Kaunas, laikinoji sostinė tarpukariu, pasižymėjo savita architektūra, kurioje svarbų vaidmenį atliko inžinieriaus Felikso Vizbaro kūryba. Vienas iš ryškiausių jo darbų - gyvenamas namas Žaliakalnyje, kauniečių pramintas „Vizbaro pilaite“ arba „Baltąja vila“. Šiandien prisimename iškilų kaunietį, stipriai pagražinusį architektūrinį Kauno veidą.
Šiame straipsnyje panagrinėsime šio pastato istoriją, nuo jo statybos iki nugriovimo, ir aptarsime jo reikšmę Kauno miestui.
Prieš 145 metus, 1880 m. kovo 27 d., Panevėžio r. gimė vienas žymiausių XX amžiau pradžios Lietuvos architektų Feliksas Vizbaras. Mokslus Rygos politechnikos institute 1908 m. baigęs ir vėliau gyvenęs bei dirbęs Ukrainoje, 1918 m. F. Vizbaras grįžo į laisvą Lietuvą.
Statybos ir Architektūra
Vietinių gražiai vadinama „Vizbaro pilaitė“ buvo pradėta statyti dar 1923 metais ir tapo vienas garsiausių ir ekstravagantiškiausių gyvenamosios paskirties namų tuometiniame Kaune. Žaliakalnio šlaite iškilęs pastatas turėjo romantikos stiliaus bokštelį.
Kauno miesto Statybos skyriaus vedėjo inžinieriaus F.Vizbaro bei jo žmonos Olimpiados Graudinaitės-Vizbarienės namuose lankydavosi ne vien jų šeimos artimas draugas kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, tapytojas Kajetonas Sklėrius, bet ir daug kitų iškilių laisvos Lietuvos kultūros, politikos ir visuomenės elito atstovų.
Išskirtinėje vietoje, Žaliakalnio šlaite iškilęs pastatas prisidėjo formuojant savotišką tarpukario Kauno architektūrinę tradiciją - virš šlaito horizonto iškelti išskirtinius orientyrus („Saulės“ gimnazija, VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai, Prisikėlimo bažnyčia ir kt.) ir tokiu būdu miestą apjuosti savotiška architektūrine karūna. Šis sprendimas primena įžymiojo vokiečių architekto Bruno Tauto suformuluotą stadtkrone koncepciją.
Tai buvo inžinieriaus Felikso Vizbaro gyvenamas namas. Aukšta vieta ir balta pastato spalva, kontrastuodama su sodria žaluma, dar labiau išryškino pilaitę, tad jos nepastebėti buvo tiesiog neįmanoma. Ir nors žavėjosi ja ne visi - labai greit Vizbaro pilaitė tapo neatsiejama Kauno peizažo dalimi, vienu miesto simbolių ir, nepervertinant - tarpukario architektūros perlu.
Spėjama - fotografuota 4-oji Lietuvos žemės ūkio ir pramonės paroda 1925 m. Dešiniajame kampe matyti bebaigiamas statyti Felikso Vizbaro namas.
Kauno tarpukario architektūra. Šaltinis: Wikipedia
Pokario Metai ir Rekonstrukcija
1940 m. sukrėtimai - žmonos Olimpiados mirtis, okupacija, atimti namai - sudaužė F. Vizbaro gyvenimą ir 1941 m. pavasarį jis pasitraukė į Vokietiją. Likusius dvidešimt penkerius gyvenimo metus, tikėtina, praleido kamuojamas sunkumų ir išgyvenimų. Mirė 1966 m.
Po Vaižganto mirties 1933 m. F. Vizbaras šeimos draugo atminimo įamžinimui perstatė pilaitės kieme stovėjusį vieno aukšto mūrinį pastatą į dviejų aukštų bendrabutį. Sovietmečiu pastate buvo įrengta apie 20 komunalinių butų, kol galiausiai 1981 metais, pagal architekto A.Sprindžio projektą pilaitė buvo rekonstruota į „Kauko“ restoraną.
Naujas pilaitės bokštas ir frontonai, pakeitus stilių iš neobaroko į "tarybinę neogotiką", išlaikė buvusią vilos kompoziciją, o rotonda su kolonomis ir terasos baliustrada išliko nepakitusios.
