Pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą iki 2020 m. turėjo būti renovuota 28 tūkst. pasenusių būstų. Užsibrėžta strategija juda į priekį, tačiau jau dabar specialistams kelia įtarimus dėl galimų neskaidrumų ir nepagrįstų kainų. Jau dabar pasigirsta gyventojų skundų dėl neskaidrios renovacijos politikos ir nepagrįstų kainų.
Būsto ir urbanistikos plėtros agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos teigimu, kokias priemones įgyvendinti daugiabučiame name ir kiek investuoti, pasirenka patys gyventojai. Tik yra nustatytos valstybės remiamos priemonės. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką valstybės remiamos priemonės yra:
- Išorės sienų šiltinimas
- Stogų šiltinimas
- Šildymo sistemos sutvarkymas
- Langų keitimas
- Įėjimo durų sutvarkymas
- Balkono įstiklinimas
„Šitie dalykai yra labai aiškiai nustatyti ir nei būsto agentūra, nei savivaldybė neturi jokių galimybių interpretuoti. Yra nustatyta labai aiški tvarka ir ji taikoma. Išlaidos kompensuojamos patirtoms priemonėms įgyvendinti. Kai projektai įgyvendinami, atitinkamai yra apmokama iki 50 proc. investicijų vertės, bet gali būti kompensuojama tik 15 proc. ar 30 proc. Tai lemia įgyvendinamų priemonių kiekis," - sakė V.Serbenta ir pridūrė: "Kuo daugiau įgyvendini priemonių, tuo daugiau paskui sutaupai energijos. Vadinasi, renovacija tuo daugiau kainuoja. Labai apsimoka užsakyti visas priemones, nes tokiu atveju iki 50 proc. investicijų vertės kompensuojama". Pašnekovo teigimu, šiuo metu pagal 99,9 proc. vykdomų projektų įgyvendinamos visos taupymo priemonės, siekiant 50 proc. kompensacijos.
Gyventojų nuogąstavimai dėl renovacijos skaidrumo
Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis pastebi, kad būsto renovacija tampa pinigų plovimo mechanizmu. „Gavome atsiliepimų iš įvairių miestų apie neskaidrumus rengiant konkursus arba priimant sprendimus dėl renovacijos organizavimo."
BUHALTERIS AIŠKINA Namas ir butas: kurį pirkti?
„Sutinku su tais mūsų piliečiais, kurie sako, kad jei būstą renovuočiau be būsto modernizavimo programos, remontas man atsieitų du kartus pigiau negu per modernizavimo programą. „Susikuria firmos firmelės ir atidaro tokį pinigų plovimo mechanizmą“, - pasipiktinęs teigė pašnekovas. Paskui pridūrė, kad agentūros primygtinai siūlo, kokia firma turinti atlikti darbus. Pašnekovas neaiškią sistemą pastebi ir anksčiau, mat audito atlikimas kainuodavo 3-5 tūkst. litų, o dabar - 15-20 tūkst. litų. Techninis projektas kainuodavo iki 12 tūkst. litų, o dabar 60 tūkst.
Kainų peržiūra ir kontrolės trūkumas
V.Serbentos teigimu, būsto sienų, langų ar kitų priemonių renovacijai įgyvendinti kainos kasmet peržiūrimos atsižvelgiant į sustambintus statybinių darbų įkainius, kuriuos išleidžia UAB „Sistela“. Anot jo, jei dabar statytume naują namą, tai be 3,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą nepastatytume.
„Būdamas paprastas gyventojas pasiskolintus pinigus iš banko turėsiu per vargą atiduoti, todėl aš labai suinteresuotas, kad pinigas būtų išleistas teisingai, teisėtai ir labai efektyviai. Šiandien nėra tokios organizacijos, kuri atliktų darbų atlikimo kontrolę. „Šioje vietoje labai palaida bala, kurią reikėtų sutvarkyti. NESKAIDRU.
| Paslauga | Kaina anksčiau (litais) | Kaina dabar (litais) |
|---|---|---|
| Audito atlikimas | 3-5 tūkst. | 15-20 tūkst. |
| Techninis projektas | Iki 12 tūkst. | 60 tūkst. |