Vis didesnį pagreitį Lietuvoje įgaunanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, kurios ekspertai perspėja, jog geriausi rezultatai pasiekiami vykdant kompleksinę pastato renovaciją.
Renovacija Lietuvoje. BETA archyvo nuotr.
Kodėl verta rinktis kompleksinę renovaciją?
Pavienių namų renovacijos evoliucija į kompleksinį miestų atnaujinimą kuria kur kas didesnę naudą tiek gyventojams, tiek visam miestui, rodo Vokietijos patirtis.
Vokietijoje įsikūrusios organizacijos Būsto iniciatyva Rytų Europai (IWO), skatinančios daugiabučių namų atnaujinimą Rytų Europos regione, valdybos pirmininkas Knut Holler pastebi, kad daugiabučių renovacijos programa Lietuvoje įgauna naują pagreitį, nes didžiausias dėmesys dabar yra skiriamas kompleksinei renovacijai.
Norint pasiekti geriausių rezultatų didinant pastatų energinį efektyvumą ir tuo pačiu užtikrinti gyvenimo juose kokybę, svarbu į renovaciją pažvelgti kur kas plačiau nei į pavienio namo atnaujinimą.
Kompleksinė renovacija: sienų, stogo apšiltinimas, balkonų, bendrojo naudojimo patalpų įstiklinimas, langų keitimas, šilumos punkto atnaujinimas, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas ir kitos įgyvendintos energinį efektyvumą didinančios priemonės.
Kompleksinė renovacija apima:
- Sienų ir stogo apšiltinimą
- Balkonų ir bendro naudojimo patalpų įstiklinimą
- Langų keitimą
- Šilumos punkto atnaujinimą
- Šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymą ar keitimą
Atlikus kompleksinę renovaciją, daugiabučiai tampa sandarūs, šilti, taupūs ir gražūs.
Priklausomai nuo investicijų į namo modernizavimą, renovuotas daugiabutis vidutiniškai sutaupo 50-60 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.
Kvartalinė renovacija: didesnė nauda bendruomenei
Specialistai sutaria, kad renovuoti pavienius pastatus - ne taip efektyvu.
Kvartalinė renovacija išsprendžia ne tik daugiabučių infrastruktūros problemas, bet ir skatina gyventojų bendruomeniškumą bei mažina socialinę atskirtį.
Didžiausia kvartalinės renovacijos nauda - visapusiškai atnaujintas kvartalas.
Tai yra, jos metu modernizuojami ne tik visi gatvės ar rajono daugiabučiai namai, bet ir bendros erdvės: pakeičiamas senas apšvietimas, įdiegiamos LED lempos, atnaujinamos automobilių stovėjimo aikštelės, vaikų žaidimų erdvės, šaligatviai, suoliukai.
Taigi kvartalas atrodo lyg būtų neseniai pastatytas, o žmonės pradeda leisti kur kas daugiau laiko bendroves erdvėse ir bendraudami su kaimynais.
Patrauklesnis kvartalas, žinoma, sulaukia ir daugiau miestiečių bei miesto svečių dėmesio.
Kitas kvartalinės renovacijos privalumas - pažeidžiamų visuomenės grupių integracija.
Kadangi kvartalinės renovacijos metu užtikrinamas visų gyventojų įtraukimas į bendruomenės sprendimų priėmimą, suvienijamos skirtingos visuomenės grupės.
O tai leidžia užsimegzti glaudesniems tarpusavio ryšiams, kurie dažnai nesibaigia net ir užbaigus renovaciją.
Kvartalinė renovacija Vilniuje.
Kvartalinės renovacijos privalumai:
- Padidėjęs energinis efektyvumas
- Sumažėjusios šildymo išlaidos
- Pagerėjusi infrastruktūra
- Skatina bendruomeniškumą
- Mažina socialinę atskirtį
- Patrauklesnis miesto vaizdas
Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa, skatinanti daugiabučius modernizuoti grupėmis ir ištisais kvartalais pradėta 2015 m. Birštono, Šiaulių ir Utenos savivaldybėse.
Nuo šios programos pradžios praėjo jau daugiau nei penkeri metai, o per juos Lietuvoje atsirado nemažai pavyzdžių, iš kurių šiandien galime mokytis.
