Šiame straipsnyje nagrinėsime, ar garso įrašas gali būti laikomas turtu ir kaip jis gali būti naudojamas teisiniuose procesuose Lietuvoje. Aptarsime, kada slaptas garso įrašas gali būti laikomas leistinu įrodymu, kokie yra jo naudojimo apribojimai ir kaip tai veikia asmens teisę į privatų gyvenimą.
Teisingumo Teismas ir studentų teisės
Garso įrašas civiliniame procese
Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 dalyje nurodyta, kad garso įrašas gali būti naudojamas kaip įrodymas teisme. Tačiau kyla klausimas, kada toks įrašas yra laikomas leistinu ir kokie apribojimai jam taikomi.
Teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalį siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Tačiau būna atvejų, kai teismas nepripažįsta garso įrašo kaip įrodymo.
Slaptas garso įrašinėjimas: teisėtumas ir apribojimai
Slaptas garso įrašinėjimas tai garso įrašinėjimo technikos panaudojimas pokalbiui įrašyti be kito asmens ar asmenų sutikimo. Darant tokį įrašą gali būti pažeidžiama asmens duomenų apsauga - sudedamoji teisės į privatumą dalis.
Garso įrašymo įranga gali būti naudojama kaip įrodymas teisme, tačiau svarbu laikytis įstatymų ir gerbti asmens privatumą.
Svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:
- Ar įrašas yra daromas nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisių į privatų gyvenimą. Tačiau visai kitokia situacija susiklosto tam pačiam asmeniui įrašinėjant pokalbius viešojoje vietoje, pavyzdžiui, kavinėje ar parduotuvėje - toks įrašinėjimas neturėtų būti laikomas privačių asmens teisių pažeidimu.
- Ar naudojamos leistinos priemonės bei fiksavimo būdai. LAT pabrėžė, kad privatus asmuo negali taikyti jokių operatyvinės veiklos priemonių kito privataus asmens atžvilgiu, jo privačioje valdoje.
Šioje byloje ieškovė specialiai uždavinėjo jai naudingus klausimus būnant atsakovės privačioje valdoje. Su šeimos teise susijusiuose ginčuose slapto garso įrašo leistinumas yra vertinamas atlaidžiau privatumo atžvilgiu.
Garso įrašas sutarčių teisėje
Sutarčių teisėje slapta padarytas garso įrašas yra leistina priemonė sandorio sudarymo faktui patvirtinti. Kai pokalbio įrašinėjimas yra nukreiptas ne į kito fizinio asmens duomenų rinkimą, o išskirtinai į sutarties sąlygų tinkamo vykdymo užtikrinimą tai toks įrašinėjimas kaip įrodymas yra leistinas teisme.
Garso įrašas baudžiamajame procese
Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta tokių asmenų teisė teikti bylai reikšmingus duomenis yra svarbi ginant atitinkamų asmenų teises ir prisidedant prie veiksmingesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo, teisingumo vykdymo baudžiamosiose bylose.
Privačių asmenų, kaip ir teisėsaugos institucijų, surinkti bei pateikti duomenys automatiškai įrodymais netampa. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla, o pagrindiniai reikalavimai, keliami įrodymams baudžiamajame procese, yra įtvirtinti Baudžiamojo proceso kodekse. Vienas jų - įrodymais gali būti tik teisėtais būdais, t. y. įstatymų nustatyta tvarka, gauti duomenys.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad valstybės institucijos - pareigūnai - bylai reikšmingus duomenis gali rinkti tik tiesiogiai Baudžiamojo proceso kodekse ar kituose įstatymuose numatytais būdais (taikomas principas „galima tai, kas leidžiama įstatymo“) ir nepažeisdami įstatyme nustatytos duomenų gavimo tvarkos. Tuo tarpu vertinant privačių asmenų teikiamus duomenis, taikomas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“, t. y. privačių asmenų pateikti duomenys nepripažįstami įrodymais tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai uždraustu būdu.
Visgi neretai baudžiamajame procese duomenų, pavyzdžiui, slapta privačiai padarytų garso ar vaizdo įrašų, teisėtumas suinteresuotų proceso dalyvių yra ginčijamas, argumentuojant asmens teisės į privatų gyvenimą pažeidimu.
Slaptas sekimas ir garso įrašymas gali pažeisti asmens teisę į privatų gyvenimą.
Duomenų rinkimas su teisėsaugos institucijų žinia
Teismų praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet kyla abejonių, ar privatus asmuo, rinkdamas atitinkamus duomenis, kuriuos vėliau pateikė teisėsaugos institucijai, veikė nepriklausomai, savo iniciatyva, ar visgi su teisėsaugos institucijų žinia.
Pavyzdžiui, vienoje byloje teismai konstatavo, kad privataus asmens pateiktame jo pokalbio su kaltinamuoju garso įraše užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti įrodymais, nes pokalbis buvo įrašytas teisėsaugos institucijos pareigūno iniciatyva.
Teisės aktai ir teismų praktika
Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo turi teisę fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją. Išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis, įskaitant draudimą be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, jo privačioje namų valdoje ir šiai valdai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje.
Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek nacionalinių teismų praktikoje yra išaiškinta, kad privačių asmenų pokalbių įrašinėjimas, padarytas vieno iš pašnekovų, ir privatus tokio įrašo naudojimas, jeigu tai padaryta privačiomis priemonėmis, nėra draudžiamas. Įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Taigi, toks privačiai padarytas garso įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos aplinkybes, teismui patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu baudžiamojoje byloje.
Svarbu, kad siekiantys šią teisę realizuoti baudžiamojo proceso dalyviai ar kiti privatūs asmenys žinotų atitinkamų įstatymų nuostatas ir jų neignoruotų.
Išvados
Apibendrinant, slaptas garso įrašas kaip įrodymas teisme yra leistinas tam tikrais atvejais. Tačiau net ir tokiais atvejais negali būti daugiau nei būtina pažeidžiamos asmenų teisės į privatų gyvenimą, naudojamos jokios operatyvinės veiklos priemonės.