Lietuva vis labiau garsėja ne tik savo istorija ir gamta, bet ir naujomis iniciatyvomis, tokiomis kaip saulėgrąžų parkai ir sodybos, kurios traukia lankytojus iš visos šalies. Taip pat svarbu prisiminti ir puoselėti senąsias tradicijas, tokias kaip kalvystės amatas, kuris vis dar gyvuoja dėka entuziastų ir meistrų.
Saulėgrąžų laukas Silezijoje.
Saulėgrąžų laukai Lietuvoje: TOP gražiausių vietų gidas
Kai kalbame apie saulėgrąžas - aukštas, tvirtas ir didelius geltonus žiedlapius turinčias gėles - prieš akis iškyla močiutės kaimas ir nedidelis jų plotelis. Dabar Lietuvoje jų matome įspūdingus, didelius laukus! Keliaujant automobiliu tikrai nesinori tiesiog pravažiuoti, o norisi sustoti ir pasivaikščioti tarp galybės saulėgrąžų ir pasidaryti gražiausių nuotraukų. Be to Lietuvoje kuriasi ir nauji saulėgrąžų parkai bei sodybos.
Ar esate girdėję, kad saulėgrąžos dieną suka galvas paskui saulę? Kol jos dar jaunos, jų žiedai iš tikrųjų seka saulę nuo ryto iki vakaro, tarsi žiūrėtų, kur ji keliauja. O kai saulėgrąža subręsta, jos žiedas visam laikui nusistovi rytų kryptimi, kad pirmieji rytiniai spinduliai kuo greičiau paskatintų žiedadulkių aktyvumą. Dar vienas įdomus dalykas - nors atrodo, kad saulėgrąža turi vieną didelį žiedą, iš tikrųjų jos viduje slepiasi šimtai mažų žiedelių, iš kurių vėliau išauga sėklos.
Jei norite ne tik pasigrožėti šiomis gėlėmis, bet ir pamatyti, kaip jos atrodo natūralioje aplinkoje, saulėgrąžų laukai Lietuvoje: TOP gražiausių vietų gidas padės atrasti vietas, kur saulėgrąžos stūkso lyg geltonas miškas.
Populiariausi saulėgrąžų laukai Lietuvoje:
- Valdeikių kaimas, šalia Burbiškio dvaro: Maždaug 30 arų ploto saulėgrąžų laukas. Šioje vietoje organizuojamos smagios edukacijos vaikams bei šeimoms - čia tapoma ant vandens, lipdoma iš molio, liejamos ir sukamos vaško žvakės. Savaitgaliais čia vyksta koncertų ciklas „Skambančios saulėgrąžos“ - muzikiniai pasirodymai vyksta tarp žiedų, o šalia garuoja ką tik iškeptas kugelis.
- Šilėnai, Vilniaus rajonas: Šiuo metu jau galima aplankyti Vilniaus rajone, Šilėnuose esantį Saulėgrąžų parką, tačiau žiedai dar tik pradeda skleistis. Norintiems pamatyti visą lauką sužydėjusį, rekomenduojama palaukti dar savaitę.
- E. Šventežerio kaimas: Vasaros pabaigoje, rugpjūčio mėnesį, ūkio laukai sužydi saulėgrąžomis - tai ne tik maisto šaltinis, bet ir vieta, kur galima sustoti, pasigrožėti gamta ar įamžinti saulėtą kadrą tarp aukštų žiedų.
- Gučiūnų kaimas: Gučiūnų kaime, tarp laukų ir miškų, šeima savo rankomis sukūrė vietą, kurioje vasarą pražysta šimtai saulėgrąžų. Jašinų šeimos ūkio laukas atviras kiekvienam, norinčiam pasivaikščioti tarp žiedų, įsiamžinti ar tiesiog pabūti gamtoje, aplinka čia labai graži.
- Prie Balbieriškio ženklo: Prie pat Balbieriškio ženklo, važiuojant nuo Alytaus pusės, stūkso didžiulis saulėgrąžų laukas. Jo nepastebėti tiesiog neįmanoma.
- Skuodo rajonas, Gėsalų kaimas: Lauke laukia ne tik saulėgrąžų grožis Šios saulėgrąžos ne tik nuostabiai žydi - jų laukas tampa lankytina svečių iš visos Lietuvos vieta, kur galima ne tik išsitraukti fotoaparatą ar telefoną, bet ir pasisupti, pasimėgauti gamta ir visu aplink supančiu grožiu ar net išgerti kavos.
Šie laukai ne tik džiugina akį, bet ir suteikia galimybę pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti gamtos ramybe.
Saulėgrąžų laukas Skuodo rajone.
Kalvystės tradicijos Lietuvoje
Kalvystė - vienas seniausių amatų, kuris Lietuvoje turi gilias tradicijas. Šiandien šis amatas išgyvena renesansą, dėka meistrų, kurie ne tik tęsia senąsias tradicijas, bet ir įneša naujų idėjų ir technologijų.
Kaip atrodo šių dienų kalvystės amatas? Kiek išlikę autentiškos kalvystės?
Tradicinė žmogaus dydžio saulutė - kalvio dovana Lietuvai
Evaldas Kapčius: nuo medžio iki geležies
Tarp Liepkalnio kalnų prabėgo visa kalvio Evaldo Kapčiaus vaikystė. Pradžioje name esančioje dirbtuvėlėje savo laisvą laiką leisdavo Evaldo tėtis, kuriam itin patiko dirbti su medžiu. Nors Evaldo mama ekonomistė, tėtis - inžinierius energetikas, ir vienas, ir kitas jautė potraukį menui.