BETA atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis dauguma (82 proc.) renovuotinų daugiabučių namų gyventojų lengviau ryžtųsi renovacijai, jei žinotų, kad namas įtrauktas į savivaldybės kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.
Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programos neša didelę ekonominę naudą, nes atliekant kompleksinę renovaciją, keičiami ne pavienių daugiabučių, bet bendri viso kvartalo šilumos, vandentiekio ir nuotekų tinklai.
Dėl šios priežasties, gali būti naudojamos naujesnės ir ilgaamžiškesnės technologijos, kurios gyventojams suteikia ilgalaikę ramybę - jų kiemas dar daug metų netaps statybų aikštele.
Visgi pagrindinis kvartalinės renovacijos tikslas - padidinti kvartalų energinį efektyvumą ir sumažinti gyventojų išlaidas mokesčiams už šildymą.
Kadangi senuose daugiabučiuose suvartojama daugiausia šilumos energijos, o norint pasiekti maksimalų efektą, visa šilumos grandinė ir visi jos elementai turi būti atnaujinami nuosekliai ir susietai.
Įgyvendinus kvartalinę renovaciją, paprastai sutaupoma daugiau nei 60 proc. šildymo išlaidų.
O butuose oro temperatūra net ir labai šaltomis dienomis laikosi apie 20 laipsnių šilumos.
Renovacija keičia miesto veidą
Kvartalinės renovacijos metu diegiami kompleksiniai atnaujinimai pagerina ne tik daugiabučio būstų savininkų gyvenamąsias sąlygas, bet ir ženkliai prisideda prie patrauklaus miesto vaizdo kūrimo.
Pavyzdžiui, atnaujinant pavienius daugiabučius, namo apdailos medžiagos parenkamos priklausomai nuo to, ar namo fasadas tinkuojamas, ar ventiliuojamas, todėl kyla nemenkas iššūkis kurti bendrą, nuosaikų kvartalo vaizdą.
Tuo metu kvartalinės renovacijos metu tokių problemų nelieka, nes tarpusavyje derinami daugiabučių namų fasadų spalviniai ir apdailos medžiagų sprendiniai, todėl vizualinis kvartalo vaizdas tampa nuoseklesnis ir vieningesnis.
Dėl atnaujintų miesto kvartalų paprastai jaučiamas ir didesnis pagyvėjimas mieste - atnaujintos viešosios erdvės tampa jaukesnės ir saugesnės, todėl pritraukia vis daugiau gyventojų ir miesto lankytojų.
Be to, svarbu paminėti ir tai, kad įgyvendinus kvartalinę renovaciją, viešosios zonos tampa labiau pritaikytos senjorams ir žmonėms su negalia.
Mažosios renovacijos galimybės
Tačiau efektyviai naudoti šilumą galima ir pigiau - atlikus mažąją renovaciją ir pasirinkus įgyvendinti tik keletą energinį efektyvumą didinančių priemonių: pavyzdžiui, atnaujinti šilumos punktą, jį modernizuojant, įrengti balansinius ventilius ant stovų ir (ar) pertvarkyti ar pakeisti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, butuose ir kitose patalpose įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą ir (arba) termostatinius ventilius.
Siekiant šilumą naudoti kuo efektyviau, ypač aktuali mažoji renovacija tiems daugiabučiams namams, kuriuose šilumos punktai yra senos konstrukcijos.
Šiuose namuose reiktų pasenusią šilumos punktų įrangą pakeisti nauja ir modernia, su galimybe reguliuoti naudojamą šilumą ir tuo pačiu ją taupyti.
Modernizavus šilumos punktą, galima ekonomiškiau naudoti šilumą - automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą ir reguliuoti šildymo sistemas (parametrus) pagal nustatytas namo patalpų ir faktines aplinkos temperatūras.
Sistema automatiškai palaikys vartotojo pasirinktą patalpų temperatūrą, reaguodama į lauko temperatūros pokyčius.
Automatizuoto šilumos punkto elektroninis reguliatorius leidžia nustatyti įvairius šilumos taupymo grafikus, pavyzdžiui, nustatyti žemesnę šildymo ar karšto vandens sistemos temperatūrą naktį.
