Gaisrai uždarose patalpose kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ir turtui. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, gaisrai yra dažna nelaimė, todėl svarbu žinoti, kaip jų išvengti ir ką daryti, jei gaisras vis dėlto įvyko. Šiame straipsnyje aptarsime gaisrų prevencijos priemones, dūmų detektorių svarbą, smalkių pavojų ir kitus svarbius aspektus.
Statistika ir Tendencijos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kilo 7668 gaisrai. Lyginant su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo užgesinti 7905 gaisrai, šiemet jų kilo 3 proc. mažiau. Per praėjusius metus gaisruose žuvo 84 žmonės, traumas ugnyje patyrė 176 asmenys.
Naujausi duomenys atskleidžia, jog Lietuvos visuomenė mažiausiai tarp visų Baltijos šalių gyventojų rūpinasi apsauga nuo gaisro: tik du trečdaliai žmonių yra sumontavę jau beveik šešerius metus privalomą priemonę. Dar liūdnesnė tendencija, kad detektorių skaičius Lietuvos žmonių namuose stabilizavosi ir jis nebeauga. Vadinasi, didėja ir rizika stipriau nukentėti nuo gaisro rizikos.
Tyrimo duomenimis, dūmų detektoriaus namuose neturi 23 proc. Lietuvos, 15 proc. Latvijos ir vos 3 proc. Estijos gyventojų. Tyrimo duomenimis, per metus mūsų šalyje detektorius įsirengė vos 1 proc. gyventojų. Skaičiai rodo, kad Estijoje šiuos įrenginius namuose naudoja net 94 proc. gyventojų, Latvijoje - 76 proc.
Praėjusiais metais draudimo bendrovės „Gjensidige” Baltijos šalių gyventojams išmokėjo beveik 3 mln. eurų gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti, iš jų 2,2 mln. eurų - Lietuvoje nuo gaisrų nukentėjusiems žmonėms. Vidutinė ugnies padaryta žala, įmonės duomenimis, sudarė 1,5 tūkst. eurų.
„Nuo ugnies namai nukenčia labiausiai. Ji padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net penkis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei. Išplitusi ugnis namus sudegina per kelias minutes, todėl tendencija atsisakyti dūmų detektoriaus yra išties pavojinga”, - kalba draudimo bendrovės atstovė.
Jos teigimu, optimizmo nesuteikia ir statistiniai duomenys, kurie atskleidžia, jog visose Baltijos šalyse mažėja ir tokių gyventojų, kurie planuoja namuose įsirengti dūmų detektorių. Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta 2024 m. balandžio mėnesį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų.
Iš pateiktos informacijos galime sudaryti lentelę, palyginančią dūmų detektorių naudojimą Baltijos šalyse:
| Šalis | Dūmų detektorių naudojimas namuose |
|---|---|
| Estija | 94% |
| Latvija | 76% |
| Lietuva | 67% |
Kur įrengti dūmų detektorių – „Ace Hardware“
Dūmų Detektoriai: Gyvybių Gelbėtojai
Pasak V. Katilienės, namuose įrengti detektoriai leidžia apsaugoti žmonių gyvybes ir į pavojų sureaguoti operatyviai. „Matome nemažai atvejų, kai žmonės laiku nesureaguoja į ugnį, imasi priemonių, kai namai jau dega atvira liepsna, o atvykę ugniagesiai nebegali padėti ir išgelbėti namų, nes gaisras nebuvo laiku pastebėtas. Nuo tokių nemalonių scenarijų dūmų detektoriai padės apsisaugoti“, - tvirtina draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.
Smalkės: Nematomas Pavojus
Gaisruose nukenčia ne tik žmonių būstas ir jame esantis turtas, deja, nepavyksta išvengti ir skaudžių padarinių gyventojų sveikatai bei gyvybei. „Kai uždaroje patalpoje susidaro didelė anglies monoksido - pagrindinės smalkių sudedamosios dalies - koncentracija, organizmas apnuodijamas. Šios dujos, konkuruodamos su deguonimi, žymiai lengviau ir greičiau prisijungia prie kraujyje esančio hemoglobino, todėl audiniai negauna deguonies ir sutrinka jų funkcija. Jautriausios deguonies trūkumui yra žmogaus smegenys, todėl jos pažeidžiamos pirmiausia.
Pasak šeimos gydytojos, smalkės yra bekvapės ir nematomos, todėl šių dujų žmogus negali nei užuosti, nei pamatyti. „Dažniausiai pacientai apsinuodija dėl netinkamai veikiančių dujinių ar kieto kuro katilų, kurie yra naudojami vandens ar patalpų šildymui. Svarbu žinoti, kad ne tik senos krosnys, bet ir modernūs dujiniai katilai gali būti smalkių šaltinis, ypač, kai namuose esanti ventiliacijos sistema yra netvarkinga”, - kalba B. Vėliuvienė.
