Faktiškai Nenaudojamas Nekilnojamasis Turtas: Apibrėžimas ir Mokesčių Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kas Lietuvoje laikoma faktiškai nenaudojamu nekilnojamuoju turtu, ir kaip tai susiję su nekilnojamojo turto mokesčiu (NTM).

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Objektas

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas (NT), esantis Lietuvos Respublikoje. Tačiau yra išimtis:

• Faktiškai nenaudojamas NT, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
• Valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu sukurtas ar įgytas nekilnojamasis turtas, kol vykdoma atitinkama sutartis ir turtas naudojamas pagal joje nustatytą paskirtį.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šią sritį, yra Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ).

NT nėra laikomas NTM objektu (ir todėl neapmokestinamas NTM), jei jis atitinka abu kriterijus:

1. Statinio statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas arba atnaujinimas nėra baigtas.
2. Statinys faktiškai yra nenaudojamas.

Tačiau, jeigu NT, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka, yra faktiškai naudojamas (pvz., deklaruota gyvenamoji vieta, vykdoma veikla ir pan.), už tokį turtą NTM turi būti mokamas.

Jeigu statiniai, neužbaigus jų statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto ar atnaujinimo, pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas, faktiškai naudojami, tai už tokius statinius turi būti mokamas NTM Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

NTM turi būti pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio, kurį neužbaigti statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar atnaujinti statiniai buvo faktiškai pradėti naudoti.

Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

• Nekilnojamojo turto paskirtį.
• Naudojimą.
• Teisinį statusą.
• Jo technines savybes.
• Priežiūros būklę.
• Apleistumą.
• Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
• Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Jeigu savivaldybės taryba per nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų statinių bendrai mokestinės vertės daliai taikomi tokie mokesčio tarifai:

• Nuo 150 000 iki 300 000 eurų - 0,5 procento.
• Nuo 300 000 iki 500 000 eurų - 1 procentas.
• Virš 500 000 eurų - 2 procentai.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taikomi tokie mokesčio tarifai:

• Nuo 200 000 iki 390 000 eurų - 0,5 procento.
• Nuo 390 000 iki 650 000 eurų - 1 procentas.
• Virš 650 000 eurų - 2 procentai.

Mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas:

• Gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai.
• Fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės.
• NT, esantis kapinių teritorijoje.

Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Kitos neapmokestinamo NT kategorijos:

• Užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų turtas.
• Valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.
• Laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių turtas.
• Tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas.
• Juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, nekilnojamasis turtas.
• Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų NT (arba jo dalis) naudojamas tik nekomercinei veiklai.
• Mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, profesinių sąjungų, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, Lietuvos banko, juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų).
• Juridinių asmenų (taip pat ir perimtas iš fizinių asmenų) NT, naudojamas aplinkos ir priešgaisrinei apsaugai, esantis kapinių teritorijoje, taip pat nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.

Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys nekilnojamojo turto mokestį moka, kai jiems priklausančio turto vertė viršija nustatytus neapmokestinamuosius dydžius.

Deklaravimas ir Sumokėjimas

Fiziniai asmenys, kurių bendra nekilnojamojo turto vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Juridiniai asmenys avansinių mokesčių turi mokėti tik už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 d. nuosavybės teise turimą ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą.

Tačiau juridiniai asmenys, už jiems einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise priklausantį ir (arba) įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, neprivalo mokėti avansinių nekilnojamojo turto mokesčių, jeigu metinė juridiniam asmeniui priklausančio mokėti nekilnojamojo turto mokesčio suma už einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą neviršija 500 eurų.

Avansinių mokesčių neprivalo mokėti juridiniai asmenys už nekilnojamąjį turtą, perimtą iš fizinių asmenų. Taip pat avansinių mokesčių neprivalo mokėti fiziniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2021 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 5 metus (2021, 2022, 2023, 2024, 2025 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Šaltinis: VMI mokėjimų duomenys.

Įmokų kodai

Biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos

Šis straipsnis suteikia išsamų apibrėžimą, kas laikoma faktiškai nenaudojamu nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, ir aptaria svarbiausius nekilnojamojo turto mokesčio aspektus.

tags: #faktiskai #naudojamas #nekilnojamasis #turtas