Prie energijos sutaupymo gali ženkliai prisidėti individualaus reguliavimo galimybė - tereikia įrengti termostatinius ventilius prie radiatorių ir šildymo daliklius ant kiekvieno šildymo prietaiso (radiatoriaus).
Šios priemonės įgyvendinimas yra gana brangus, todėl vykdant mažąją renovaciją, siūloma dalinai finansuoti ir pigesnį sprendimą, sprendžiantį netolygaus šilumos pasiskirstymo tarp butų problemą - balansinių vožtuvų šildymo stovuose ir termostatinių vožtuvų cirkuliaciniuose stovuose įrengimą.
Modernizuotas pastato šilumos punktas, subalansuotos pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos leidžia sutaupyti apie 10-25% suvartojamos šilumos.
Šildymo sistemos modernizavimas
Daugelyje daugiabučių, statytų pagal 1993 m. galiojusius statybos techninius normatyvus, yra įrengtos vienvamzdės šildymo sistemos, kuriose vanduo į radiatorius ne tik patenka, bet ir išteka į grąžinimo magistralę tuo pačiu vamzdžiu.
Dėl šio proceso einant laikui sistemos išsibalansuoja, o esant vienvamzdei sistemai ant radiatorių nėra galimybės įrengti termoreguliatorius.
Prasidėjus daugiabučio atnaujinimo darbams, priklausomai nuo poreikių ir galimybių, gyventojai gali patys pasirinkti - ar modernizuoti esamą vienvamzdę sistemą, ar įsirengti dvivamzdę, kolektorinę ar daliklinę šildymo sistemą.
Šildymo sistemos balansavimas
Kai sistema yra išbalansuota, vieni radiatoriai perkaista, o kiti šyla nepakankamai.
Siekdami išspręsti šią problemą - nevienodą šilumos pasiskirstymą tarp butų - galima subalansuoti šildymo sistemą.
Tai įmanoma rūsyje sumontavus balansinius ventilius ir sureguliavus vandens srautus.
Balansinius ventilius galima rinktis iš dviejų rūšių - įrengiant rankinius arba automatinius.
Rankiniai ventiliai yra pigesni, tačiau jie neleis įsirengti termoreguliatorių ant radiatorių, o pakeitus bent vieną radiatorių visame name teks sistemą balansuoti iš naujo, o tai užtruks.
O automatiniai ventiliai šių problemų nesukelia, tačiau kainuoja kiek brangiau.
Galimybė gyventojams patiems reguliuotis šilumą
Pertvarkius šildymo sistemą senuose daugiabučiuose, ant savo namuose esančių radiatorių gyventojai gali įsirengti termoreguliatorius, leidžiančius nustatyti į radiatorius patenkančio karšto vandens kiekį.
Tokiu būdu gyventojai gali reguliuoti ir palaikyti patalpų šilumos kiekį pagal kiekvieno individualų komforto lygį.
Termoreguliatoriaus pagalba gyventojai taip pat gali sutaupyti - pavyzdžiui, ilgesniam laikui išvykstant iš namų, šilumos temperatūra gali būti sumažinta arba išvis užsukta.
Tai galioja ir norintiems išjungti šildymą norimose patalpose nakties metu.
Vis dėlto, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai primena, jog minimali temperatūra patalpose privalo būti užtikrinta.
Gyventojų, piktnaudžiaujančių šilumos taupymu ir nesant tinkamo vėdinimo, laukia liūdnos pasekmės - butuose pradeda kauptis drėgmė, o dėl šios priežasties ant sienų ir lubų gali atsirasti pelėsis, kurį gali būti sunku išnaikinti, jo nepastebėjus laiku.
Rekomenduoja automatizuoti šilumos punktus
Kiekviename daugiabutyje esančio šilumos punkto paskirtis - paimti iš miesto šilumos tinklų atitekantį vandenį ir paruošti jį iki reikiamos temperatūros, o tada perduoti į radiatorius butuose.
Neatnaujinti, elevatoriniai šilumos punktai yra reguliuojami rankiniu būdu, o tai sukelia problemų - dažnai neteisingai reguliuojant šilumos galingumą arba karšto vandens temperatūrą, šilumos paskirstymas išsibalansuoja.
