Vienas iš būdų priartėti prie gamtos - apželdinti daugiabučio balkoną gėlėmis. Tokie balkonai puošia bet kokį pastatą ir suteikia jaukumo.
Jei norite, kad balkonas visą pavasarį ir vasarą skęstų gėlėse, dar rudenį į vazonėlius arba dėžutes įsodinkite tulpių ir narcizų svogūnėlius, kurie ankstyvą pavasarį „atidarytų sezoną". Apželdinant galima sodinti dvimečius augalus (našlaites, saulutes, neužmirštuoles) ir daugiamečius augalus (raktažoles, rytines laumenes, dailiuosius auskarėlius).
Balkono apželdinimo ypatumai
Apželdinant balkonus, reikia atkreipti dėmesį į bendrą pastatų vaizdą, jų paskirtį, sienų spalvą, apšviestumą ir vertikalius apželdinimo elementus. Gyvenamiems pastatams geriausiai tinka kompleksinis apželdinimas - vieno arba visų balkonų ir terasų. Kadangi augalai, augantys balkonuose, neretai neapsaugoti nuo blogo oro, todėl geriau sodinti vienmetes gėles, o be to, šiltu metų laiku į balkoną galima išnešti ir kambarinius augalus. Geriausia sodinti tas augalų rūšis, kurios nereikalauja labai kruopščios priežiūros: petunijas, serenčius, nasturtas, laibesnius.
Priklausomai nuo augalams augti skirtų dėžučių išdėstymo vietos, galima sudaryti keleto balkonų apželdinimo variantų planą. Dideliuose balkonuose dėžutes geriau statyti ant žemės ir jas šlieti prie vidinės pusės, o įprastuose balkonuose dėžutes geriau įkurti ant balkonų turėklų. Nors balkone vietos nėra labai daug, ant sienų, langų ar po jais naudojant įvairius tvirtinimo elementus, taip galima surasti vietos daugeliui augalų. Priklausomai nuo to, kur gėlių dėžutės yra tvirtinamos, kabinamos ar pastatomos, jos gali būti medinės arba plastmasinės, pastatomos arba pakabinamos.
Dėžučių tipai ir jų panaudojimas
- Pastatomos dėžutės: Paprastai būna 40 - 45 cm aukščio. Pripildyta žemės dėžutė neturėtų sverti daugiau kaip 50 kg. Tokio tipo dėžutės naudojamos stambiems augalams sodinti (uodeguotieji burnočiai, tabakas, jurginai, flioksai, dyvinukės, lelijos, viendienos ir kt.). Ant žemės statoma dėžutė turėtų turėti du dugnus.
- Pakabinamos dėžutės: Gaminamos apie 100 - 120 cm ilgio, jų plotis nuo 16 - 20 iki 18 - 26 cm, o aukštis apie 17 - 24 cm. Tokios dėžutės kabinamos ant balkonų ir terasų turėklų.
Paprastai dėžučių gylis siekia 20 - 25 cm, o ilgis, priklausomai nuo poreikių, gali būti bet koks. Žemę į tokias dėžutes reikia pilti geros kokybės, o laistyti nusistovėjusiu vandeniu ryte ir vakare.
Augalų parinkimas ir derinimas
Bet kokio žydinčio balkono patrauklumas ir grožis visų pirma priklauso nuo sumanaus augalų rūšių parinkimo ir teisingo gėlių vazonų sustatymo.
Svarbiausias dalykas apželdinant balkoną yra kultūrų, kurios gerai auga balkonuose esančiose dėžutėse, parinkimas bei atsižvelgimas į apšvietimą. Balkonuose ir ant palangių, kurie yra pietinėje pastato pusėje, daugelis augalų kenčia nuo per didelės kaitros, šiaurinėje pusėje - dėl nepakankamos saulės šviesos.
Augalų parinkimas pagal balkono orientaciją:
- Pietinė pusė: serenčius, margenius, nasturtes, pelargonijas, petunijas, šilokus.
- Šiaurinė pusė: sijonuotąsias fuksijas, gumbines begonijas, gebenes, neužmirštuoles, spriges.
- Vėjuota vieta: visžydes begonijas, gebenes, lobelijas, žioveinius.
Įvairiaspalvės petunijos (ypač iš stambiažiedžių grupės) laikomos nepakartojamo grožio gėlėmis. Labai gražiai atrodo ir žioveiniai, galintys žydėti skirtingu laiku, skirtingų spalvų žiedai. Balkonuose taip pat labai tinka švytinčios gazanijos; jos įdomios tuo, kad jų žiedai ryškiai geltoni su tamsiai rudomis ar juodomis dėmėmis žiedlapių pamate. Laumakės visą vasarą žydi stambiais baltais ir ryškiai oranžiniais panašiais į ramunių žiedais.
