Sakinys - tai prasmės ryšiais susijusių žodžių grupė arba vienas žodis, tariami baigtine intonacija. Sakinys yra sintaksinės sandaros ir apskritai kalbos pagrindinis vienetas. Tai yra mažiausias bendravimo vienetas, kuriuo galima ką nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vyktų ir t. t.
Sakinys turi ne vieną jo esmę apibūdinantį požymį: intonaciją ir predikaciją. Kaip esminiai sakinio požymiai dažnai pirmiausia nurodomi intonacija ir predikacija.
Intonaciją sudaro balso kitimas: kilimas (antikadencija) ir kritimas (kadencija) bei tariant žodžius susidarančios pauzės. Įvairių sakinių intonacija skirtinga. Tiesioginiuose sakiniuose aiškiausiai pastebimas balso kilimas, po to - kritimas, nors pauzė gali būti ir sakinio viduryje. Naujas sakinys pradedamas žemu balsu ir kylančia intonacija.
Predikacija - bene esmingiausias sakinio požymis, rodantis to, kas pranešama sakiniu, santykį su tikrove, taip pat pagrindinių sakinio dalių (veiksnio ir tarinio) tarpusavio santykius. Predikacija leidžia atskirti sakinį nuo žodžio ar žodžių junginio. Tik sakiniu galima ką nors tvirtinti (teigti ar neigti).
Predikaciją rodo sakinio laikas, modalumas, neretai ir asmuo. Šiuos sakinio bruožus savo gramatinėmis laiko ir nuosakos kategorijomis pirmiausiai įprasmina veiksmažodis, nors gali būti ir kitokių, pvz., modalumo rodiklių: modalinių žodžių (iš tikrųjų, rodos, matyt, be abejo, paprastai,..), modalinių veiksmažodžių (reikėti, privalėti, galėti,..).
Sakinių diagramos pavyzdys
Žodžiai, kurie sakinyje atsako į tam tikrus klausimus, keliamus iš kitų žodžių, vadinami sakinio dalimis. Sakinio dalis gali būti reiškiama ne tik vienu, bet ir dviem ar daugiau savarankiškų žodžių.
Pagrindinės sakinio dalys yra veiksnys ir tarinys. Jos sudaro sakinio gramatinį centrą ir negali priklausyti kitoms sakinio dalims.
Antrininkės sakinio dalys priklauso kuriai nors sakinio daliai (papildinys ir aplinkybės - tariniui, pažyminys - veiksniui, papildiniui ir t. t.). Veiksnys - tai pagrindinė sakinio dalis, atsakanti į klausimą kas? Tarinys - tai pagrindinė sakinio dalis, kuria teigiamas arba neigiamas veiksmas, būsena ar ypatybė, atsakanti į klausimą ką veikia? kas vyksta? kas atsitinka? Papildinys atsako į iš tarinio kylančius klausimus ko? kam? ką? kuo? Aplinkybės atsako į klausimus, dažniausiai kylančius iš tarinio. Pažyminys yra antrininkė sakinio dalis, paaiškinanti kurią nors daiktavardžiu, kartais įvardžiu išreikštą sakinio dalį.
Sakinio dalimis eina daiktavardis, būdvardis, skaitvardis, įvardis, veiksmažodis ir prieveiksmis. Dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas ir ištiktukas sakinio dalimis neina.
Veiksnio raiška
Veiksnys gali būti išreikštas įvairiais būdais. Štai keletas pavyzdžių:
- Daiktavardžio vardininku: Ant mokytojos stalo gulėjo knyga.
- Įvardžio vardininku: Visi laukė ekskursijos.
- Būdvardžio vardininku: Bailus pirmiausia gelbsti save.
- Veiksmažodžio bendratimi: Prisipažinti - nelengva užduotis.
- Žodžių junginiu: Jie visi žiūrėjo pro langus ir norėjo į kiemą.
Vienarūšės sakinio dalys
Vienarūšėmis sakinio dalimis vadinamos tos sakinio dalys, kuriomis sakinyje išskaičiuojami vienos rūšies veiksmų, daiktų, jų požymių ir įvairių aplinkybių pavadinimai. Viena nuo kitos vienarūšės sakinio dalys gramatiškai nepriklauso. Jos jungiamos sujungiamuoju ryšiu. Tariamos išskaičiuojama intonacija.
Sakinio dalys yra vienarūšės, kai atsako į tuos pačius klausimus: ko? kam? ką? ką veikia? ką veikė? kas yra? koks? kokia? kur? kada? kaip?
Vienarūšės sakinio dalys gali būti: veiksnys, tarinys, papildinys, aplinkybė ir pažyminys.
Štai keletas sakinių pavyzdžių, kuriuose panaudotos vienarūšės sakinio dalys:
- Pradėjo kambary šniokšti, ūžti, rėkti.
- Broliai nustebo, bet nieko nesakė.
- Jonas bėginėja ir šen, ir ten.
- Miškais ir raistais, per pelkes ir balas, per kalnus ir klonius parjojau.
- Girdi Jonas vėjo ūžimą ir raganos švilpimą.
Štai lentelė, apibendrinanti skyrybos ženklų vartojimą su vienarūšėmis sakinio dalimis:
| Skyrybos ženklas | Vartojimo sąlygos | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Kablelis (,) | Skiria vienarūšes sakinio dalis, nesujungtas jungtukais. | Saulė, mėnulis, žvaigždės šviečia danguje. |
| Jungtukas (ir, bet, ar, arba) | Jungia vienarūšes sakinio dalis. | Aš mėgstu skaityti ir rašyti. |
| Brūkšnys (-) | Kai praleista sudurtinio tarinio jungtis. | Maironio ,,Jūratė ir Kastytis" - baladė. |
Kada sakinyje gali būti du veiksniai?
Teoriškai, vientisiniame sakinyje turėtų būti vienas veiksnys ir vienas tarinys. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai viename sakinyje galima aptikti du ar daugiau veiksnių. Tai dažniausiai būna sudėtiniuose sakiniuose arba sakiniuose su vienarūšėmis sakinio dalimis.
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kaip viename sakinyje gali būti du veiksniai:
- Sudėtinis sakinys: Saulė šviečia, ir paukščiai čiulba. (Du atskiri sakiniai, sujungti jungtuku "ir")
- Vienarūšiai veiksniai: Jonas ir Petras nuėjo į kiną. (Du veiksniai, sujungti jungtuku "ir", atlieka tą patį veiksmą)
- Sakinys su bendratimi veiksniu: Mokytis yra būtina, bet tingėti kartais norisi. (Dvi bendratys, atliekančios veiksnio funkciją)
Sakinio dalys