Jos teigimu, laiko intervalas, per kurį ūmiai apsinuodijęs žmogus gali numirti, yra labai įvairus ir priklauso nuo dujų koncentracijos ore bei kontakto su jomis trukmės. Vis dėlto, anot gydytojos, jei anglies monoksido koncentracija ore labai didelė, o patalpa nevėdinama, negrįžtami pokyčiai organizme ar mirtis gali įvykti vos per kelias minutes.
Pasak B. Vėliuvienės, anglies monoksidas pažeidžia daugelį organizmo sistemų. Jos teigimu, priklausomai nuo dujų koncentracijos ir kontakto trukmės, galimi skirtingi apsinuodijimo laipsniai. „Lengvo apsinuodijimo metu pradeda skaudėti ir svaigti galva, ima ūžti ausyse, atsiranda pulsavimo pojūtis smilkiniuose, padažnėja kvėpavimas, ima pykinti, žmogus tampa dirglus. Tačiau nepaisant tokio poveikio sveikatai jis dar geba pats išeiti iš pavojingos aplinkos. Esant vidutinio sunkumo apsinuodijimui pacientas tampa mieguistas, sutrinka jo koordinacija, nuo nedidelio fizinio krūvio jis gali prarasti sąmonę, ima dusti ir jau nesuvokia, kad reikia išeiti iš užterštos aplinkos. Todėl po kontakto su smalkėmis būtina jį kuo skubiau jį išnešti į gryną orą.
Kupiškio Dujų Pilstymo Stotis: Avarinės Situacijos
Uždarosios akcinės bendrovės „Topgas“ Kupiškio dujų pilstymo stotis (toliau - Kupiškio DPS), kartu su degaline užimanti apie 10 ha teritoriją, yra 2 lygio pavojingas objektas pagal Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr.966.
Dujų iškrovimas ir pakrovimas Kupiškio DPS teritorijoje vykdomas uždaru būdu - vamzdynais. Suskystintos naftos dujos (toliai - SND) yra ypač degus suskystintų angliavandenilių mišinys, kuris aplinkos temperatūroje gali suformuoti sprogius oro ir angliavandenilių mišinius. Įkvėpti SND angliavandeniliai žmogaus organizmą veikia kaip narkotikai, sukeldami nervų sistemos ir širdies veiklos sutrikimus, sudirgina kvėpavimo takus ir akis. SND patekusios ant odos ar į akis, dėl intensyvaus garavimo gali sukelti nušalimą. Aplinkos temperatūroje SND neturi savybių sudaryti toksinių junginių su kitomis medžiagomis vandenyje ir ore.
Dujų oro mišinys gali užsidegti (sprogti) kai dujų ir oro santykis yra 1,6 - 9,5% tūrio esant 20°C temperatūrai. SND dujinėje fazėje yra sunkesnės už orą, todėl žemose nevėdinamose vietose gali susikaupti sprogios koncentracijos dujų ir oro mišiniai. Garai gali sklisti ir sprogti.
Apie avariją Kupiškio DPS pranešama pagal schemą, pateiktą vidaus avariniame plane. Gyventojai privalo likti patalpose, uždaryti ir kuo labiau užsandarinti lauko duris, langus, balkonus, orlaides bei ventiliacijos angas. Gavus nurodymą (pasiūlymą) laikinai išvykti iš namų, išjungti visus energijos šaltinius, užgesinti ugnį krosnyje. Atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos mastą ir pavojų gyventojams, gali būti priimtas sprendimas gyventojus evakuoti.
Kupiškio DPS saugos ataskaitoje yra išnagrinėtos stambių avarijų priežastys ir pasekmės, apskaičiuotos avarijų tikimybės bei įvertintas Kupiškio DPS pasiruošimas reaguoti į tokias avarijas. Saugos ataskaitos išvadose nustatyta, kad Kupiškio DPS įdiegtos prevencijos, kontrolės, avarijų išvengimo ir pasekmių sušvelninimo priemonės atitinka normatyvinius reikalavimus, keliamus tokioms įmonėms.
Norintys susipažinti su Kupiškio rajono savivaldybės išoriniu avariniu planu turi kreiptis į Kupiškio rajono savivaldybės administraciją, adresu Vytauto g. 1, Kupiškis. Norintys susipažinti su Kupiškio DPS saugos ataskaita, turi iš anksto pateikti prašymą raštu Kupiškio DPS administracijai faksu (8 459) 35262. Gavus tokį prašymą, bus suderinta interesanto atvykimo į Kupiškio DPS data ir laikas.