Geležies tyrimas yra svarbus, norint įvertinti geležies kiekį organizme ir nustatyti galimas sveikatos problemas, susijusias su geležies trūkumu ar pertekliumi. Šiame straipsnyje aptarsime, kada rekomenduojama atlikti geležies tyrimą, kaip interpretuoti rezultatus, kokios yra mažakraujystės priežastys ir gydymo būdai, bei kaip pasirinkti tinkamus geležies papildus.
Kada Rekomenduojama Atlikti Geležies Tyrimą?
Geležies tyrimą rekomenduojama atlikti, jei jaučiami geležies stokos mažakraujystės simptomai:
- Lėtinis nuovargis
- Išsekimas
- Galvos svaigimas
- Silpnumas
- Galvos skausmai
Sunkesnė geležies stokos anemija gali sukelti dusulį, krūtinės skausmą, galvos ir kojų skausmą. Vaikams geležies trūkumas gali pasireikšti pažinimo sutrikimais ir mokymosi sunkumais.
Geležies Tyrimo Rezultatų Interpretavimas
Geležies tyrimo rezultatai dažniausiai derinami su kitų geležies apykaitos rodiklių rezultatais. Mažas geležies kiekis ir didelis transferino kiekis arba mažas TIBC (bendras geležies surišimo pajėgumas) dažniausiai atsiranda dėl geležies trūkumo. Sergant lėtinėmis ligomis, tiek geležies, tiek transferino (arba TIBC) kiekis yra mažas. Didelį geležies kiekį gali lemti pakartotinis kraujo perpylimas, geležies injekcijos, apsinuodijimas švinu, kepenų ar inkstų ligos.
Svarbu atkreipti dėmesį į feritino kiekį, kuris atspindi organizmo geležies atsargas. Geležies stygius nustatomas, jeigu feritino koncentracija būna mažesnė nei 12 µg/l. Geležies trūkumo diagnozė asmenims, turintiems lėtinio uždegimo požymių, gali būti atmesta tuo atveju, jeigu feritino koncentracija serume viršija 100 µg/l.
Pagrindiniai geležies apykaitos rodikliai:
- Geležis: Geležies kiekis kraujyje.
- Transferinas: Baltymas, pernešantis geležį kraujyje.
- TIBC (bendras geležies surišimo pajėgumas): Rodiklis, parodantis, kiek geležies gali surišti transferinas.
- Feritinas: Baltymas, saugantis geležį organizme ir atspindintis geležies atsargas.
Geležies apykaitos rodiklių interpretacija:
| Rodiklis | Mažas kiekis | Didelis kiekis |
|---|---|---|
| Geležis | Geležies trūkumas | Pakartotinis kraujo perpylimas, apsinuodijimas švinu, kepenų ar inkstų ligos |
| Transferinas | Lėtinės ligos | Geležies trūkumas |
| TIBC | Lėtinės ligos | - |
| Feritinas | Geležies stygius (mažesnis nei 12 µg/l) | Lėtinės ligos, sideroblastinės anemijos, navikiniai procesai |
Mažakraujystės Priežastys ir Gydymas
Mažakraujystė vargina kas trečią žmogų, o dažniausiai ji nustatoma vaisingo amžiaus moterims. Mažakraujystės gydymas priklauso nuo jos kilmės. Pusę priežasčių sudaro geležies stokos anemija. Viena iš priežasčių gali būti net ir vidurių užkietėjimas, nes esant vidurių užkietėjimui didėja gleivinės įplėšų, tiesiosios žarnos įplėšų, hemorojaus rizika. Kartais vidurių užkietėjimas gali slėpti ir onkologines žarnyno ligas, kurios taip pat lemia kraujavimą ir dėl to gali išsivystyti anemija.
Didžioji dalis vaisingo amžiaus moterų taip pat turi ar geležies stoką, ar kartu ir anemiją, dėl menstruacijų. Standartiškai žmogui per parą reikia gauti apie 13-14 mg elementinės geležies su maistu. Moterims, kurios turi menstruacijas, kiekvieną dieną geležies poreikis yra didesnis, tai yra 18-20 miligramų.
Kadangi su maistu neįmanoma tokio kiekio kiekvieną dieną užtikrinti, rekomenduojama moterims, turinčioms polinkį į geležies stoką ir anemiją, vartoti geležies preparatus. Paprastai, pakoregavus geležies stoką ir atstačius geležies rezervus, rekomenduojama geležies preparatus vartoti kiekvienų menstruacijų metu, dar geriau būtų po menstruacijų apie vieną savaitę ir tą daryti kiekvieną mėnesį, nes taip yra galbūt paprasčiau pacientėms prisiminti.
Kaip Išsirinkti Geležies Papildus?