Todėl BETA specialistai rekomenduoja automatizuoti šilumos punktą - tuomet jis pats reaguos į aplinkos temperatūros pokyčius, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai šildymas išsijungs, o jai nukritus - įsijungs.
Automatizuoto šilumos punkto pagalba butai nebus peršildomi, taupys ne tik gyventojų pinigus, bet ir šilumą.
Taip pat tai užtikrins sklandžią šilumos sezono pradžią ir pabaigą.
Renovacijos įtaka sveikatai ir gerovei
Padidėjusi anglies dvideginio ir kitų teršalų koncentracija, perteklinė drėgmė ir pelėsis nepastebimai veikia mūsų savijautą ir sveikatą, todėl tinkamas mikroklimatas bute - ne prabanga, o būtinybė. Senuose daugiabučiuose jį pagerinti padeda kompleksinė renovacija.
Kai namuose jaučiamės prastai, dažniausiai kaltę verčiame stresui, įtampai ar pervargimui.
Tačiau viena pablogėjusios savijautos priežasčių gali būti ir oro tarša būste, kuriame gyvename.
Net ir paprasti veiksniai, tokie kaip gaivesnis oras, tinkamas vėdinimas ar mažesnė drėgmė, gali turėti didelę įtaką emocinei ir fizinei būsenai.
Kai oras patalpose šviežias, be perteklinės drėgmės, dulkių, pelėsių sporų ar cheminių medžiagų, kurias išskiria naudojamos buitinės chemijos priemonės, baldai, statybinės medžiagos, kvėpavimo sistema geriau atlieka savo funkcijas.
Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems alergija, astma ar turintiems kitų kvėpavimo sutrikimų.
Geresnė oro kokybė mažina riziką susirgti peršalimo ligomis, taip pat gerėja ir žmonių psichinė sveikata, pažinimo funkcijos, nes mažėja minėtų teršalų sukeliami galvos skausmai, nuovargis, dėmesio koncentracijos sutrikimai, pagerėja miegas.
Pagerėjus patalpų oro kokybei sumažėja kenksmingų dalelių ir toksinių medžiagų poveikis organizmui, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujotakos sistemą, mažina šių ligų riziką.
Be to, geresnė oro kokybė padeda organizmui apsisaugoti nuo uždegiminių procesų ir oksidacinio streso.
Tai reiškia, kad organizme mažėja įtampa, lėčiau dėvisi ląstelės, stiprėja imuninė sistema, o žmogus jaučiasi gyvybingesnis ir tampa atsparesnis ligoms.
Investuoti į sveikesnę kasdienybę - verta
Efektyviausiai oro kokybę senuose daugiabučiuose gali pagerinti kompleksinė renovacija, kurios metu pastatas apšiltinamas, atnaujinamos inžinerinės sistemos, diegiamos šiuolaikinės technologijos, pavyzdžiui, gyvenamųjų patalpų oro rekuperacija.
Dažniausiai po renovacijos gyventojai džiaugiasi mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir atnaujinta namo išvaizda.
Tačiau tikrasis atsinaujinimo poveikis atsiskleidžia vėliau: namuose palaikoma tolygi temperatūra, oras tampa gaivesnis, nelieka perteklinės drėgmės, nesiformuoja pelėsis.
Tai lemia geresnę miego kokybę, stipresnį imunitetą ir retesnius susirgimo atvejus.
Renovacijos metu naudojamos šilumos izoliacinės medžiagos ne tik taupo energiją, bet ir apsaugo nuo drėgmės sankaupų.
Sandarūs, garsą izoliuojantys langai užtikrina ramybę ir apsaugo nuo skersvėjų.
Vėdinimo sistemos su filtrais užtikrina šviežią orą, pašalina dulkes, alergenus ir teršalus.
Jei patalpose naudojamos aplinkai draugiškos apdailos medžiagos, kurios išskiria mažiau cheminių junginių, mikroklimatas tampa dar sveikesnis.
Finansinė nauda ir atsipirkimas
Kylančios energijos kainos verčia vis daugiau Lietuvos gyventojų susimąstyti apie savo namų energetinį efektyvumą.
