Garantijos, laidavimo ir hipotekos skirtumai: išsamus vadovas

Šiame straipsnyje aptarsime garantijos, laidavimo ir hipotekos skirtumus. Esant poreikiui gauti papildomą apsaugą, Lietuvos Respublikos teisės aktai įtvirtina visą spektrą prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Kreditorius, norintis pasirinkti prievolės įvykdymo būdą tarp laidavimo ir garantijos, turi sugebėti atskirti šias priemones, nes kiekviena iš jų turi savo privalumus ir trūkumus. Deja, bet atsižvelgiant į panašius šių sąvokų reguliavimus, tai padaryti sudėtinga.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Dėl pasaulio finansinės krizės ir esant ekonominiam nestabilumui padaugėjo prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo atvejų, dėl to kreditoriai stengiasi geriau apsaugoti savo interesus, pasinaudojant labiau patikimais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

Prievolės samprata civilinėje teisėje

Pradedant nagrinėti laidavimą ir garantiją, kaip vienus iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, atribojimo problemą, pirma, reikia panagrinėti sąvokos prievolės sampratą Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje. Sąvoka prievolė Lietuvos teisės doktrinoje ir teisės aktuose vartojama skirtingomis prasmėmis. Pavyzdžiui, prievolė kaip skolininko pareiga atlikti tam tikrus veiksmus kreditoriui, prievolė kaip teisinis santykis arba kaip dokumentas, kuriame nurodyta skolininko pareiga, pavyzdžiui, vekselis.

LR CK nurodo, kad tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (LR CK 6.1 str.). Šiuolaikinė civilinė apyvarta yra tokia permaininga, kad negalima visko tiksliai numatyti. Todėl atsiranda tokie atvejai, kai skolininkas prievolės nevykdo (pvz. nemokumo atveju), arba netinkamai vykdo (pvz. praleidžia terminus). Tokiu atveju kreditoriui atsiranda sunkiai įrodomi nuostoliai. Tam apsaugoti savo reikalavimus ir interesus, teisės sistemoje sukurti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.

Pavyzdinį prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašą pateikia LR CK 6.70 straipsnio 1 dalis. Ši norma nustato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Pastebėtina, kad bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis taip pat sukuria naujus santykius. Pavyzdžiui, kreditoriaus ir skolininko, kai skolininkas kreditoriaus naudai atlieka papildomus veiksmus (pvz. įkeičia turtą), arba atsiranda trečiojo asmens, kai tretysis asmuo užtikrina tinkamą skolininko pareigos įvykdymą (pvz. laiduotojas).

Ganėtinai svarbu, kad skolininkas, užtikrindamas savo prievolę kreditoriui, gali taikyti ne vieną užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugumą. Prievoliniai santykiai specifika yra ta, kad jie priklausomi nuo pagrindinės prievolės ir palyginti su pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės (akcesorinės) prievolės. Pagrindinis šalutinės prievolės bruožas, tas, kad negaliojant pagrindinei prievolei - negalioja ir šalutinė, bet negaliojant šalutinei prievolei - pagrindinė ir toliau galioja.

Priklausomai nuo sutarties rūšies ir pobūdžio galima pasirinkti šiai rūšiai tinkamiausią prievolės užtikrinimo būdą. Pavyzdžiui, paskolos sutartys dažnai užtikrinamos laidavimu, garantija.

Esminiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai

1. Netesybos

Netesybos (CK 6.71-6.75 straipsniai) - tai pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Tai gali būti bauda (fiksuota suma) arba delspinigiai (procentinė atitinkamos vertės išraiška).

2. Įkeitimas ir hipoteka

Įkeitimas ar hipoteka (CK 4.170-4.228 straipsniai). Įkeitimas - tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas, o hipoteka - tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Šis užtikrinimo būdas pripažįstamas kaip itin varžantis tiekėjo teises, todėl retai naudojamas.

Hipoteka - vienas iš būdų užtikrinti prievolių įvykdymą

3. Laidavimas

Laidavimas (CK 6.76-6.89 straipsniai) - laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Šis užtikrinimo būdas yra vienas iš dažniausiai naudojamų pirkimuose ir taikomas tiek pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, tiek ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo atvejais.

4. Garantija

Garantija (CK 6.90-6.97 straipsniai) - tai vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis. Gali būti pateikiama banko, draudimo bendrovės ar kitos finansų institucijos išduota garantija.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinis laidavimo ir garantijos skirtumas yra susijęs su skolininkų (tiekėjų) ir trečiųjų asmenų atsakomybe kreditoriui (perkančiajam subjektui), t. y.:

• laiduotojo atveju - skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustatyta laidavimo sutartyje (CK 6.81 straipsnio 1 dalis);
• garantijos atveju - garanto prievolė yra subsidiari ir ją riboja garantijoje nustatyta suma (CK 6.92 straipsnio 1 dalis).

