. Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro žemės gelmių nuosavybės teisę Lietuvoje, kokie subjektai ir objektai į ją įeina, bei kokios sąlygos taikomos naudojantis žemės gelmių duomenimis.

Žemės nuosavybės subjektai ir objektai

Žemės nuosavybės subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, įskaitant valstybę ir savivaldybes. Žemės nuosavybės objektas yra įstatymų nustatyta tvarka identifikuotas, pažymėtų ribų ir tam tikrame nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas bei kiti ištekliai, pavyzdžiui, apibrėžti žemės gelmių, vandens, miško plotai, augmenijos ir gyvūnijos objektai.

Žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant jo esantys statiniai ir jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai bei žemės sklype esančios naudingosios iškasenos (išskyrus priklausančias valstybei išimtine nuosavybės teise). Taip pat nuosavybės teisė į žemės sklypą gali būti apribota paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu.

Įstatymu žemės nuosavybės teisė ribojama nustačius servitutą, aplinkosaugos tikslais, kai žemės sklypas įgyjamas ir naudojamas saugomose teritorijose, žemės ūkio paskirties žemėje ir kita.

Duomenų gavimas iš žemės gelmių registro

Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teikia elektronines paslaugas, susijusias su duomenų gavimu iš sistemų, įskaitant Žemės gelmių registrą. Šiame registre galima rasti gręžinių duomenis. Norint gauti šiuos duomenis, būtina laikytis tam tikrų sąlygų ir taisyklių.

#VISUOMENĖ – Darnus vystymasis Lietuvoje

Naudojimosi sąlygos ir taisyklės

Valstybinės geologijos informacinės sistemos naudojimo leidimas (licencija) duomenų gavėjams nurodo sąlygas, kaip jie gali naudoti iš Valstybinės geologijos informacinės sistemos gautus duomenis (toliau - Duomenys):

  1. Duomenys nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei.
  2. Duomenys laikomi teisingais, kol nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  3. Gauti Duomenys gali būti laisvai naudojami, tačiau būtina laikytis šių sąlygų:
    • duomenys gali būti naudojami tik teisėtiems ir apibrėžtiems tikslams;
    • duomenys negali būti iškraipomi, keičiami;
    • publikuojant, kitaip pakartotinai atkartojant ar kitaip naudojant duomenis, būtina nurodyti, jog duomenys yra gauti iš Lietuvos geologijos tarnybos, tikslų duomenų pavadinimą ir tikslią datą, kada duomenys buvo gauti;
    • Duomenis teikti tretiesiems asmenims galima tik tada, jeigu pastarieji sutinka su Licencijoje nustatytomis sąlygomis.
    • fiziniai ir juridiniai asmenys neturi teisės pardavinėti gautų duomenų.
  4. Perskaitę Licenciją, Jūs galite sutikti arba nesutikti su Licencijos sąlygomis. Duomenimis vartotojai gali naudotis tik patvirtinę Licencijos sąlygas, bet koks kitas duomenų naudojimas, prieštaraujantis Licencijai, yra neteisėtas.

Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos neatsako už jokius informacijos naudojimo padarinius.

Duomenų prašymo statusas

Kreipiantis dėl duomenų gavimo, gali būti skirtingos prašymo būsenos:

  • Jūsų pateiktas duomenų prašymas dar nepatvirtintas.
  • Jūsų duomenų prašymui dar negautas apmokėjimo patvirtinimas.
  • Jūsų duomenų prašymas dar neapmokėtas.
  • Jūsų duomenų prašymas nepateiktas.
  • Jūsų duomenų prašymas grąžintas patikslinti.

Ataskaita / išrašas gali būti gauti tik pateikus duomenų prašymą.

Žemės nuosavybės istorija Lietuvoje

Žemės nuosavybės formos Lietuvoje keitėsi istoriniu laikotarpiu: nuo bendruomeninės nuosavybės iki privačios ir valstybinės nuosavybės.

  • Pirminėje gentinėje bendruomenėje vyravo kolektyvinė (bendruomeninė) žemės nuosavybė.
  • Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje žemės nuosavybės santykius reguliavo didžiojo kunigaikščio leidžiami privilegijų raštai, Lietuvos Statutai.
  • Nepriklausomoje Lietuvoje priėmus žemės reformos įstatymus buvo dalijamos dvarų žemės, kaimai skirstomi į vienkiemius, naikinami žemės naudojimo rėžiai, įtvirtinama privati ir valstybinė žemės nuosavybė.
  • SSRS okupacijos metais įtvirtinta išimtinai valstybinė žemės nuosavybė.
  • Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susiformavo šios žemės nuosavybės rūšys: privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji (mišri) žemė.

Žemės nuosavybės subjektais gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės institucijos, savivaldybės.

tags: #gelmiu #nuosavybes #teise