Valstybės parama daugiabučių namų renovacijai Lietuvoje

Neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc.

Vis tik svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Kauno būsto modernizavimo specialistai neretai išgirta gyventojų nuogąstavimus, esą tik pradžioje lengvatinės paskolos palūkanos sieks vos 3 procentus, o vėliau gali ir kilti. Tai - dar vienas mitas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai.

Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą. Jei paskola imama bendrojo naudojimo objektams, jos grąžinimą administruos bendrojo naudojimo objektų valdytojas - bendrija, jungtinės veiklos įgaliotas asmuo ar bendrojo naudojimo objektų administratorius. Už paskolos dalies grąžinimą, tenkantį konkrečiam butui, atsakingas kiekvieno būsto savininkas.

Jei esate būsto savininkas, jums tereikia apsispręsti. Galite nieko nedaryti, bet tuomet teks mokėti didesnes sąskaitas už šildymą. Nuo ko pradėti? Pirmiausia - inicijuoti būsto atnaujinimą. Namo valdytojas (namą administruojančios įmonės įgaliotas asmuo) organizuoja namo savininkų susirinkimą, kurio metu apibendrinama informacija apie pastato būklę, galimas priemones jai pagerinti ir reikalingas lėšas, pateikiama informacija, duomenys apie laukiamus atnaujinimo rezultatus, valstybės paramos teikimo būdus ir galimybes. Susirinkime 50+1 namo savininkų balsų dauguma priimamas sprendimas dėl renovacijos, t.y. nutariama parengti namo atnaujinimo projektą.

Antrasis etapas - investicijų plano parengimas. Patalpų savininkai konkurso būdu pasirenka specialistus, kurie įvertina namo energinį naudingumą ir parengia investicijų planą. Namo valdytojas organizuoja konkursą investicijų plano rangovui (projektavimo įmonei) atrinkti, parengia paslaugų pirkimo ataskaitą. Ji pateikiama BETA (Būsto energijos taupymo agentūrai). Gavus BETA pritarimą, atrinktas plano rangovas parengia investicijų planą, kuriame pateikiama informacija apie namo būklę, numatomos renovacijos priemonės, apskaičiuojama preliminari jų kaina, sprendžiami ir analizuojami ir kiti susiję klausimai.

Tuomet šaukiamas antrasis namo savininkų susirinkimą, kurio metu viešai aptariamas investicijų planas: būstų savininkai išsako savo pastabas, argumentus, pageidavimus, teikiami pasiūlymai, pagal kuriuos taisomos pastebėtos klaidos ir, esant pagrindui, tikslinamas investicinis planas. Susirinkime aptartas investicijų planas perduodamas derinimui BETA. Kitas etapas - investicinio plano tvirtinimas namo savininkų susirinkime. Kad investicinis planas būtų patvirtintas reikia 50+1 namo savininkų balsų daugumos. Svarbiausia tuo pačiu priimti ir sprendimą dėl lėšų skolinimosi. Verta pastebėti, kad bankai, teikdami kreditą, paprastai reikalauja dar didesnio pritariančių žmonių kiekio - iki 60 procentų.

Susirinkimo protokolo kopija kartu su investicinio plano byla pateikiama BETA. Paraiška bankui. Namo valdytojas pasirinktam bankui pateikia paraišką kreditui gauti ir investicijų planą, kitus reikiamus papildomus dokumentus. Bankas, įvertinęs iš namo valdytojo ir BETA gautus dokumentus, patvirtina paraišką. Asmenys, dalyvaujantys Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, turi galimybę iš bankų skolintis su nedidesnėmis kaip 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis visam kreditavimo laikotarpiui (iki 20 metų). Šios palūkanos nekis visą kreditavimo laikotarpį.

Svarbu žinoti - tol, kol vykdomas būsto atnaujinimo projektas, būsto savininkai kreditą suteikusiam bankui moka tik palūkanas, skaičiuojamas nuo namo atnaujinimui išmokėtos ir negrąžintos kredito sumos. Tik užbaigus visus darbus ir atnaujinus namą, pradedama grąžinti paskola ir mokamos palūkanos. Atkreipiame dėmesį, kad visi darbai vykdomi griežtai pagal investicijų planą. Atlikus darbus, parengiamas ir surašomas atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas, jį pasirašo namo valdytojas, rangovas, BETA atstovas ir statybos techninę priežiūrą vykdęs specialistas. Atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą pateikus bankui, išmokamas kreditas.