5. Kiti CK nenumatyti būdai

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus.

Laidavimo ir garantijos istorinė apžvalga

Romėnų teisėje buvo žinomi tokie prievolių užtikrinimo būdai, kaip: rankpinigiai (lot. arra), netesybos (bauda) (lot. poena), įkeitimas (lot. pignus ir hypotheca) ir laidavimas (lot. adpromissio). Šie taikomi šiuolaikinėje teisėje. Adpromissio principas dar nuo romėnų teisės lieka nepasikeitęs. Šis asmuo (laiduotojas) prisiima pareigą atsakyti kreditoriui už skolininką, jeigu skolininkas kreditoriui neįvykdys prievolės. Laidavimo sutarties sampratą savo Institucijose pateikia Gajus (G.3.115). Pasak jo, įprasta, jog už tą, kuris duoda pažadą, atsakyti įsipareigoja kiti asmenys, kurie vadinami sponsores, fidipromissores, fideiussores. Galime sakyti, kad dabartinės teisės sistemos laidavimo samprata ir konstrukcija yra romėnų epochos kilmės.

Lietuvos teritorijos dalys po nepriklausomybės atkūrimo paveldėjo ilgą laiką jose politiškai viešpatavusių, skirtingų užsienio pavergėjų įdiegtus, nevienodus privatinės teisės šaltinius. Jaunoje Lietuvos valstybėje civilinius teisinius santykius skirtingose teritorijos dalyse reglamentavo skirtingi, iš užsienio pavergėjų paveldėti teisės šaltiniai, visuose kaip vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų buvo numatytas laidavimas.

Po antrojo pasaulinio karo, įsigaliojus sovietinei valdžiai, Lietuvoje pasikeitė teisės aktai. Civilinius teisinius santykius pradėjo reglamentuoti 1922 metų Tarybinis Civilinis kodeksas, o vėliau jį pakeitęs 1964 metų Tarybinis Civilinis kodeksas. Sovietiniu laikotarpiu laidavimas, kaip būdas užtikrinti prievolės įvykdymą, prarado savo reikšmę, o šio instituto naudojimo sfera tapo labai siaura.

Pagal 1964 metų Civilinio kodekso 212 straipsnį, laidavimas - tai sutartis, pagal kurią laiduotojas įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies. Laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidari. Todėl kreditorius turėjo pasirinkimo laisvę iš ko išieškoti skolas, nebent sutartyje būtų nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari.

Pastebėtina, kad iki 1964 metų Civilinio kodekso įvedimo Lietuvos (tuomet Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau Lietuvos TSR)) teritorijoje, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė egzistavo tik laidavimas, o tokio būdo kaip garantija nebuvo. Šias teisės normas tarybinėje teisėje, kaip viena iš laidavimo atmainų buvo įvesta garantija. 1964 m. Civiliniame kodekse garantija, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, buvo naudojama tiktai tarp socialistinių organizacijų. Garantija laikyta įstatyme ar sutartyje numatyta vienos socialistinės organizacijos pareiga pilnutinai ar dalinai atsakyti kitai organizacijai - kreditoriui, jeigu organizacija - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai.

Nepaisant laidavimo ir garantijos panašumų, šie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai turėjo ir savo skirtumų. Visų pirma, pagal 1964 metų civilinį kodeksą, garantiją galėjo išduoti tik organizacija ir ne bet kokia. Garantija galėjo būti užtikrintos prievolės tik tarp socialistinių organizacijų. Dažniausiai garantijos institutu buvo naudojamasi laikinai, papildant trūkstamas apyvartines lėšas imant iš banko kreditą arba, kai kreditą norėjo paimti nuostolingai dirbanti įmonė.

Ketvirta, garantas, kuris įvykdė prievolę bankui už skolininką, neįgydavo jokių atgręžtinio reikalavimo teisių į skolininką. Rusijos Federacijos civiliniame kodekse (toliau RF CK) (1994 metais) atsisakyta garantijos, kaip prievolės įvykdymo priemonės. Tuo tarpu šalia laidavimo, kuris liko galioti, atsirado visiškai naujas banko garantijos institutas. Atkreiptinas dėmesys, kad banko garantija numatyta 1994 metų RF CK neturi nieko bendro su tokiu prievolės įvykdymu, kaip garantija numatyta 1964 metų CK.

