Žemės savininko sutikimas projektuojant įvažą į sklypą

Įvažos įrengimas į žemės sklypą yra svarbus klausimas, reikalaujantis atsižvelgti į įvairius teisinius ir techninius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime, kada reikalingas žemės savininko sutikimas projektuojant įvažą, kokie reikalavimai keliami nuovažoms nuo valstybinės reikšmės kelių ir kokios problemos gali kilti įrengiant įvažą praktikoje.

Nuovažų įrengimo reikalavimai

Pažymėtina, kad nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių įrengimas ar remontas galimas tik gavus iš kelio savininko prisijungimo sąlygas, pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir įgyvendinus sutartyje numatytas nuostatas. Įrengtos nuovažos turi atitikti norminių dokumentų ir saugumo reikalavimus.

Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas.

Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.

Norėdamas įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kelis kartus kreiptis į AB „Via Lietuva“.

Gyvenvietėse gatvių kategorijos valstybinės reikšmės keliams parenkamos vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr.

Kada reikalingas besiribojančių sklypų savininkų sutikimas?

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

1. Statant užtvarą:
   • ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
   • prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos):
     • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;
     • jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.
2. Statant atraminę sienelę:
   • ant sklypo ribos;
   • savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Užtvaros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.

Išimtys, kai sutikimas nereikalingas

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems:

• valstybinės reikšmės kelio juostoje;
• miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų;
• teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas ir (ar) statybos zona yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų, erkerių, stogelių, karnizų ar kitų fasado elementų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka visus reikalavimus.

Praktinis pavyzdys ir problemos

Kleboniškyje, Vasarvietės gatvėje, gyvenanti Zoja Šupenienė kreipėsi į „Kauno dieną“, kai pateko į absurdišką ESO sukurtą situaciją. Prie jos namo yra elektros stulpas. Elektros linija Vasarvietės gatvėje įrengta valstybinėje žemėje, tačiau visai šalia - privatūs sklypai. Viename jų stovi ir namas, kuriame gyvena Z. Šupenienės šeima. Namas ir sklypas padalytas dviem šeimoms. Elektros stulpas stovi būtent toje pusėje, kuri priklauso Z. Šupenienei.

Ši Kleboniškio vieta - tarsi uždaras kvartalas, kuriame seniai suplanuota, kur gali būti įrengti keliai ir įvažos į sklypus, todėl, ESO įrengus stulpo atramą, Vasarvietės g. Fiziškai įrengti įvažą į sklypą kitoje vietoje nėra jokių galimybių: aplink - kaimynų sklypai, užtvertos tvoros - net ir nepraeisi, ką jau kalbėti apie galimybę važiuoti automobiliu.

Nors įvaža kol kas neįrengta, tai vienintelė vieta, kuri ribojasi su gatve, aplink - kaimynų valdos. Moteris „Kauno dienai“ aprodė ir pačią stulpo atramą. Ji dabar yra sklypo viduryje. Automobiliu įvažiuoti į sklypą dabar niekaip neįmanoma, net jei ir būtų pašalintos tvoros. „Jei kiltų gaisras, net tarnybos neprivažiuotų, nes aplink - kaimynų namai, jų tvoros, jokio kito privažiavimo kelio nėra.

Pažymėtina, kad minėtos naujos atramos statymas jokia forma nebuvo derintas su Vasarvietės g. 21 žemės sklypo savininke. Kartu su teisininkais Z. Šupenienė reikalavo imtis priemonių, kad būtų atlaisvinta įvaža į sklypą, pašalinant atramą arba ją perkeliant į kitą vietą.

VERT aiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą kampinės ir galinės atramos, atsižvelgiant į jų tipą, naudojamos su ramsčiais arba atotampomis. „Darbai buvo atlikti ne pareiškėjos sklype, todėl jos sutikimas darbams vykdyti nebuvo reikalingas ir pareiškėjos sklypo detalusis planas neturėjo būti vertintas. Projektas, pagal kurį buvo atlikti darbai, buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir gautas šios institucijos sutikimas.

VERT patarėjas viešiesiems ryšiams Lukas Vaigauskas „Kauno dienai“ aiškino, kad gyventoja 2023 m. gegužę kreipėsi į VERT su skundu dėl ESO veiksmų. „Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visai 0,4 kV elektros oro linijai, dėl kurios keliamas klausimas, taikomas įstatyminis servitutas (teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu).

Siūlomi sprendimo būdai

ESO ir VERT dėl užtvertos įvažos siūlo dvi gyventojams kainuojančias alternatyvas. Pirmoji - padengti dalį darbų kainos ir ESO atramą esą patrauks į kitą vietą. Kita galimybė - kreiptis į teismą.

VERT antrino komentuodama, kad jei gyventojai nori atramą iškelti, turi kreiptis į ESO nustatyta tvarka. Jeigu būtų nuspręsta rekonstruoti arba perkelti ESO priklausančias, anksčiau nei prieš 20 metų įrengtas 0,4-10 kV elektros linijas, reikėtų apmokėti 50 proc. visų ESO patirtų rekonstravimo arba perkėlimo išlaidų.

Planuojant įsirengti įvažą žemės sklype, reikia pateikti paraišką dėl operatoriui priklausančių elektros įrenginių iškėlimo.

Ši situacija rodo, kad įvažos įrengimas gali susidurti su įvairiomis kliūtimis, net jei iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo teisėta. Svarbu atidžiai išnagrinėti visus teisinius ir techninius aspektus, bendradarbiauti su institucijomis ir, jei reikia, kreiptis į teisininkus.

tags: #gavus #zemes #savininko #sutikimus #suprojektuoti #ivaza