Tačiau prieš pradedant renovacijos darbus, daugeliui kyla klausimai: kiek tai iš tiesų kainuos? Per kiek laiko investicijos atsipirks? Kurios investicijos atsiperka greičiausiai?
Tačiau ši formulė yra supaprastinta.
Dažna klaida vertinant renovacijos atsipirkimą - įskaičiuoti tik dabartines energijos kainas.
Tačiau istoriškai jos auga greičiau nei bendroji infliacija, todėl faktinis atsipirkimo laikas dažniausiai būna trumpesnis nei pradinis apskaičiuotasis.
Atlikę išsamią 450 renovuotų namų Lietuvoje analizę ir įvertinę 2024 m.
Pagrindinės investicijos ir jų atsipirkimas:
- Tinkamai atliktas pamatų šiltinimas yra viena geriausių ilgalaikių investicijų.
- Sienų šiltinimas paprastai yra didžiausia investicija, siekianti 10 000-18 000 eurų standartiniam namui.
- Stogo šiltinimas yra viena greičiausiai atsiperkančių investicijų, nes per stogą prarandama 20-25% šilumos.
- Langų keitimas - viena populiariausių, bet ne greičiausiai atsiperkančių investicijų.
- Atlikus testą ir identifikavus nesandarumo vietas, paprastai reikia investuoti dar 500-1500 eurų šių problemų sprendimui.
Nors galima rinktis atskirus renovacijos darbus, ekspertai rekomenduoja kompleksinį požiūrį.
Atliekant darbus kompleksiškai, bendras energijos taupymo efektas yra didesnis nei suma atskirų darbų efektų.
Pradėta nauja paramos schema individualiems namams leidžia gauti kompensaciją ir už atskirus darbus, tokius kaip pamatų šiltinimas.
Vertinant renovaciją kaip investiciją, reikia įskaičiuoti ne tik energijos sutaupymus, bet ir nekilnojamojo turto vertės padidėjimą.
Mūsų atlikta renovuotų namų gyventojų apklausa parodė, kad 78% respondentų labai vertina padidėjusį komfortą, net labiau nei finansinį sutaupymą.
Tai svarbus aspektas, kurio negalima išreikšti vien pinigais.
Patarimai planuojantiems renovaciją:
- Prieš investuodami į renovaciją, atlikite profesionalų energetinį auditą ir pastatų sandarumo testą.
- Viena didžiausių klaidų - rinktis pigiausias medžiagas ir darbo jėgą.
- Aktyviai domėkitės galimomis paramos schemomis ir mokesčių lengvatomis.
Renovacijos atsipirkimo laikas priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau profesionalus požiūris gali jį reikšmingai sutrumpinti.
Mūsų patirtis rodo, kad tiksliausiai renovacijos atsipirkimą prognozuoja ne teoriniai modeliai, bet realūs istoriniai duomenys.
Daugiabučių gyventojų patirtis
Pašnekovas akcentavo, kad praktika rodo, jog senų, skylėtų ir nerenovuotų namų gyventojai sulaukia didžiausių sąskaitų už šildymą.
Lietuvoje klimato sąlygos greičiau tuos pastatus nudėvi.
Aišku, kad vienintelis realus ir duodantis apčiuopiamų rezultatų sprendimas yra kompleksinė namo renovacija.
Anot jos, vartotojai po būsto modernizacijos gauna sąskaitas, kurios gali būti 2-3 kartus mažesnės nei prieš tai buvusios.
Pastebima, kad šiuo metu jau daugiau nei šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 65 proc.
Pavyzdys iš Klaipėdos:
Bendrovės „Klaipėdos energija duomenimis, 2021 m. vasarį senamiestyje esančioje Jono g. 1855 m. statytame nerenovuotame name 60 kv. m ploto buto šildymas kainavo 133 eur.
Tuo metu naujos statybos (2020 m.) daugiabučio Baltijos pr. gyventojai už 60 kv/m mokėjo 21 eur, pilnai renovuotame name Panevėžio g. (statytas 1976 m.) už tokio pat ploto butą sąskaitą už šildymo paslaugas buvo 24 eur.
