Didžiausias šio amžiaus gaisras Lietuvoje, Vilniaus Žirmūnų rajone, įvyko 2007-aisiais. Jis nusinešė penkių žmonių gyvybes, o dėl sunkių sužalojimų dar daugiau kaip dešimt buvo paguldyti į ligoninę. Šiame straipsnyje apžvelgiamos gaisro priežastys, pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad ateityje būtų išvengta tokių tragedijų.
Gaisras Žirmūnuose 2007 metais. Šaltinis: Delfi.lt
Gaisro priežastys ir tyrimas
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis patvirtino, kad pagrindinė tyrimo versija - padegimas. Kas ir kodėl galėjo padegti vienas šeštojo aukšto buto duris, tyrėjai kol kas negali pasakyti. Ikiteisminį tyrimą atliekantys prokurorai tikisi, kad tyrimo metu pavyks išsiaiškinti ne tik gaisro priežastis, bet ir tai, ar nelaimės buvo galima išvengti.
Asocialus asmuo, kuris esą į savo butą vedėsi įtartinus asmenis ir kaupė šiukšles, nėra įtariamasis, nors nuo pat gaisro pradžios buvo manoma, kad neatsargiai elgdamasis jis galėjo sukelti gaisrą. Šį asmenį tyrėjai yra apklausę kaip liudytoją. „Šis žmogus po gaisro dingo, nes buvo labai išsigandęs“, - sakė Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. DELFI žiniomis, prieš savaitę vyriškis su policijos pareigūnais lankėsi įvykio vietoje ir apžiūrėjo savo butą.
Ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl kovo 11 dieną sostinės Žirmūnų gatvėje kilusio gaisro, per kurį žuvo šeši žmonės, atliekantys pareigūnai prognozuoja, kad nelaimės priežastis taps žinoma ne anksčiau nei gegužę. Kaip Kauno dienai sakė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Tukleris, šį mėnesį dar nesitikima gauti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Gaisrinių tyrimų centro tyrėjų atsakymo, dėl ko Žirmūnų gatvės 93-iuoju numeriu pažymėtame daugiabutyje įsiplieskė pragaištinga liepsna. Šios ekspertizės rezultatai faktiškai yra vienas iš pagrindinių ikiteisminio tyrimo dalykų. Greičiausiai tyrimas bus baigtas ir išvada mums pateikta tik gegužės mėnesį, - sakė T.Tukleris.
Po nelaimingo kovo 11-osios sekmadienio buvo iškeltos kelios gaisro versijos. Tarp jų yra ir tyčinio padegimo. Šią versiją sustiprina ir tai, kad per pusmetį devynaukščiame name jau du kartus buvo kilę gaisrai - vieną kartą degė rūsys, o kitą kartą buvo padegtos vieno buto durys.
Nauja priešgaisrinės saugos era prasideda!
Pasekmės ir pagalba gyventojams
Nors po gaisro Žirmūnuose praėjo beveik mėnuo, sudegę butai net nepradėti remontuoti. Vyriausybė namo remontui ir gyventojų įsikūrimui skyrė maždaug pusę milijono litų. Šie pinigai gyventojų tiesiogiai nepasieks. Bendrovės „Šnipiškių ūkis“ vadovas Vaclovas Januškevičius tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė konkursą remonto darbams daugiabutyje atlikti.
„Savivaldybė įsipareigojo visus darbus atlikti iki liepos 1-osios“, - V.Januškevičiaus teigimu, iš biudžeto skirtų pinigų turėtų pakakti ir nuo gaisro nukentėjusiems gyventojams įsikurti. Tiesa, kada žmonėms gali būti išmokėtos kompensacijos, valdininkai net nedrįsta prognozuoti. Be to, kol kas neaišku, kas rūpinsis šio namo gyventojais - mat praėjusią savaitę susirinkę butų savininkai nusprendė kurti bendriją.
Butų, kurie labiausiai nukentėjo nuo gaisro, šeimininkus savivaldybė laikinai apgyvendino jai priklausančiuose socialiniuose būstuose. Tiesa, kai kurie žmonės nesutiko juose apsigyventi - esą jie buvo labai prastos būklės. Pasak „Šnipiškių ūkis“ vadovo, šiuo metu iš daugiabučio išvežamos šiukšlės, jau baigti atstatyti inžineriniai tinklai. Kai kurie gyventojai, nukentėję nedaug, jau baigia remontuotis savo būstus.