Garantijos sąvoka apibrėžta, kaip įstatymuose ar sutartyje numatyta vieno asmens pareiga visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui - kreditoriui, jeigu asmuo - skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai. Garanto atsakomybė yra subsidiarinė (192 straipsnis).

Kitas esminis skirtumas, tai garanto, įvykdžiusio skolininko prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės suteikimas reikalauti iš skolininko sumokėtos sumos. Pastebėtina, kad ankstesnis reguliavimas tokios teisės garantui suteikimo nenumatė, dėl to, kad aukštesnioji organizacija ir taip privalėjo finansuoti žemesnėsios organizacijos veiklą.

Valstybės, įtvirtindamos nepriklausomą garantiją, pasirinkdavo įvairias šio instituto modifikacijas. Taip, pavyzdžiui RF CK, atsirado toks prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip banko garantija. Pagal RF CK 368 str. banko garantija - tai banko, kitos kredito įstaigos arba draudimo organizacijos (garanto), atsižvelgiant į kito asmens prašymą, išduotas raštiškas pasižadėjimas sumokėti skolininko kreditoriui, atsižvelgiant į garantijoje numatytas sąlygas, pinigų sumą, kreditoriui pateikus raštišką reikalavimą dėl jos išmokėjimo.

Palyginimui, pagal Prancūzijos Respublikos civilinį kodeksą (toliau PR CK) garantu gali tapti neapibrėžtas subjektų ratas. Pagal PR CK 2321 str., nepriklausoma garantija - tai garanto pareiga, atsižvelgiant į prisiimtą įsipareigojimą sumokėti kreditoriui pagal pirmą pareikalavimą arba pagal sutartas sąlygas tam tikrą pinigų sumą.

Lietuvoje LR CK buvo įtvirtintos nepriklausomos garantijos (LR CK 6.90 str.). Šios nuostatos taikomos banko garantijai, kiek jos neprieštarauja specifinėms Civilinio kodekso nuostatoms, skirtoms banko garantijai.

Hipoteka ir Įkeitimas: Esminiai Skirtumai

Hipoteka ir įkeitimas yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos užtikrinti skolinius įsipareigojimus, tačiau jos skiriasi tuo, kokius turtus galima įkeisti, ir teisiniais reglamentais.

Hipoteka yra tam tikros rūšies įkeitimas, kurio atveju įkeičiamas nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, namai, butai, žemė ar kita nekilnojamoji nuosavybė. Pavyzdys: Asmuo, kuris nori įsigyti namą ir gauna banko paskolą, dažnai turi įkeisti perkamą nekilnojamąjį turtą bankui kaip garantiją, kad paskola bus grąžinta.

Įkeitimas yra bendras terminas, reiškiantis skolinių įsipareigojimų užtikrinimą, kai įkeičiamas turtas - tiek kilnojamasis, tiek...

Prievolių įvykdymo užtikrinimas viešuosiuose pirkimuose

Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiojo subjekto patvirtinti, kad jis sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

PĮ 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus, taikomus pirkimuose, t. y. pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimas - tai priemonės, kurių imasi (tam tikrais atvejais turi teisę imtis) perkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti pirkimo dalyvių pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiojo subjekto nuostolius, jei laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas ir kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas.

Tuo tarpu sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonės, kurias privalo nustatyti perkantysis subjektas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Taigi, kaip matyti iš įstatymo teksto, pastarosios priemonės taikomos vykdant pirkimo sutartį, tuo tarpu pasiūlymo galiojimas yra užtikrinamas dar pirkimo proceso (procedūros) stadijoje.

Kaip nurodyta PĮ 55 straipsnio 1 dalyje, perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, tuo tarpu kitų pirkimų atveju (pavyzdžiui, prekių, paslaugų, darbų supaprastintų pirkimų atvejais ar prekių ir paslaugų tarptautinių pirkimų atvejais) turi teisę reikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinimas.

Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į PĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą tarptautinių darbų pirkimų atvejais reikalauti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o kitais pirkimų atvejais teisę prašyti, pirkimo sąlygose turi nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdą, dydį, galiojimo terminą (toks pats kaip pasiūlymo galiojimo terminas), atvejus, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo grąžinimo tvarką ir pan.

Pažymėtina, kad remiantis PĮ 37 straipsnio 2 dalimi, mažos vertės pirkimų atvejais perkantysis s...

Prievolių įvykdymo užtikrinimas agroversle

Agroversle pinigų skolinimas yra gana dažnas reiškinys, tačiau kartais daroma klaida - neužsitikrinamas paskolos grąžinimas. Kokių apsaugos priemonių galima imtis prieš skolinant pinigus, ką reikėtų daryti, jei pinigai yra paskolinti be jokio grąžinimo užtikrinimo? Užtikrinimo būdų yra įvairių. Jų pasirinkimas priklauso nuo paskolos sumos, pasitikėjimo tarp paskolos gavėjo ir paskolos davėjo, paskolos skubumo.