Taigi, skirtumas tarp taupiai šilumą vartojančių namų ir „švaistūnų“ tą patį mėnesį, esant identiškoms oro sąlygoms, gali siekti ir 6 kartus.
AB „Panevėžio energija“ duomenimis:
Vidutinis mokėjimas už patalpų šildymui vasarį suvartotą šilumą Pasvalyje sudaro apie 35 eurus už 50 kv. metrų ploto butą (69 ct/vienam kv. m), o tai apie 17 proc. mažiau nei prieš metus.
Mažesnius mokėjimus lėmė dėl šiltesnių orų (skirtumas 1,1 oC laipsnio) sumažėjęs apie 8 proc. šilumos suvartojimas bei 9,6 proc.
Šį vasarį mažiausiai šilumos buvo suvartota naujos statybos ir renovuotuose namuose.
50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 420 kWh šilumos, o sąskaita už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 24 eurus.
Daugiausia šilumos suvartotojo seni nerenovuoti, prastos būklės daugiabučiai, kuriuose 50 kv. metrų ploto butui apšildyti vidutiniškai suvartota 915 kWh šilumos.
Už 50 kv.
| Namo tipas | Šilumos suvartojimas (50 kv. m butui) | Sąskaita už šildymą (vidutiniškai) |
|---|---|---|
| Naujos statybos/Renovuoti | 420 kWh | 24 eurai |
| Seni, nerenovuoti | 915 kWh | ~50 eurų |
Architektūriniai ir estetiniai aspektai
Šiandieninį renovacijos procesą vertinu neigiamai, nes pagal pagrindinį terminą „architektūros objektų renovacija“ renovacija turėtų kompleksiškai apimti visus struktūrinius, funkcinius ir estetinius pokyčius, o ne tik fasadų, stogų, inžinerinių įrenginių pakeitimus.
Pastatų fasadai yra sutvarkomi, bet turime įvertinti tai, kad prarandama pagrindinė statinių istorinė raiška.
Šiltinant pasiekiamos geresnės išorinių atitvarų charakteristikos, tačiau sienos storėja, o langai dažnai statomi į tas pačias vietas ir angokraščiai iškreipia pastato architektūrinę tektoniką.
Džiaugtis rezultatu negalime, nes prarandame aiškų stilistinį vaizdą ir autentišką XX a.
Renovuojant daugiabučius gyvenamuosius namus Lietuvoje, galėtų būti taikomos įvairios metodikos: balkono nupjovimas ir pristatymas atskirai stovinčių lodžijų, šalčio tiltų prilitavimas ir drėgmės likvidavimas.
Kliūtys ir iššūkiai
Kaip ir kiti sektoriai, daugiabučių renovacija susidūrė su karantino keliamais sunkumais, kai daugiabučių gyventojai negalėjo organizuoti gyvų susirinkimų.
Kita svarbi problema - rangovinių organizacijų stoka.
Šiuo metu iš pirmo karto įvyksta tik kas trečias pirkimas, matomas bendras rangovų trūkumas.
Vienas iš galimų sprendimų - atviras kvietimas.
Tuomet pirkimai pasiskirstytų per metus tolygiai ir nesupultų vienu metu.
Taip rangovai ir kiti tiekėjai turėtų galimybę tolygiai paskirstyti pajėgumus.
Taip pat svarstytina galimybė skelbti konkursą ne pavieniams daugiabučiams, o pastatų grupėms.
Laimėję didesnės apimties darbų konkursą, rangovai galėtų efektyviau paskirstyti išteklius.
Šiuo metu iki 2020 m. sausio 31 d. Būsto energijos taupymo agentūra priima paraiškas daugiabučiams atnaujinti.
Nuo gegužės 6 d. įsigalioję pokyčiai modernizavimo kvietimo sąlygose leido kultūros paveldo daugiabučių savininkams vėl teikti paraiškas dėl valstybės paramos.
Svarbiausias pokytis - panaikintas reikalavimas pasiekti B, A ar C energinio naudingumo klasę, pakanka užtikrinti bent 25 proc. šilumos energijos sutaupymą, o ne 40 proc. kaip įprastiems daugiabučiams.
Kvietimas galioja iki 2025 m. spalio 1 d.