Daugiabučių namų gyventojai susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su bendro naudojimo turtu. Vienas iš tokių iššūkių - gaisrinės saugos užtikrinimas ir tinkamas priėjimas prie stogo. Šiame straipsnyje aptarsime gaisrinių kopėčių nuomos kainas, saugumo reikalavimus, teisinius aspektus ir dažnas situacijas, kai kaimynai nesutaria dėl bendro naudojimo turto.
Gaisrinės saugos reikalavimai daugiabučiuose
Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose, kuriuose dažnai nepaisoma elementarių saugumo priemonių. Kasmet daugiabučiuose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo.
Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.
Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga.
Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai. Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų.
Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams. Jis sako, kad gyventojai bijosi kopėčiomis į butus galinčių patekti vagių, tad jas išmontuoja. Specialistas stebisi tokiu požiūriu.
Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai.
Evakuacinės ir gaisrinės kopėčios: skirtumai
A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo).
Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele). Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui.
Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y.
Kaimynų ginčai dėl kopėčių
Keturbučio namo gyventojai įsivėlė į konfliktą dėl kopėčių, kuriomis galima buvo patekti ant namo stogo. Kaimynai nesutaria, kur jos turi būti įrengtos, o dokumentuose kopėčių buvimo vieta niekaip nepažymėta.
Nuo seno ant galinės namo sienos, maždaug nuo antro aukšto, buvo uždėtos armatūrinės kopėtėlės, kurios buvo be apsaugos ir per trumpos. Projekte jos nepažymėtos, jokiuose dokumentuose taip pat nėra apie jas informacijos. Apie 1995 m. galinio namo savininkas kopėtėles nupjovė, nes rekonstravo verandą - prisistatė katilinę ir taip užstatė visą pirmojo aukšto galinę sieną.
2020 m. namas buvo renovuotas. Tačiau toks sprendimas patenkino ne visus. Vieno buto savininkė užprotestavo tokį sprendimą ir neleido ant savo buto sienos dėti kopėčių, nors pati, anot kaimynų, be jų sutikimo ant savo buto stogo užsidėjo vandens šildytuvą, tad kaip tik jai stogo pasiekimas yra būtiniausias. Pasipriešinusi kaimynė motyvuoja, kad kopėčios turinčios likti ten, kur kitados buvo, nors jau dabar reikia lipti per galinio buto savininko privačios verandos stogą.
Ginčo spręsti buvo iškviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai. Jie pateikė raštą, kad tokio aukščio namui priešgaisrinės kopėčios nėra būtinos - jos reikalingos tik savo reikmėms, todėl sprendimą turi rasti namo bendrasavininkai. Sutarimo kaimynai nepasiekė.
„Praktikoje tai ne vienkartinis atvejis, kai daugiabučių namų gyventojams avarinės kopėčios trukdo, todėl jas nupjauna ir nuima ar užtaiso balkonuose esančius atsarginius išėjimus, - sako UAB „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina Cipkuvienė. - Daugiabučiame gyvenamajame pastate bendrosios ar atskirosios inžinerinės sistemos turi būti savalaikiai prižiūrimos, tvarkingai eksploatuojamos, todėl atsižvelgiant į tai, kad toks užlipimas visų pirma skirtas prieiti prie name įrengtų dūmtraukių, vėdinimo kanalų, kitų įrenginių jų priežiūrai, remontui atlikti, daugiabučiame gyvenamajame name vieno buto savininko (naudotojo) vien tik asmeniniu noru negali būti savavališkai panaikintas užlipimas kopėčiomis ant pastato stogo.
Pagal Reglamento 5 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos“, - sako K.
Bendras sutarimas ar balsų dauguma
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises - valdymo ir naudojimo - balsų dauguma (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). „Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).
Nagrinėjamos situacijos kontekste aktualu, anot teisininkės, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektą - stogą privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, todėl patekimas ant jo negali būti ribojamas kitiems bendraturčiams.