Vekselis yra rašytinės formos dokumentas, kurį pasirašęs ir išdavęs asmuo be sąlygų įsipareigoja sumokėti vekselyje fiksuotą pinigų sumą nurodytam asmeniui. Pinigų skolinimo atveju išduodamas vekselis iš esmės yra tapatus paskolos sutarčiai, taigi jos papildomai sudaryti nebūtina. Esminis vekselio pranašumas prieš paprastą paskolos sutartį, kuri nėra apsaugota jokiomis skolos grąžinimo užtikrinimo priemonėmis, yra tas, kad skolininkui vekselio nustatytu terminu nesugrąžinus pasiskolintų pinigų, paskolos davėjui nebūtina kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, o pakanka įstatymo nustatytais terminais ir tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Turėdamas notaro padarytą vykdomąjį įrašą, paskolos davėjas (vekselio turėtojas) gali tiesiogiai kreiptis į antstolį dėl skolos išieškojimo.

Vekselį gali išduoti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Jeigu vekselį išduoda juridinis asmuo, būtina įsitikinti, kad vekselį juridinio asmens vardu pasirašantis asmuo turi teisę jį pasirašyti. Taip pat vekselyje privalu nurodyti, kad jį išduoda būtent juridinis, o ne jį pasirašantis asmuo. Antai vienoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje vadovas ginčijo, kad išdavė vekselį būdamas juridinio asmens atstovu, todėl pareiga grąžinti skolą tenka bendrovei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad vekselyje nėra informacijos apie tai, kad jį išdavė juridinis asmuo savo vardu.

Kartu svarbu atkreipti dėmesį ne tik į vekselio turėtojui suteikiamas plačias skolos išieškojimo galimybes, bet ir į įstatymų keliamus griežtus reikalavimus šiam dokumentui. Nesilaikant įstatyme nurodytų reikalavimų, vekselis netenka privalumų. Tuo atveju, kai vekselis yra pripažįstamas tik skolos rašteliu, skolininkui negrąžinant paskolos, lieka bendra tvarka kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė nei 3 000 eurų, turi turėti notarinę formą, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokioje situacijoje siekiant išduoti įstatymo reikalavimus atitinkantį vekselį, privaloma kreiptis į notarą. Be to, labai svarbu laikytis numatytos vekselyje apmokėjimo tvarkos.

Laidavimo ir garantijos esmė užtikrinant paskolos grąžinimą yra ta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja grąžinti paskolą už paskolos gavėją, jeigu šis nevykdys arba netinkamai vykdys šią savo pareigą. Paskolos grąžinimą užtikrinant laidavimu ar garantija, be paskolos davėjo ir paskolos gavėjo šiuose santykiuose dalyvauja dar ir trečiasis asmuo. Laidavimo atveju turi būti sudaroma rašytinės formos sutartis, o garantijos atveju išduodamas rašytinis vienašalis trečiojo asmens (garanto) įsipareigojimas įvykdyti prievolę už skolininką. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimą ir garantiją daro negaliojančiais, t. y.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad laidavimas ir garantija savo turiniu yra teisiškai sudėtingesni dokumentai nei vekselis. Netinkamai suformuluotos laidavimo ar garantijos sąlygos gali apsunkinti galimybę pasinaudoti šių užtikrinimo priemonių teikiamais privalumais. Paskolos grąžinimą užtikrinus laidavimu ar garantija, paskolos negrąžinimo atveju (kitaip nei vekselio atveju) nepanaikinama pareiga kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo.

Esminis hipotekos ir įkeitimo skirtumas tas, kad hipotekos atveju įkeičiamas nekilnojamasis turtas, o įkeitimo - kilnojamasis turtas (turtinės teisės). Hipoteka visais atvejais turi būti notarinės formos. Įkeitimui taip pat reikalinga notarinė forma, išskyrus tuos atvejus, kai įkeičiamas kilnojamasis daiktas yra perduodamas paskolos davėjui. Hipotekos ir įkeitimo atveju labai svarbu tinkamai įvertinti įkeičiamą turtą, kad paskolos suma g...

Apibendrinant galima pasakyti, kad laidavimas, tai vienas iš tradicinių prievolės įvykdymo užtikrinimo ir kredito rizikos mažinimo būdų, teisėje žinomas nuo romėnų...

Pagrindiniai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai:

tags: #garantijos #laidavimo #ir #hipotekos #santykis