Pasireiškus mažakraujystei žmonės paprastai geria geležies papildus. Visų pirma, reikia įsivertinti, ar yra tiktai geležies stoka, ar yra ir geležies stokos anemija. Nuo to priklauso, kokius papildus ar vaistinius preparatus rinktis. Jeigu ir kalbama apie geležies stokos anemiją, tai niekada nekalbame apie geležies papildus, o apie vaistinius preparatus, kurie reikalingi atstatyti giliam geležies trūkumui, kad galėtumėme išgydyti anemiją.
Yra kelios pagrindinės geležies preparatų vaistų grupės. Visos, kurios parduodamos Lietuvos vaistinėse, yra geros. Jų veiksmingumas priklauso nuo to, kiek žmogus laikosi paskirto gydymo režimo ir kiek vartoja paskirtą geležį. Skirtingi preparatai pacientų gali būti toleruojami skirtingai, todėl kartais gali tekti išbandyti skirtingus vaistus, kol atranda tinkamiausią. Apie 70 proc. geležį vartojančių pacientų skundžiasi virškinimo trakto negalavimais.
Jeigu vargina rūgštingumo padidėjimas ar vidurių užkietėjimas, arba atvirkščiai - vidurių laisvumas, dažniausiai mes koreguojame geležies dozę ir šiek tiek gydymo režimą. Labai svarbios ir specifinės rekomendacijos, kaip geležį vartoti. Nuo to priklauso ir gydymo sėkmė. Tuo pačiu mes kartais galbūt galime ir palengvinti tuos negalavimo simptomus, kuriuos pacientai jaučia vienaip ar kitaip.
Kas Padeda ir Trukdo Įsisavinti Geležį?
Geležies įsisavinimas yra gana individualus ir priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip gretutinės ligos, kartais net ir paveldėjimas. Prasčiausiai geležį įsisavina tie, kurie ir šiaip turi jautresnį virškinimo traktą, kuo nors skundžiasi net ir nevartodami geležies preparatų.
Tiems pacientams rekomenduojama griežtai laikytis režimo - vartoti geležį tam tikru nuoseklumu, pagal tam tikras rekomendacijas. Pavyzdžiui, kad geležis įsisavintų, geriausia ją vartoti nevalgant, neužkandžiaujant, „ant tuščio skrandžio“, arba palaukus porą valandų po valgio. Po pusryčių reikėtų palaukti porą valandų ir tik tuomet išgerti geležies tabletę su vitaminu C. Vitaminas C apgaubia geležies molekulę ir neleidžia jai oksiduotis, virsti į kitos formuluotės geležį skrandyje, kuri jau nebūtų pakankamai efektyviai pasisavinama.
Po geležies tabletės pavartojimo rekomenduojama kelias valandas nevartoti tam tikrų maisto produktų: kava, arbata, daug taninų, oksalatų turintys maisto produktai - špinatai, braškės, kažkokie sausi pusryčiai ar grūdinės kultūros. Toks geležies vartojimas yra efektyviausias ir turintis sąlyginai mažiau šalutinių poveikių.
Kadangi geležis geriausiai įsisavina su vitaminu C, jos pavartojus gydytoja rekomendavo išgerti apelsinų sulčių. Galima rinktis ir slyvų sultis dėl to, kad jose yra gausu geležies. Galima šiek tiek suvalgyti riešutų, saulėgrąžų, obuolį. Žinoma, jeigu pacientus vargina geležies netolerancija, yra išimčių, kuomet galime vartoti geležį ir su maistu. Tiesiog rezultato teks palaukti ilgesnį laiką, kol turėsime koreguotą geležies stoką.
Kada ir Kiek Laiko Gerti Geležį?
Trumpiausia trukmė, kiek rekomenduojama vartoti geležies preparatus esant anemijai ir geležies stokai, yra ne mažiau 6 savaitės. Paprastai intervalas išsidėsto nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių, priklausomai nuo to, kokią gilią geležies stoką turime ir ar turime anemiją, ar neturime jos. Pasaulyje pripažinti 2 geležies vartojimo režimai - kuomet rekomenduojama geležį vartoti arba kiekvieną dieną, arba tiems pacientams, kurie prasčiau toleruoja geležį ir skundžiasi virškinimo trakto negalavimais, rekomenduojama vartoti geležį kas antrą dieną, kad būtų lengviau prisiminti - pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais.
Nemažai mokslinių publikacijų lyg ir įrodo, kad net vartojant geležies preparatus kas antrą dieną, įsisavinimo lygis būna panašus, kaip ir vartojant kiekvieną dieną. Taip yra dėl to, kad labai didelė geležies koncentracija gali blokuoti įsisavinimą. Yra nustatytos ribos, kuriose geležies įsisavinimas optimalus. Didesnės naudos vartojant per didelę dozę mes galime nepasiekti, bet turėsime didesnį šalutinių reiškinių.