Lėšos daugiabučiams namams atnaujinti skiriamos iš trijų šaltinių. Tai - Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, valstybės lėšos ir gyventojų lėšos. Daugiabučių namų atnaujinimo finansavimo programa suteikia palankias ekonomines sąlygas renovuoti nekilnojamąjį turtą ir už būsto šildymą mokėti mažiau. Yra parengtas atnaujinimo priemonių, kurias remia valstybė, sąrašas. Reikėtų atminti, kad po atnaujinimo daugiabutis namas turėtų pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę.

Valstybės parama išmokama baigus investicijų plane numatytus darbus ir namo valdytojui pateikus BETA prašymą dėl valstybės paramos. Kai BETA specialistai užfiksuoja namo atnaujinimo statinio energetinį efektyvumą, nustatomas kompensacijos dydis ir Finansų ministerija, pervesdama apskaičiuotą paramą kiekvienam individualiai, padengia būsto savininkų paimtų kreditų dalis bei grąžina dalį kredito bankui. Valstybė kompensuoja 15 proc. investicijų energinį efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimui, jei šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus projektą bus sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų ir pasiekta ne žemesnė nei D pastato energinio efektyvumo klasė.

Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Belieka daugiabučių namų savininkams imtis veiksmų ir pasinaudoti gera galimybe sutvarkyti ir modernizuoti savo namus nesukaupus tam būtinų nuosavų lėšų (kaip priklausytų pagal nuosavybės valdymo ir naudojimo teisę), juos pasiskolinus labai palankiomis sąlygomis (su fiksuotomis 3-jų procentų metinėmis palūkanomis laikotarpiui iki 20 metų).

Modernizuojamų daugiabučių namų gyventojams valstybė skiria finansinę paramą. Be to, butų savininkai gali pasinaudoti kreditais su lengvatinėmis palūkanomis, kurie skirti energinį efektyvumą didinančioms priemonėms bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams diegti. 30 proc. parama renovacijai suteikiama, kai po modernizavimo pasiekiama ne mažesnė kaip C energinio naudingumo klasė. Taip pat valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas. Gyventojams suteikiama papildoma 10 proc.

Papildomą 30 proc. paramą gyventojai gali gauti ir alternatyviems energijos šaltiniams įrengti - šilumos siurbliams, saulės kolektoriams, saulės jėgainėms ir kitiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams. Nors valstybės paramos dalis visiems butų savininkams yra reikšminga, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visuomet gali padengti likusias išlaidas už renovaciją. Siekiant spręsti šią problemą, jiems valstybė suteikia 100 proc. paramą.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos, nuo 2022 m. „2022 m. I ketv. vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms - 1,8 mln. eurų“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas T.Kavaliauskas.

Gyventojams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidoms padengti. Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti anksčiau sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t. y. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujantys gyventojai gali gauti finansinę paramą renovacijos projekto rengimo, įgyvendinimo, techninės priežiūros išlaidoms, energiją taupančioms ir gyvenimo sąlygas gerinančioms priemonėms, pasinaudoti paskolomis su lengvatinėmis palūkanomis. Atnaujintas daugiabutis.

„Parama apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Jis susietas ir su siekiama energinio naudingumo klase. Įkainis padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms ir energiją taupančioms bei patogesnes gyvenimo sąlygas sudarančioms priemonėms. Kai paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Asmenims, kurie gauna būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė 100 proc. kompensuoja visas projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, paskolos ir palūkanų išlaidas, kredito draudimo įmokas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. 2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. Visiems renovuojamų daugiabučių gyventojams valstybė iki 100 proc. Projekto išlaidoms padengti gyventojai gali pasiimti ir lengvatinį kreditą, kurio metinė palūkanų norma (kai paskola imama iki 20 metų laikotarpiui) pirmus penkerius metus neviršija 3 proc. Jam netaikomi pasirašymo, išmokėjimo ar kiti mokesčiai. O visą paskolą ar jos dalis grąžinus anksčiau, nėra taikomi ir jokie papildomi mokesčiai.