Tuo metu didžioji dalis pirmųjų penkių aukštų gyventojų jau sugrįžo į savo butus, kurių nenuniokojo ugnis, tačiau smarkiai apgadino gesinant gaisrą ugniagesių išlietas vanduo. Šių aukštų gyventojai pirmąją savaitę po nelaimės praleido sostinės viešbučiuose, kur jie buvo apgyvendinti savivaldybės lėšomis. Kaip sakė Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė, daliai gyventojų - šeimoms, turinčioms mažų vaikų - viešbučiuose buvo leista gyventi ir ilgiau.
Dabar jau praktiškai dauguma sugrįžo. Gyvenimas nukentėjusioje namo dalyje grįžta į vėžes, pirmuosiuose penkiuose aukštuose sutvarkytos visos komunikacijos, - tvirtina seniūnė.
Gaisras, kilęs šeštajame aukšte, nusiaubė ne tik šį, bet ir septintąjį, aštuntąjį bei devintąjį aukštus. Šių aukštų gyventojai į namus grįžti negali. Buvo keli susirinkimai seniūnijoje, kuriuose dalyvavo namą administruojanti bendrovė Šnipiškių ūkis bei atsakingi miesto Savivaldybės pareigūnai. Jie žmonėms išaiškino, kad tie butai bus remontuojami, o kol vyks remontas, žmonės bus apgyvendinti manevriniuose savivaldybės butuose, - sakė O.Suncovienė.
Manevriniuose butuose įvairiose Vilniaus vietose apsigyveno vienuolika šeimų. Likusi dalis minėtų aukštų gyventojų prisiglaudė pas artimuosius. Visiems jiems pažadėta, kad remontas ir renovacija bus baigti per tris keturis mėnesius.
Nors iš pradžių, po gaisro, kai kurie namo gyventojai baiminosi, kad kelias valandas siautėjusi stipri ugnis nepataisomai sugadino seno blokinio namo konstrukcijas, tačiau, pasak O.Suncovienės, ilgiau nei savaitę namą tyrę statybų ekspertai konstatavo, kad namas saugus ir gali būti remontuojamas bei apgyvendinamas. Dėl tų konstrukcijų abejonių nekyla, - teigia seniūnė.
Avariniai išėjimai ir saugumo priemonės
Viena namo avarinė laiptinė buvo užgriozdinta senais rakandais ir degė nuo trečio iki devinto aukšto. Kita avarinė laiptinė taip pat buvo užblokuota. Ją atblokavus, per ją buvo evakuoti gyventojai. Šeštame ir septintame aukštuose avarinė laiptinė buvo visiškai užblokuota ir jos atlaisvinti nesugebėta. Negalėdami išsigelbėti du namo gyventojai iššoko iš šešto namo aukšto.
„Kadangi avariniai išėjimai buvo užgriozdinti įvairiais senais daiktais ir dėl to užtruko žmonių evakuacija, turėsime išsiaiškinti, kas dėl to kaltas - ar namus prižiūrintys valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnai, ar atsakingi savivaldybės tarnautojai, ar namą prižiūrinčios bendrovės darbuotojai, kiti pareigūnai", - yra sakęs Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius.
Gaisro saugumo patarimai. Šaltinis: Vecteezy.com
„Apie 80 proc. senos statybos Lietuvos daugiabučių virstų kalėjimais, jei kiltų gaisras. Nupjautos evakuacinės kopėčios, užsandarintos angos iš aukšto į aukštą, užrakintos durys ar langai, bendras erdves užverčiantys baldai, dviračiai ar kitas inventorius yra kasdienybė mūsų daugiabučiuose. Ekstrinės situacijos metu suvokus, kad išėjimo nėra, žmogų apima dar didesnis siaubas ir panika“, - sako „ROCKWOOL“ techninis vadovas dr.
„Dažnai yra taip, kad balkonuose buvusios kopėčios yra nupjautos, o angos - užsandarintos. Naujuose namuose balkonai dažnai nelaimės atveju turi perėjimus į kitus aukštus, bet žmonės juos užstato: kartais nesuprasdami, o kartais - specialiai. Tas pats ir su laiptinėmis: jei ji vienatūrė, gaisro atveju dūmai iškart ją užpildo, jei ji nevienatūrė, tai patys gyventojai patys „praktiškai“ išnaudoja laisvas erdves, užversdami jas dviračiais, slidėmis, baldais ir kitais rakandais. Visi visada galvoja, kad nelaimė nutiks kažkam kitam“, - pasakoja A.