Kalvystė Evaldo gyvenime atsirado besibaigiant mokslams vidurinėje mokykloje. Anksčiau Aukštutiniame Pavilnyje buvusioje užimtumo mokykloje, turėjusioje kelias amatų sekcijas pradinių klasių mokiniams, man buvo pasiūlyta pabandyti dirbti su vaikais, pažindinti juos su medžio drožėjo amatu. Šioje mokykloje dirbo ir kalviai, vis girdėdavau jų skleidžiamus garsus, knietėjo žvilgtelėti į juos nors akies krašteliu. Kai pirmą kartą patekau į vidų, likau sužavėtas: tvyro prieblanda, kala du kalviai. Vienas ėmė ir pakvietė mane pabandyti. Tada nukaliau pirmą gyvenime savo saulę. Pažiūrėję į ją kalviai pasakė - viskas, būsi kalvis. Taip nuo medžio pasukau prie geležies“, - pasakoja Evaldas.
Nuo tada šie du kalviai, Egidijus Latėnas ir Rimvydas Derkintis, yra ne tik Evaldo mokytojai, bet ir draugai. Beje, būtent Rimvydas anuomet ir pasiūlė Evaldui stoti į tautodailę. Evaldas Kapčius parodose dalyvauja nuo 1991 m., Lietuvos Tautodailininkų Sąjungos Vilniaus bendrijos nariu tapo 1992 m. 2005 m jam suteiktas ir meno kūrėjo statusas.
Evaldo Kapčiaus kalviškoje kūryboje dominuoja augaliniai motyvai. Kalvėje be saulių ir kryžių kalu ir interjero bei eksterjero gaminius. Dalyvauju miestų tautodailės renginiuose. Kai įsidarbinau restauracinėse dirbtuvėse Vilniuje, pradėjau dalyvauti rekonstrukciniuose renginiuose, karių stovyklose. Tuomet kažko seno atnaujinimas, atgaivinimas mane itin patraukė, tikriausiai dėl to, kad tas darbo procesas buvo labiau kūrybinis.
Dabartinė Evaldo kalvė praplėsta. Kalvis prisimena pradžioje dirbęs su rusišku priekalu, bet jo atsisakė dėl skardumo. Įrankiai pas mane kabo aplink priekalą, kad visada po ranka būtų. Laikausi vienos taisyklės: paėmei įrankį, padėk į vietą. Prieš pradėdamas dirbti, kalvis atitinkamai apsirengia, pasiruošia. Odinė prijuostė apsaugo nuo karščio, taip pat pasitarnauja tada, kai reikia ką nors tarp kojų suspausti; kitokios prijuostės pradega.
Pasak pašnekovo, kiekvienas kalvis sau įrankius pasigamina pats. Kiekvienas plaktukas yra tam tikro svorio, formos, parduotuvėje pirktą plaktuką sunku pritaikyti. Evaldas sako, kad plaktuką reikia pajausti - kad jis liptų prie rankų. Replės taip pat turi būti patogios. Kalvio darbas sunkus, dažnai asocijuojasi su stipriu garsu, suodžiais, karščiu. Pasak pašnekovo, tai - viena iš priežasčių, dėl ko kalviai turi mažai mokinių.
Kalvis Evaldas Kapčius.
Evaldas Kapčius sako, kad jo kalvėje nevyksta serijinė gamyba, taigi nėra ir monotonijos. Jis stengiasi daryti gaminius, kurie bus naudojami. Pagoniškos saulutės, krikščioniški kryžiai, taip pat liuteronų kryžiai, tarp kurių nėra vienodų, pasikartojančių; tai - tik dalis mėgstamiausių Evaldo gaminių.
Saulius Kronis: nuo vairuotojo iki tautodailininko
Saulius Kronis savo kalvę įkūrė Velžyje (Panevėžio r.). Nuo 2006 metų Saulius Kronis kardinaliai pakeitė savo veiklos, darbo pobūdį - ėmė mokytis kalvystės amato pas tuo metu vieną garsiausių kalvių Vytautą Kryževičių. Nuo tada mėgstamas užsiėmimas įsuko meistrą į kitokios veiklos verpetą. Dabar vyras - tautodailininkas, Lietuvos Tautodailininkų Sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas, nuo 2013 m.
Saulius pradėjo dirbti sodyboje esančiame tvartelyje, ir tik palyginti neseniai jis virto didelėmis kalvio dirbtuvėmis. Kalvėje tautodailininkas turi ir senovines dumples, jas surado seniai nebenaudojamas ir restauravo. Dabar gali parodyti žmonėms, kaip kalviai dirbdavo prieš šimtmetį, kai dar nebuvo elektros.
Suradęs šias dumples, vyras įgyvendino savo seną svajonę - turėti mobilią kalvę. Dabar jis jas vežasi į įvairias šventes, muges, demonstruoja senovinį kalvystės amatą, o čia pat, į kalvę, iš netoliese esančios gimnazijos ateinantiems vaikams šis senovinis prietaisas, kaip dar išlikęs liudijimas, leidžia suprasti, kaip smarkiai pasikeitė kalvystės amatas ir darbas pačioje kalvėje. Saulius Kronis leidžia vaikams patiems jo kalvės žaizdre įkaitinti geležį ir iškalti vinį arba pasagą.
Sauliaus Kronio kūryba.
Išvados
Lietuva gali didžiuotis ne tik savo gamtos grožiu, bet ir žmonėmis, kurie puoselėja tradicijas ir kuria naujas, įdomias vietas. Saulėgrąžų laukai ir kalvystės dirbtuvės - tai tik maža dalis to, ką galima atrasti keliaujant po Lietuvą.