Vilniaus Katedros aikštė neabejotinai yra viena iš esminių ir istoriškai svarbiausių vietų Lietuvos sostinėje. Tai vieta, kurioje susipina istorija, kultūra ir šiuolaikinis gyvenimas. Apsilankiusieji Katedros aikštėje taip pat gali pastebėti raudonas grindinio plyteles- jos žymi vietą, kurioje kadaise stovėjo Vilniaus miesto gynybinė siena.
Legendos ir Istoriniai Faktai
Vilniaus Katedros aikštės istorija prasideda nuo legendinio pasakojimo apie Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą. Pasak legendos, po vienos sėkmingos medžioklės Šventaragio slėnyje, Gediminas užmigo ir susapnavo keistą sapną: ant šalia esančio kalno jis matė didžiulį geležinį vilką, staugiantį į mėnulį. Pasak žynio Lizdeikos, geležinis vilkas simbolizavo neįveikiamą pilį ir miestą, kurį Gediminas turėjo pastatyti šioje vietoje. Paklausęs pranašystės, kunigaikštis čia įkūrė Vilniaus miestą, kuris ilgainiui tapo Lietuvos politiniu, kultūriniu ir religiniu centru.
Gedimino sapno vietoje dabar yra įsikūrusi Katedros aikštė su valdovo skulptūra ir šalia staugiančiu vilku, lankytojams primenančiu apie legendinį miesto įkūrimą. Be to, 1996 metais aikštėje buvo pastatytas paminklas Gediminui, akcentuojantis miesto įkūrėjo svarbą bei legendinį miesto atsiradimą.
Katedros aikštė, esanti Vilniaus senamiestyje, šimtmečius buvo pagrindinių miesto įvykių liudininkė. Anksčiau vadinta Šventaragio slėniu, ši vieta tarnavo kaip svarbiausias senovės baltų tikėjimo centras, kuriame buvo deginami kunigaikščių palaikai. Pagal senovės papročius, jų kūnai buvo kremuojami, o pelenai buvo užkasami šioje šventoje vietoje.
XVIII amžiuje Katedros aikštė tapo svarbia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinio ir gynybinio centro dalimi. Čia stovėjo Žemutinė pilis, kurioje buvo įsikūrusi Lietuvos valdovų rezidencija bei gynybos centras, taip pat arsenalas bei religinės institucijos. Katedros aikštė kadaise buvo svarbiausio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinio ir gynybinio centro dalis, o Žemutinė pilis buvo svarbiausias šalies politinis ir karinis centras. Tačiau XIX amžiaus pradžioje, formuojant dabartinę Katedros aikštę, jos gynybinės sienos buvo nugriautos.
Ji buvo pastatyta 1503 metais LDK kunigaikščio Aleksandro įsakymu, siekiant apsaugoti miestą nuo totorių puolimų.
Vilniaus Arkikatedra Bazilika
Vilniaus Arkikatedra - vienas iškiliausių architektūros paminklų, kuris yra laikomas svarbiausiu katalikų bažnyčios centru Lietuvoje. Katedros istorija siekia dar XIV amžių, kai krikštijant Lietuvą didysis kunigaikštis Jogaila 1387 metais įsakė pastatyti pirmąją medinę katedrą. Karus, gaisrus ir kitus iššūkius atlaikiusi katedra ilgainiui buvo perstatyta ir restauruota. Tačiau dabartinė katedra buvo pastatyta 1783-1801 metais pagal architekto Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. Ji išsiskiria savo klasicistine architektūra, kurioje taip pat atsispindi antikinės Graikijos ir Romos architektūros bruožai. Katedros viduje lankytojai gali apžiūrėti garsiąsias Šv.
Valdovų Rūmai
2002 metais buvo pradėti Valdovų rūmų atstatymo darbai- dabar šie rūmai yra svarbi kultūrinė ir istorinė erdvė, kurioje galima susipažinti su Lietuvos istorija, archeologiniais radiniais ir meniniais kūriniais, atspindinčiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį.
Varpinės Bokštas
Kitas svarbus istorinis paminklas, įsikūręs Katedros aikštėje, yra Varpinės bokštas. Tuometinė Vilniaus gynybinės sienos dalis dabar yra tapusi simboline miesto struktūra. Smagu tai, kad Varpinės bokšto laikrodis puikiai veikia iki šiol, nors yra senesnis net už garsųjį Big Ben'ą. Be to, Katedros aikštėje įsikūręs bokštas yra ne tik istorinis paminklas, bet ir puikus apžvalgos taškas- iš varpinės atsiveria nuostabus vaizdas į Vilniaus senamiestį.
Kultūrinė Veikla ir Renginiai
Katedros aikštę yra privaloma aplankyti visiems Vilniaus miesto svečiams. Tai ne tik istorinių ir architektūrinių paminklų kompleksas, bet ir kultūrinės veiklos centras. Nuo senovės baltų tikėjimo šventovės iki klasicistinės katedros, nuo Gedimino paminklo iki raudonų grindinio plytelių - kiekvienas elementas pasakoja savo istoriją ir praturtina miesto kultūrinį paveldą.
Kasmet Katedros aikštėje įžiebiama įspūdinga Kalėdinė eglė, kuri tampa tikru šventinio sezono simboliu. Tradiciškai šalia žaliaskarės yra įrengiamas kalėdinis miestelis su įvairiomis mugėmis, atrakcionais ir koncertais.
Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyksta kasmetinis festivalis „Sostinės dienos“, kurio metu Katedros aikštė tampa viena pagrindinių renginio vietų. Čia vyksta koncertai, meninės instaliacijos, parodos ir kiti kultūriniai renginiai. Smagu tai, kad Katedros aikštė yra populiari vieta tiek vietinių, tiek tarptautinių atlikėjų koncertams. Vilniaus miesto centre įsikūrusi aikštė taip pat yra svarbi valstybinių švenčių minėjimams ir oficialiems renginiams. Čia minimos Lietuvos nepriklausomybės dienos, organizuojami Vasario 16-osios, Kovo 11-osios ir kitų svarbių datų renginiai.
Katedros aikštė taip pat yra vieta, kurioje kasdien verda gyvenimas ir vyksta spontaniški pasirodymai bei susibūrimai. Be to, 2018 metais Katedros aikštė tapo istorine vieta- čia buvo surengtas popiežiaus Pranciškaus sutikimas. Joje susirinko tūkstančiai žmonių, kurie norėjo pamatyti ir pasiklausyti popiežiaus kalbos.
Vilniaus katedros varpinės laikrodis.
Tai vieta, kurią būtina aplankyti siekiant suprasti Vilniaus dvasią ir pajusti jo unikalumą.
Svarbiausi įvykiai Katedros aikštėje
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| XIV a. | Jogaila įsako pastatyti pirmąją medinę katedrą. |
| 1503 m. | Pastatyta Vilniaus miesto gynybinė siena. |
| 1783-1801 m. | Pastatyta dabartinė Vilniaus katedra pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą. |
| 1996 m. | Pastatytas paminklas Gediminui. |
| 2002 m. | Pradėti Valdovų rūmų atstatymo darbai. |
| 2018 m. | Surengtas popiežiaus Pranciškaus sutikimas. |