Šiuo atveju, kadangi priešgaisrinės kopėčios nėra pažymėtos nekilnojamo turto dokumentuose, svarbi ne jų įrengimo vieta (priešgaisrinės kopėčios nebūtinai turi būti įrengtos kur buvo anksčiau), bet bendraturčių teisės patekti ant bendro naudojimo objekto - stogo - įgyvendinimas. Nustatant klausime paminėtą patekimo ant stogo naudojimosi tvarką t. y lipant per vienam iš bendraturčių priklausančią verandą, yra rizika, kad bus pažeistas tarnaujančio ir viešpataujančio daikto proporcingumo principas.
Toks patekimo ant stogo naudojimosi būdas suponuoja tikimybę ginčams, kurių neišsprendus bendraturčiams gali tekti kreiptis į teismą dėl verandos tvarkos naudojimosi ar servituto nustatymo, todėl rekomenduotina sprendimą dėl įrengimo bei disponavimo teisės bendruoju turtu priimti bendraturčių balsų dauguma.
Priešgaisrinės tarnybos paslaugos ir kainos
Jurbarko rajono savivaldybės taryba patvirtino naujus Jurbarko rajono priešgaisrinės tarnybos nuostatus. Tarnybai leista pasitelkti darbuotojus laisva nuo budėjimo technika oficialiai teikti mokamas paslaugas gyventojams - atvežti vandens, ištraukti vandenį iš užlietų rūsių, kiemų ar teritorijos, suteikti kopėčias užlipti, pavyzdžiui, ant namo stogo ir kitas.
Rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas V. Vaičiukynas tvirtina, kad tarnybai sekasi gerai, pernai iš šalies prisijungė trys ugniagesiai savanoriai. O apskritai žmonės dažnai prašo ugniagesių paprastos buitinės pagalbos - ar galime padėti dėl užlietos teritorijos, patvinusio rūsio, kiti nori pasiskolinti kopėčias užlipti ant stogo.
„Tai gal geriau tokias paslaugas teikti oficialiai, negu atstumti žmogų ar jam padėti nelegaliai. Jeigu tai bus įrašyta į nuostatus, tokios paslaugos taptų legalios, paruoš- tume įkainius, galėtume vertinti kaip viršvalandinį darbą, - tvirtina rajono priešgaisrinės tarnybos vir- šininkas ir pasiremia kitų rajonų, kuriuose panašios paslaugos jau teikiamos, pavyzdžiu. - Keičiant nuostatus ir vadovaujantis kitų rajonų gerąja patirtimi įrašėm tokius punktus. Iš to pinigų taryba nelabai tikisi uždirbti, bet esant reikalui bus galima padėti, pagelbėti žmogui nepažeidus nustatytos tvarkos“.
Pasak viršininko, tai būtų daroma ne su tuo automobiliu, kuris budi - stovi kovinės parengties, ir dirbs ne tie žmonės, kurie budi. „Yra rezerviniai automobiliai, yra laisvų darbuotojų, nes jie dirba kas ketvirtą parą. Darbuotojas, vieną parą atbudėjęs, turi tris laisvas dienas, tad jeigu atsiras poreikis, savo noru ir laisvu grafiku gali atlikti ir mokamą paslaugą, ir tuo pačiu užtikrinti kovinę parengtį“, - sako V.
Rajono savivaldybės tarybos nariai Raimundas Bastys ir Darius Virvilas už tai, kad savivaldybės ugniagesiai galėtų teikti papildomas paslaugas, o Aivaras Šlekys kategoriškas - priešgaisrinė tarnyba turi būti pasiruošusi tik vienai, o ne papildomoms veikloms.
Nors konkrečios kainos už gaisrinių kopėčių nuomą nenurodomos, tačiau galimybė teikti tokias paslaugas oficialiai leidžia užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę.
