Paveldėjimas yra viena iš gyvenimo sferų, kuri paliečia beveik kiekvieną žmogų. Kiekvienas iš mūsų vienu ar kitu būdu bent kartą gyvenime patenka į situaciją, kai „palikimo priėmimas“ tampa ne šiaip žodžių junginiu, bet konkrečia gyvenimo situacija. Kad palikimo priėmimas nenusitęstų mėnesių mėnesius ar metų metus yra svarbu tinkamai ir laiku įgyvendinti palikimo priėmimo procesą nuo pat pradžių. Taigi, ką svarbu žinoti apie palikimo priėmimą?
Asmeniui mirus, įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, t.y. palikimas įpėdiniams nepereina automatiškai. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse yra numatyti du pagrindiniai palikimo priėmimo būdai. Šie būdai yra aktualūs kiekvienam, susiduriančiam su paveldėjimu:
- Faktinis palikimo valdymas.
- Oficialus pareiškimas dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui.
Abu šie būdai leidžia įpėdiniams perimti palikėjo turtą ir teises.
Kas yra palikimo priėmimas?
Palikimo priėmimas - vienašalis besąlygiškas ir neatšaukiamas sandoris, pagal kurį tinkamas subjektas, įstatymo nustatyta forma per įstatymo nustatytą terminą pareiškęs savo valią priimti palikimą, nuo palikimo atsiradimo momento įgyja visas teises į palikimą ir prisiima visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Priimdamas palikimą įpėdinis turėtų prisiminti, kad jam pereina ne tik palikėjo turtas, bet ir įsipareigojimai (pvz., skolos), o pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris. Dėl to kiekvienu individualiu atveju įpėdinis turėtų įsivertinti, ar priimti palikimą. Jei yra rizika, kad palikėjas turi skolų, rekomenduotina arba atsisakyti priimti palikimą, arba priimti palikimą pagal turto apyrašą.
Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Dėl palikimo priėmimo pripažinimo reikia kreiptis į apylinkės teismą surašant pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Pareiškime turi būti nurodytos svarbios aplinkybės, asmens atlikti veiksmai, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas palikimą priėmė faktiniu valdymu. Tokius veiksmus gali įrodyti mokesčių knygelių turėjimas, kvitai, banko išrašai įrodantys, kad turtu buvo rūpinamasi ir tvarkoma, ir kiti įrodymai, kurie patvirtintų šių veiksmų buvimą.
Faktinis paveldimo turto valdymas
Šiame straipsnyje plačiau aptarsime pirmąjį palikimo priėmimo būdą - faktišką paveldėto turto valdymą. Įpėdinis, kuris paveldėtą turtą pradeda faktiškai valdyti, laikomas priėmusiu palikimą, kai pradeda valdyti turtą ir juo rūpintis kaip savu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kuris suteikia valdytojui galimybę tiesiogiai veikti daiktą. Daikto valdymo atsiradimo pagrindai gail būti įvairūs:
- mokesčių mokėjimas;
- kreipimasis į teismą išreikštant valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir panašiai.
Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl ir kitokių veiksmų, nenumatytų šiame sąraše atlikimas, gali būti laikomas daikto valdymo atsiradimo pagrindu. Taipogi nebūtina įpėdiniui atlikti visus anksčiau minėtus veiksmus, kad įpėdinis būtų pripažintas priėmusiu palikimą pradedant jį faktiškai valdyti.
Pažymėtina, kad įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą, jeigu jie po palikėjo mirties lieka gyventi arba apsigyvena palikėjui priklausiusiame name ar bute. Tokiu atveju nesvarbu, ar įpėdiniai padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui ar nepadavė.
Svarbu, kad asmuo pradėtų faktiškai valdyti palikėjo turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Jei šį terminą praleidote, tačiau per tris mėnesius pradėjote paveldimą turtą faktiškai valdyti (jį prižiūrėti, juo rūpintis), tokiu atveju palikimo priėmimo faktą gali nustatyti teismas, tačiau tam reikia surinkti visus reikiamus įrodymus ir tinkamai paruošti pareiškimą. Tai padaryti padės teisininkas. Jei terminą praleidote dėl svarbių priežasčių, jis taip pat gali būti atnaujintas teismo tvarka, net jei paveldimo turto nepradėjote faktiškai valdyti.
Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiškai pradėjus turtą valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre.
Įrodymai teismui
Įrodymų pakankamumo problema sprendžiama vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nereikalaujama šimtaprocentinio įsitikinimo, bet laikoma, kad įrodymų padaryti išvadą apie fakto buvimą pakanka, jeigu iš surinktų įrodymų galima labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodinėjimo proceso ypatumus bylose dėl juridinę reikšmę faktų nustatymo nulemia tai, kad šios kategorijos bylose paprastai yra naudojami netiesioginiai įrodymai.
Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).
Jeigu teikiamas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ieškinio senaties terminas nėra taikomas.
Teismo procesas ir notaro veiksmai
Galiausiai, ,,tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).” T. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo), o vėliau su teismo sprendimu į notarą.
Teismus nustačius juridinį faktą, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti pavaldėjimo teisės liudijimą, kurį gavus galima kreiptis į viešąjį regsitrą. Tik atlikęs anksčiau minėtus veiksmus įpėdinias galės gintis nuo trečiųjų asmenų pretenzijų į pavaldėtą turtą, įgyvendinti savo kaip pavaldėto turto teisėto savininko teises bei atlikti kitus juridinius veiksmus, susijusius su paveldėtu turtu ir iš jo kilsiančiomis pareigomis.
Palikimo priėmimo terminai
Tam kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.), t.y. atlikti vieną iš aukščiau minėtų veiksmų, kuris turi būti atliekamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.).
Svarbu prisiminti, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. 3 mėnesių terminas teismo gali būti atnaujintas, jei teisme įrodoma, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Vis dar pasitaiko situacijų, kai žmonės kreipiasi manydami, jog terminas yra šeši mėnesiai, kuris buvo ankstesniame reguliavime. Aplinkybės dėl praleisto termino turi būti svarbios ir vien tai, kad buvo manoma, jog palikimo priėmimo terminas yra šeši mėnesiai, nėra laikoma svarbia aplinkybe.
Jei įpėdinis praleido 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą, ką tokiu atveju įpėdiniui daryti, kad jis galėtų paveldėti?
- kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Terminas paprastai atnaujinamas tik tuo atveju, jei teismas nustato, kad termino praleidimo priežastys buvo svarbios ir objektyvios, t.y. praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
- su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad teismo sprendimu būtų nustatyta, jog asmuo palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Terminą, tuo daugiau šansų, jog teismas praleistą terminą atnaujins. COVID-19 pandemija ir paskelbti ribojimai tarp savivaldybių ir pan. yra palankios sąlygos.
Nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, turi pasirinkti palikimo priėmimo būdą, t. y.
Įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatymas numato du variantus priimti palikimą, kai 3 mėnesių terminas praleistas.
Dažnai pasitaikantis palikimo priėmimo termino praleidimo atvejis - tai kuomet mirus palikėjui, kartu su juo gyvenusiam ar glaudžius ryšius palaikiusiam artimajam net minties nekyla, kad mirus palikėjui būtina tvarkyti kokius nors dokumentus, klaidingai manant, kad po palikėjo mirties niekas nesikeičia. Jis ir toliau gyvena/naudojasi palikėjo (mirusiojo) nuosavybe taip pat kaip ir iki pastarojo mirties. Tuomet, mirus ir antrajam sutuoktiniui, mirusiojo artimieji pradeda tvarkyti dokumentus, kad priimti palikimą, pasidalyti jį tarpusavyje ir tuomet sužino, kad mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis neatliko jokių veiksmų, kad tinkamai priimti palikimą.
Kas turi teisę paveldėti?
Vadovaujantis Lietuvos teisiniu reglamentavimu, palikimą pagal įstatymą gali paveldėti tik fiziniai asmenys, o pagal testamentą - fiziniai ir juridiniai asmenys.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimą, įtvirtina tokią paveldėjimo pagal įstatymą eilę:
- vaikai;
- tėvai, vaikaičiai (anūkai);
- seneliai ir provaikaičiai;
- broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės;
- brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
- tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių (arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė). Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
Svarbu paminėti, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).
Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista testamentu ir kiek nepakeista testamentu. Taigi jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tik tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu.
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiais, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo.
Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. Esant galiojančiam testamentui, paveldima pagal testamentą, kuriame testatorius laisva valia numato, kam ir kokį turtą jis nori palikti po savo mirties. Jei testamentu paskirtas visas palikimas, paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda.
Pagrindinis paveldėjimo pagal įstatymą principas yra palikimo išsaugojimas šeimoje, jo perėjimas nuo tėvų vaikams. Įstatyme yra įvirtintos šešios įpėdinių eilės, kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, arba jie atsisakė palikimo, arba nepriėmė jo per įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą, arba neturi teisės paveldėti (pavyzdžiui, tyčia atėmė palikėjui ar jo įpėdiniui gyvybę).
Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip. Iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre, įpėdiniai gali bendru sutarimu pasidalinti paveldėtą turtą. Dalijantis nekilnojamuosius daiktus padalijimas įforminamas notarinės formos sutartimi, kuri registruojama NTR.
Pagal testamentą įpėdiniais gali būti tie patys asmenys kaip ir pagal įstatymą, tik potencialių įpėdinių ratas daug platesnis, kitaip nei paveldint pagal įstatymą, nėra įtvirtinto įpėdinių pagal testamentą sąrašo.
Testamentu nepaskirtą likusią palikimo dalį paveldi įpėdiniai pagal įstatymą, pagal anksčiau minėtą įpėdinių eilę, o jei įpėdinių pagal įstatymą nėra, paveldi Lietuvos valstybė.
Siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat vadovaujantis įtvirtintais prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo turiniu ir tikslais (CK 3.3 str. 1 d.), teismo leidimas yra būtina sąlyga tėvams nepilnamečio vaiko vardu tiek atsisakyti priimti palikimą, tiek palikimą priimti, nepriklausomai nuo nepilnamečio vaiko amžiaus. Tik teismas gali leisti nepilnamečio vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 str. 1 d. Analogiškai įgyvendinama ir pilnamečių neveiksnių asmenų paveldėjimo teisė. Neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.
Tačiau Civiliniame kodekse (CK 3.244 straipsnio 3 dalyje) yra nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas (CK 3.244 str. 3 d.). Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
Taip, testamentą galima ginčyti teismo tvarka ir tik testatoriui mirus, nes tik nuo testatoriaus mirties testamentas įgyją teisinę galią. Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti ne bet kurie asmenys, o tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą, kurie paveldėtų, jei testamentas ar jo dalis būtų pripažinta negaliojančiomis.
Dažniausiai pasitaikančių ginčo atvejų, kai ginčijamas testamentas tuo pagrindu, kad testamentas sudarytas neveiksnaus šioje srityje asmens, t.y. dėl testatoriaus valios trūkumų. Nebūtinas teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Įpėdinių pagrįstos abejonės dėl veiksnumo gali būti pakankamas pagrindas.
Ką daryti praleidus terminą?
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Jūs praleidote nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad palikimui priimti terminas gali būti atnaujinamas tik dėl svarbių priežasčių (šiuo atveju tokių nenurodyta), manytume, šiuo atveju tikslinga būtų kreiptis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jį priėmėte faktiškai pradėdami jį valdyti kaip savo turtą, t. y.
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
Schema: Palikimo priėmimo procesas.
Kur kreiptis?
Asmuo, pageidaujantis priimti palikimą, pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti tam notarui, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta. Informaciją apie tai, į kurį konkrečiai notarą reiktų kreiptis, galima rasti internetiniame puslapyje www.notarurumai.lt.
Dėl privačios konsultacijos, dokumentų parengimo ar kitų teisinių paslaugų galite tiesiogiai kreiptis telefonu 8~624 83 459.
Paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktą ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentas. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. paduotas bet kada. Iki šio liudijimo išdavimo paveldėjimo procedūros nėra baigtos, dėl to negalima daryti kategoriškos išvados apie įpėdinio paveldėjimo teisių į turtą, t. y.