Dvi paramos formos - subsidija ir fiksuotas įkainis

Valstybės parama daugiabučių renovacijai gali būti teikiama dviem būdais: subsidijos forma arba taikant fiksuotą įkainį. Šiuo metu, iki spalio 1 d. galiojančio kvietimo sąlygomis taikomas fiksuoto įkainio modelis, kai paramos suma apskaičiuojama pagal kvadratinį namo naudingojo ploto metrą. Pagrindinė sąlyga, norint gauti valstybės paramą - pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir sumažinti šilumos energijos suvartojimą ne mažiau kaip 40 proc. Visiems renovuoti savo daugiabutį pasirinkusiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo išlaidas: investicijų plano, energinio naudingumo sertifikato, atnaujinimo techninio darbo projekto, projekto vykdymo priežiūros ir ekspertizės atlikimo. Taip pat kompensuoja projekto administravimo, statybos techninės priežiūros, sandarumo bandymų po statybos rangos darbų ir techninių sprendimų rengimo išlaidas.

Ką svarbiausia žinoti apie įkainį ir jo skaičiavimą ?

Fiksuotasis įkainis skaičiuojamas pagal namo naudingojo ploto kvadratūrą ir yra padalintas į dvi dalis: įkainis paslaugoms (projekto rengimas, administravimas, techninė priežiūra) ir įkainis energiją taupančioms priemonėms (langų keitimas, sienų šiltinimas ir pan.). Kaip aiškina Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė Aušra Bartkevičienė, valstybės parama taikant fiksuotą įkainį apskaičiuojama taisyklėse nurodytą įkainį dauginant iš atnaujinamo namo naudingojo ploto. Taip pat svarbu žinoti, į kokią kategoriją patenka pastatas ir kokios energinės klasės siekiama renovacijos metu.

„Jei paslaugos įsigyjamos pigiau nei numatyta įkainyje, gyventojams vis tiek skiriama visa numatyta suma. Sutaupytą dalį galima panaudoti paskolos kreditui padengti - tai yra tikrai svarbus privalumas, apie kurį gyventojai dažnai nežino“, - sako A. Bartkevičienė.

Gaunantiems kompensacijas už šildymą - nieko nekainuoja

Daugeliui mažas pajamas gaunančių gyventojų dalyvauti renovacijoje trukdo finansinių įsipareigojimų baimė. Visgi, verta žinoti, jog tiems, kurie turi teisę į kompensaciją už būsto šildymą, renovacija visiškai nieko nekainuoja. „Jei daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina arba jau yra įgyvendinę valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo projektą, o šio namo buto savininko šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, šiems asmenims teikiama valstybės parama - 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - vardina A. Bartkevičienė.

Remiantis įstatymu, valstybė tokiems gyventojams padengia visas projekto parengimo išlaidas, statybos techninės priežiūros išlaidas, paskolą ir palūkanas už visą kredito laikotarpį, kredito draudimo įmokas. Tiesa, norint gauti šią paramą, būtina ne tik turėti teisę į šildymo kompensaciją, bet ir pritarti daugiabučio renovacijai bei dalyvauti priimant sprendimus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, gyventojų, besinaudojančių 100 proc. renovacijos paskolos kompensacija, skaičius kasmet auga. 2023 m., palyginti su 2022 m., gavėjų skaičius išaugo apie 37 proc. (nuo 14,4 tūkst. iki 19,7 asmenų), o 2024 m., palyginti su 2023 m., nuo 19,7 tūkst. iki 19,9 tūkst. asmenų. Šiai socialinei paramai iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 223,3 mln. eurų.

Palankesnės paskolos sąlygos leidžia nemažai sutaupyti

Gyventojams, kurie nesinaudoja 100 proc. valstybės kompensacija, taip pat sudaromos palankios sąlygos skolintis. Nereikia nekilnojamojo turto įkeitimo, garantijų ar laidavimo. Jei paskola imama iki 20 metų laikotarpiui, penkerius metus taikomos 3 proc. lengvatinės metinės palūkanos. Be to, paskola ar jos dalis gali būti grąžinta anksčiau, netaikant papildomų mokesčių. Paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą taip pat galima atidėti (paskola pradedama grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą). Paskolos lėšomis gali būti apmokamos energinio efektyvumo didinimo priemonės bei kitos pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonės, PVM išlaidos.

APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vadovė atkreipia dėmesį, kad šiemet renovacijos tempai akivaizdžiai spartėja - jau dabar matyti, jog renovuotų daugiabučių namų skaičius viršija praėjusių metų rodiklius. „Matome, kad tryliktojo kvietimo procesas vyksta itin aktyviai. Nors šiuo metu pateikta tik 18 paraiškų, jau rengiama beveik 500 investicinių planų - tai išties didelis skaičius. Kvietimas galioja iki spalio 1 d., tad kviečiame gyventojus nedelsti, priimti sprendimus ir pasirūpinti savo namo atnaujinimu. Tai galimybė ne tik sumažinti energijos sąnaudas, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę“, - teigia A. Bartkevičienė.