Ugniagesių problemos ir finansavimas
Kol Vyriausybė dalija pažadus, jog kitąmet pareigūnų algos „į rankas“ išaugs iki 1 000 eurų, ugniagesiams gelbėtojams nebepakanka lėšų net uniformos komplektui įsigyti. Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas POCIUS sako, žmonėms į pagalbą skubantys ir savo gyvybe neretai rizikuojantys ugniagesiai yra palikti užribyje.
Per metus 108 eurai - už tiek eiliniam ugniagesiui gelbėtojui turi būti nupirkta 180 eurų kainuojanti striukė (jei staiga kažkas su ja atsitiktų), apie 83 eurus kainuojantys batai, 77 eurų vertės kelnės ir bliuzonas, kurio kaina 80 eurų. Ar nuperkama? Aišku, kad ne. Vadinasi, kažkas paskaičiavo, kad per metus ugniagesio, kuris atlieka dažnai pačius juodžiausius gelbėjimo darbus, apranga nesusidėvi. Štai ir vaikšto ugniagesiai metų metais sudilusiomis kelnėmis ir nublukusiomis striukėmis - tokia valstybei atstovaujančių pareigūnų kasdienybė.
Tuo tarpu karininko uniformai įsigyti per metus skiriami 148 eurai. Gal dėlto, kad karininkas reprezentuoja tarnybą, o ne lenda į ugnį?
Šiaulių miestas pagal gyventojų ir pastatų skaičių pagal standartus privalo turėti dvejas aukštumines autokopėčias. Dvejas ir turėjo, bet „Man“ gamybos kopėčių nuoma tapo „ne pagal valstybės finansines galimybes“, taigi kopėčių buvo atsisakyta. Šiuo metu minėtą keltuvą pakeitė tarybinių laikų „Zil 131“…
Ugniagesiams nėra galimybių apmokėti viršvalandžių, todėl tenka duoti laisvadienius - taip dar labiau išryškėja ugniagesių stygiaus problema. Grandininė reakcija: vienas gauną išeiginę, kitas lieka vienas budėti. O jei susirgo ar atėjo atostogų metas, tada visiška katastrofa.
Pateiksiu Šiaulių apskrities rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ataskaitą apie 2019-ųjų biudžetą, skirtą priešgaisrinės saugos tarnybos išlaikymui.
„Tarnyba pateikė PAGD lėšų poreikį 2019 metams už 600,8 tūkstančio eurų, tačiau gavome 529,7 tūkstančio eurų.
Darbo užmokesčiui ir “Sodrai” pagal projektą reikia 517,4 tūkstančio eurų, tačiau iš gautų lėšų paskyrėme tik 489,5 tūkstančio, nes reikia palikti lėšų ir kitoms įstaigos išlaidoms.
Atlyginimas trūksta apie 27,5 tūkstančio eurų, nors atlyginimai skaičiuojami pagal mažiausią koeficientą - 3,3.
Lėšų poreikio mokėti už viršvalandžius net neskaičiavome, nes tai bereikalingas laiko gaišimas.
Bendru mastu Šiaulių apskrities savivaldybių priešgaisrinėms tarnybos trūksta apie 20 procentų lėšų.
2019 m. kovo 12 d.
Priešgaisrinė Sauga - Priešgaisrinės Sistemos
Išvados
Gaisrinės saugos užtikrinimas daugiabučiuose yra kompleksinis klausimas, reikalaujantis atsakingo požiūrio tiek iš gyventojų, tiek iš pastatų prižiūrėtojų. Svarbu ne tik laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, bet ir rasti bendrą sutarimą su kaimynais dėl bendro naudojimo turto. Oficialus priešgaisrinių tarnybų paslaugų teikimas gali padėti užtikrinti skaidrumą ir atsakomybę, tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į ugniagesių aprūpinimą bei finansavimą, kad jie galėtų efektyviai atlikti savo darbą.