Taip pat, geriau geležies preparatus vartoti ryte. Dienos eigoje mūsų cirkadiniuose ritmuose didėja hepsidino - cheminės medžiagos, kurios mažiausia koncentracija būna rytinėmis valandomis ir labai vėlai vakare. Hepcidinas iš tikrųjų yra faktorius, kuris blogina geležies įsisavinimą. Kuo hepcidino koncentracija yra didesnė, ypatingai dienos metu, popietę, tuo geležies pasisavinimas bus blogesnis. Dėl to rekomenduojama geležį geriausiai vartoti iki pietų.
Geležies Lašinimas
Esant geležies trūkumui gali padėti ir intraveninė geležis. Pati procedūra tikrai yra saugi, jeigu ji atliekama specializuotoje gydymo įstaigoje, turinčioje patirties geležies lašiname. Yra tikrai nemažai intraveninės geležies pliusų - pagrindinis, kad ji yra patogi pacientams, kurie negali vartoti geriamųjų geležies preparatų ar dėl netolerancijos, ar dėl išreikštų virškinimo trakto negalavimų, Taip pat, jeigu yra virškinimo trakto ligų, tokių kaip, uždegiminės žarnyno ligos, arba jeigu yra medžiagų apykaitos sutrikimai - tokie pacientai negali efektyviai pasisavinti geležies per virškinamąjį traktą ir jiems rekomenduojama intraveninė geležis.
Lašinti geležį rekomenduojama ir norintiems greito rezultato, taip pat pamirštantiems išgerti paskirtą preparatą. Intraveninė geležis gali padėti ir tada, kai reikia greitai pakelti kraujo rodiklius ir hemoglobino koncentraciją. Pavyzdžiui, jeigu planuojama operacija, o hemoglobinas yra per žemas operacijai atlikti, arba jeigu turime kažkokius kitus faktorius, pavyzdžiui, nėštumo metu antrame-trečiame trimestre, esant labai žemam hemoglobinui, kadangi reikia geležimi aprūpinti ir vaisių, rekomenduojama skirti intraveninę geležį, kad būtų pasiektas greitesnis efektas ilgiau nedelsiant.
Vienintelis geležies lašinimo minusas, yra tas, kad tai daugeliu atvejų Lietuvoje nekompensuojama, išskyrus inkstų ligomis sergančius pacientus, kuriems atliekamos pakaitinės inkstų terapijos procedūros. O toks gydymo metodas yra gana brangus.
Pavojus Vegetarams ir Veganams
Geležies sunkiau gauti ir veganams bei vegetarams. Jų mityba yra nepilnavertė, todėl, ši žmonių grupė labiau rizikuoja turėti geležies stoką. Jeigu ribojame savo dietą, atsisakome kažkokių maisto produktų, turime suvokti, kokių maisto medžiagų mums gali trūkti ir pagalvoti papildomai, kaip jų gauti - ar rinktis maisto produktus, kurie turi didesnį geležies kiekį, ar rinktis maisto papildus šalia savo įprastinės mitybos.
Gamtoje yra dvi geležies formos - dvivalentė ir trivalentė. Dvivalente, geležimi vadinama gyvulinės kilmės. Ji pasisavinama geriau dėl to, kad yra artima yra žmogaus kūno hemogeležiai. Jos įsisavinimas efektyvesnis negu trivalentės, kuri yra labiau paplitusi ir jos mes randame augalinės kilmės produktuose. Trivalentė geležis irgi pasisavinama, nors ir ne taip efektyviai. Bet negalime nuneigti, kad ta trivalentė geležis būtų nieko verta ir negalėtumėm jos pasisavinti. Visiems vegetarams, veganams linkiu atkreipti dėmesį dar papildomai į savo mitybą ir pamėginti traukti kuo daugiau geležies turinčių skaidulinių produktų, kad būtų galima kompensuoti geležies stoką, plius, jeigu yra poreikis, tai kompensuoti maisto papildais.
Kuo Gali Baigtis Negydoma Geležies Stoka?
Geležies stokos pasekmės, gali būti ir gyvybei pavojingos. Pavojingiausias yra greitas kraujo netekimas ir staigus nukraujavimas kažkokių traumų, operacijų metu. Paprastai hemoglobinas, esant geležies stokai, mažėja palaipsniui ir mūsų organizmas geba prisitaikyti. Ilgainiui dėl anemijos sutrinka visa mūsų psichomotorinė savijauta. Būna sunkiau susikaupti, koncentruoti dėmesį. Kažkokių gyvybei pavojingų komplikacijų vien tik geležies stoka turbūt nesukels, bet bendrai savijautai ir kasdieniniam normaliam funkcionavimui tai yra labai svarbu.