„Sodas balkone“: A.Gaisrės patarimai, kaip užsiauginti gausų derlių balkone
Vijokliniai augalai balkone
Geriausia gėles auginti tokiuose balkonuose, kurie yra nukreipti į pietinę, pietvakarinę ar pietrytinę pusę. Balkono ir likusių buto dalių skirtumas yra tas, kad jo papuošimui galima naudoti vijoklinius augalus. Sodinant į balkoną vijoklinius augalus, žinotina, kad dauguma jų rūšių yra pakankamai reiklūs ir bijo ryškių temperatūros svyravimų, kurie yra būdingi mūsų klimatinei zonai. Todėl neverta sodinti egzotiškų augalų, geriau išsirinkti laiko patikrintus augalus: vinvyčius, amūrinius vynmedžius, aktinidijas, sausmedžius, paprastasias gebenes, raganes, apskritalapius smaugikus, kininius citrinvyčius, paprastuosius apynius, vijoklines ir lipančias rožes - visi šie augalai daugiamečiai. Iš vienmečių tiks kvepiantysis pelėžirnis, japoniškais apynys, trispalvis vijoklis, ipomėjos (melsvoji ir purpurinė), linančioji kobėja ir t.t.
Šalia vijoklinių augalų balkono papuošimui gali būti naudojami dekoratyviniai žydintys augalai. Gana efektyviai atrodo neaukšti augalai, turintys vešlią lapiją ir ryškius žiedus, o taip pat ir pavėsį mėgstantys augalai. Jų pasirinkimas yra gana didelis - pradedant tradiciniais: medetkomis, astrais bei saulutėmis ir baigiant godecijomis, indinėmis kanomis, leukonijomis ir kvepiančiuoju tabaku. Balkonams apželdinti taip pat tiks neaukštos jurginų, kardelių ir chrizantemų rūšys. Beje, šie augalai turėtų būti pasodinti šalia kruopščiai atrinktų ir jiems tinkančių „partnerių".
Spalvų derinimas
Gėlių parinkimas kompozicijos kūrimui pirmiausia yra pagrįstas jų spalvinių gamų darna. Labiausiai akį traukia kontrastiški spalvų deriniai, pavyzdžiui, oranžinė ir mėlyna, geltona ir violetinė, raudona ir žalia ir panašiai. Harmoningi spalvų deriniai: oranžinė ir žalia, geltona ir mėlyna, žalia ir violetinė.
Labai gražiai atrodo balkonai, apsodinti vienos spalvos ir vienos rūšies augalais (raudonais - geranijomis, salvijomis, gumbinėmis begonijomis; oranžiniais - nasturtomis, medetkomis; ryškiai mėlynais - lobelijomis; rausvais - petunijomis; baltais - laibesniais) arba vienos rūšies, tačiau skirtingų spalvų augalais (pavyzdžiui, baltoji ir rausvoji geranijos, alyvinė ir rausvoji leukonijos, raudoni ir mėlyni astrai).
Vėliau kompozicijos struktūrą galima keisti, augalus derinant ne tik pagal spalvą, bet ir atsižvelgiant į jų formą, dydžius, lapų ir žiedų struktūrą. Kompozicijas galima kurti ir iš keleto augalų eilių. Tačiau šiuo atveju reikia žinoti augalų aukštį. Aukšti ir stambūs augalai (kardeliai, jurginai, kanos, kvepiantieji pelėžirniai) sodinami dėžutėse arba ant grindų balkono gilumoje statomuose vazonuose, kuo arčiau sienos - tokiu būdu sumažinama tikimybė už jų užkliūti.
Rudenį žydintys augalai: kininiai astrai, nasturtos, chrizantemos, medetkos, melsvoji ipomėja, sausmedis ir kiti šalčiui atsparūs augalai, kurie žydi nuo vasaros pabaigos iki spalio vidurio.
Priežiūra
Augalų pasodinimas - tai tik darbo pradžia. Augalai, auginami vazonuose, reikalauja žymiai daugiau priežiūros, nei augantys sode ar gėlyne. Juos reikia kiekvieną dieną laistyti, o per karščius net po du ar tris kartus per dieną, kartą per savaitę patręšti. Be to, reikia nuolat nuraškyti peržydėjusius augalų žiedus ar žiedynus, apdžiuvusius ir pageltonavusius lapus ar ūglius. Peržydėjusius augalus reikia pakeisti kitais - dar žydinčiais.
Jei jūs įsigijote dėžučių, pagamintų iš nedažytos medienos, tai prieš sodindami į jas augalus, turite impregnuoti jas ir nudažyti 2 - 3 dažų sluoksniais, - taip sumažinsite puvimo tikimybę. Spalvas dėžučių dažymui reikėtų rinktis žalių arba rudų atspalvių - tada visa žaluma ir gėlės atrodys ryškiau, o dėžutės nekris į akis.
Jei nusprendėte apželdinti balkoną vijokliniais augalais, tuomet iš anksto pastatykite jiems atramas.
Augalai, auginami vazonuose, reikalauja žymiai daugiau priežiūros, nei augantys sode ar gėlyne. Juos reikia kiekvieną dieną laistyti, o per karščius net po du ar tris kartus per dieną, kartą per savaitę patręšti. Be to, reikia nuolat nuraškyti peržydėjusius augalų žiedus ar žiedynus, apdžiuvusius ir pageltonavusius lapus ar ūglius.
Parenkant augalus vienam vazonui, būtina labai atidžiai susipažinti su jų priežiūros reikalavimais, kad jie visi vienodai gerai augtų ir vešėtų.
Apželdintas balkonas ne tik kelia vidinį džiaugsmą ir ramina po dienos darbų, bet ir ypatingai pagerina estetinę pastato išvaizdą bei mikroklimatą patalpoje - sumažina dulkių prasiskverbimą į vidų, apsaugo nuo gatvės triukšmo.
tags: #geles #ant #daugiabucio #balkonuose