Daugiau informacijos apie naujo kvietimo sąlygas: www.apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Jeigu kilo neaiškumų ar abejonių, išsamiai apie renovaciją galima pasiskaityti interaktyviame Renovacijos vadove būsto savininkams, patalpintame modernizuok.apva.lt arba pasikonsultuoti telefonu +370 614 99699. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis. Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė.

Svarstote apie daugiabučio renovaciją? Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, primena, kad prie jos prisijungę gyventojai gali gauti valstybės finansinę paramą. Pirmiausia ji suteikiama tada, kai po renovacijos daugiabutis pasiekia ne mažesnę kaip C energinio naudingumo klasę - sutaupo 40 proc. ir daugiau šildymui reikalingų energijos sąnaudų. Tokių daugiabučių gyventojams valstybė kompensuoja 30 proc. išlaidų. Pasiekti šiuos rodiklius ir gauti paramą jums padės stogo ir išorinių sienų šiltinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas, balkonų bei bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas ar langų keitimas ir kt.

Dar 10 proc. parama suteikiama, kai daugiabutyje įrengiamas atskiras arba modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, įrengiami balansiniai ventiliai ant stovų ir (ar) pertvarkoma arba pakeičiama šildymo sistema butuose ar kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių sistemą ir (ar) termostatinius ventilius. Taip pat visiems daugiabučius atnaujinantiems gyventojams valstybė 100 proc. kompensuoja projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidas.

Valstybės parama svarbi visiems gyventojams, tačiau asmenys, turintys teisę gauti kompensaciją už šildymą, ne visada gali padengti likusias išlaidas, todėl daliai jų valstybė suteikia 100 proc. „Šiems butų savininkams yra padengiamos visos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos. Tiesa, norėdami išlaikyti teisę į šildymo kompensaciją ir gauti paramą būstui atnaujinti asmenys privalo dalyvauti namo atnaujinimo procese ir jam pritarti“, - teigia Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, nuo šių metų didesnė dalis gyventojų gali dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje nemokamai. Teisė į kredito, paimto daugiabučio namo renovacijai, ir palūkanų apmokėjimą tiesiogiai susieta su asmens teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl padidėjusios šilumos kainos nuo 2022 m. pradžios sudarytos palankesnės sąlygos gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją - du kartus padidintas valstybės remiamų pajamų dydis, nevertinamas asmens turimas turtas.

„2022 m. pirmąjį ketvirtį vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo apie 158 tūkst. gyventojų, tai yra maždaug 66 proc. daugiau nei pernai tokiu pat metu. Iš jų beveik 17 tūkst. kartu gavo ir 100 proc. kompensaciją už renovacijos paskolą bei palūkanas. Išlaidos šildymo kompensacijoms sudarė apie 22 mln. eurų, o būsto renovacijos paskoloms ir palūkanoms - 1,8 mln. eurų“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas T.Kavaliauskas. Įgyvendinus šiuos pokyčius teisę gauti kompensacijas už šildymą, kartu ir dalyvauti renovacijoje nemokamai, įgijo ir dalis vidutines pajamas gaunančių šalies gyventojų.

Pastarojo kvietimo renovuoti daugiabučius metu valstybė sudarė daugiau galimybių butų savininkams tapti mažiau priklausomiems nuo išorinių tiekėjų ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Tai galima padaryti įsidiegiant alternatyvius energijos šaltinius: šilumos siurblius, saulės kolektorius ar jėgaines ir kt. Po renovacijos tokie daugiabučiai apsirūpina energija šilumai ar karštam vandeniui, o valstybė šiems projektams skiria dar 30 proc.

Gyventojams taip pat sudaromos ir lengvatinės sąlygos pasiskolinti renovacijos išlaidoms padengti. Šio kredito metinė palūkanų norma pirmus 5 metus neviršys 3 proc., paskolai nėra taikomi jokie paskolos pasirašymo, išmokėjimo ar kiti papildomi mokesčiai. Gyventojams suteikiama galimybė paskolą ar jos dalis grąžinti pirma sutartyje numatyto laiko, netaikant jokių papildomų mokesčių. Taip pat butų savininkai paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą gali ir atidėti, t.y. paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus rangos darbus ir gavus valstybės paramą.

tags: #gavus #valstybes #parama #daugiabuciu #namu