Medžiagos ir saugumas
Kaip teigiama pastato fasado renovacijai pasirinktų šiuolaikinių pigesnių apdailos medžiagų rūšis galėjo suteikti galimybę liepsnos greičiau išplisti. Nedegių medžiagų naudojimas nedidina gaisro apkrovų bei neleidžia ugniai greitai išplisti - tuo suteikiant papildomą laiką išsigelbėjimui. Uolieninės kilmės akmens vata yra atspari 1000 laipsnių pagal Celsijų karščiui ir jeigu ja būtų padengtas Londono daugiabutis, gaisras nebūtų taip staigiai apėmęs viso pastato.
Kaip elgtis kilus gaisrui
Londono daugiabučio gyventojams naujienlaiškiais buvo rekomenduojama kilus gaisrui bėgti tik tuo atveju, jei ugnies židinys jau pačiame bute - kitaip esą saugiau likti bute ir laukti pagalbos. Vis tik jei gaisras kyla buto viduje, pirmiausiai reikėtų įvertinti, kas dega. Jei tai keptuvė ar puodas, problemai išspręsti reikia tik šalto proto. Tokiu atveju rekomenduojama veiksmų seka: skambinti pagalbos telefonu 112, griebti asmens tapatybę įrodančius dokumentus ir palikti butą, paskui save būtinai uždarant duris, kad ugnis nepersimestų į laiptinę.
Pats svarbiausias eksperto patarimas - pasistengti išlikti ramiam, nes panikuojant daromos klaidos, o gaisro atveju tai gali kainuoti gyvybę.
Kiti gaisrai Žirmūnuose
Žirmūnų gatvės daugiabučiuose yra kilę daugybė smulkių ir didelių gaisrų. Šiame rajone siautėjo ir padegėjas. Ilgai Žirmūnuose gyvenantys vilniečiai prisimena ne vieną baisų gaisrą. Tos pačios gatvės 93 numeriu pažymėtame daugiabutyje gaisro metu žuvo 6 žmonės. Ugnis įsiplieskė šeštajame aukšte. Kai atskubėjo ugniagesiai, atvira liepsna degė vienas butas ir avarinis išėjimas. Neištvėrę karščio ir dūmų, kai kurie gyventojai gelbėdamiesi šoko iš šeštojo aukšto.
Vėliau tas pats namas liepsnojo daugybę kartų - degė butų durys, šiukšlių vamzdžiai ir konteineriai, kilimėliai ir laiptinės.
Gaisrų statistika ir prevencija
Praėjęs savaitgalis išsiskyrė tragiškomis žūtimis ugnyje - per tris savaitgalio dienas ugnis pasiglemžė net 10 gyvybių. Kai kurių aukų buvo galima išvengti. Prie Vilniuje, Žirmūnuose, degančio daugiabučio gelbėtojai atvažiavo, kai degantys žmonės nesulaukę pagalbos šoko per langus ir užsimušė. Taip žuvo iš šešto aukšto iššokę muzikantas ir dainininkas Remigijus Audiejaitis (35 m.) ir poetas bei scenaristas Mantas Gimžauskas (31 m.). Pagalbos nesulaukė ir mirė smalkėmis apsinuodijęs buvęs Seimo narys Petras Šakalinis (58 m.), taip pat tame pačiame name gyvenę jaunuoliai Aušra Goštautaitė (22 m.) ir Tadas Steckis (21 m.). Dar vienas vyras - A.Kilčiauskas - apdegęs apie 90 proc. kūno, mirė po kelių dienų ligoninėje.
Seimo narys Vydas Gedvilas siūlo atsakingoms valdžios institucijoms peržiūrėti šalies gyventojų saugumo organizavimo sistemą. "Jei kilus gaisrui daugiabutyje nesugebėjome gelbėti žmonių, kokios pasekmės laukia, jei kiltų gaisras kurioje nors Lietuvos mokykloje ar Ignalinos atominėje elektrinėje? Jeigu mieste gaisrininkai, atvykę viena mašina, negali pasiekti gaisro vietos, tai ar iš tiesų esame pasirengę bet kurį, bet kokio masto gaisrą užgesinti?", - sakė V.Gedvilas.
Ugniagesiai taip pat siūlo prie daugiabučių įrengti specialias zonas, kuriose būtų draudžiama statyti automobilius. Šios zonos turėtų būti skirtos specialiųjų tarnybų automobiliams. Dar viena bėda - liguistas pomėgis į namus tempti visokį šlamštą. Atrodo, kad ir Žirmūnų gatvės daugiabutyje gaisras kaip tik ir kilo bute, kuris iki lubų buvo užverstas šiukšlėmis ir atliekomis.