Štai kaip "Kauko" restorano gimimą prisiminė pats architektas: "Su "Kauko" restoranu buvo daug darbo, pastato būklė buvo labai prasta. Čia labai gera vieta, atsiveria vaizdai į miesto centrą. Buvo norima, kad kuo daugiau žmonių čia lankytųsi ir matytų miestą. Prieš tai pastate buvo butai. Miestas priėmė sprendimą iškelti visus gyventojus ir įrengti čia restoraną. Kai reikėjo pamatuoti pastatą iš vidaus, dar stovėjo baldai. Su matuokle vaikštinėjau tarp lovų. (...) Po to, kai ką šiek tiek pakeičiant, priduriant vestibiulį, įrengiant rūsį katilinei, prasidėjo statyba. Ir vykstant statybai vyko visokie projekto pakeitimai. Vykdant darbus nugriuvo frontonas, paskui - bokštelis. Teko sukurti naujus. Jie šiek tiek kitokios architektūros. F.Vizbaras buvo sukūręs barokinius motyvus, o mano - gotikiniai. Lauke buvo padaryta terasa pasisėdėti, įrengtas spalvotas fontanas, baseinėlis. Į interjerą mažai kišausi, jį kūrė kiti. Tas restoranas turėjo pasisekimą, čia būdavo vežami svečiai. Buvęs bendrabutis buvo prijungtas prie vilos, todėl visas pastatas buvo iš dviejų korpusų, tarp kurių padarytas įgilintas įėjimas.
Atkūrus nepriklausomybę dar kurį laiką veikusį restoraną privatizavo. Tuomet pastatas buvo apleistas ir pradėjo nykti.
Štai kaip jį aprašo architektūros tyrinėtoja Vaida Almonaitė-Navickienė: "Pirmame "Kauko" aukšte veikė 50 vietų kavinė-baras, antrame aukšte buvo trys salės, skirtos 100 žmonių, bei uždara pobūvių erdvė. Grindys (ypač impozantiškai tai atrodė vestibiulyje) išklotos marmuro mozaikomis. Salių sienos dengtos profiliuotomis raudonmedžio plokštėmis. Solidumo teikė stambūs sietynai, intymumo erdvėms - sieniniai šviestuvai. Aštuonkampiai staliukai buvo dekoruoti augaliniais ornamentais. Langus puošė Jono Bulavo retro stiliumi sukurti vitražai. Interjero akcentas buvo raudonu gobelenu aptrauktas heraldinis skydas, vainikuotas paauksuotų gėlių pynėmis. Skydas atliko funkciją: dengė garso aparatūros pultą.
Nugriovimas ir Dabartiniai Planai
Dar 2002 metais pasirodė pranešimas, jog planuojama šį pastatą nugriauti, o jo vietoje statyti daugiabučius namus. Pastatas labai ilgai stovėjo apleistas ir nebuvo įtrauktas į KPD sąrašus. Prieš 6 metus buvo gauti griovimo leidimai ir prieš porą mėnesių teritorijoje pasirodė geltonasis buldozeris.
Akylas kaunietis prieš keletą dienų užfiksavo, kaip griaunamas legendinis "Kauko" restoranas, stūksojęs ypatingoje F.Vizbaro pilaitės vietoje. "Sekmadienį ėjau apžiūrėti vienos parodos ir išgirdau keistus garsus. Pakėlęs galvą atkreipiau dėmesį, kad lyg kažko trūksta - juk pastato bokštas būdavo matomas. Užlipęs laiptais pamačiau, kad vyrai darbuojasi. Pro tvoros plyšį užfiksavau, kaip griūva paskutinis bokštas. Menininkas pastebėjo, kad šio išskirtinio statinio grožis ir didybė jau buvo likę tik žmonių atmintyje, o saugoti, jo manymu, jau nelabai buvo ką. "Tai jau buvo pūlinys. Net valkatos ten nebegyveno", - liūdnai šyptelėjo G.Velykis.
Ant Žaliakalnio šlaito Kauko alėjoje, esantis sklypas - daugeliui kauniečių ypatinga vieta. Tarpukariu čia stovėjo inžinieriaus Felikso Vizbaro vila, sovietmečiu - populiarus restoranas „Kaukas“.Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatas pamažu nyko ir jo likučiai buvo nugriauti 2016 metais. Nuo to laiko sklypas stovi tuščias.
Dabartinis jo savininkas verslininkas Robertas Jocius planuoja, kad čia iškils trys daugiabučiai. Tai - jau antrasis šio verslininko architektams užsakytas projektas. Jo pristatymas vyks birželio 9 dieną. Kauniečiai atidžiai nagrinėja projektinius pasiūlymus, nes norėtų, kad dėl savo istorijos ir gamtinės padėties ši vieta būtų prieinama ne tik būsimų namų gyventojams.
Kauko alėjoje gyvenanti Reda pasakojo, kad jai pačiai yra tekę lankytis legendiniame restorane „Kaukas“. Kai jis buvo nugriautas, pastato buvo labai gaila. Kaunietė sakė, kad vis tikėjosi, jog vietoj jo atsiras koks nors visuomeninės paskirties statinys ir jis bei jo aplinka bus prieinama visuomenei, nes vieta - ypatinga. Nuo šioje vietoje esančio šlaito atsiveria Naujamiesčio vaizdai. „Gaila, kad to nebus. Vis dėlto geriau jau nauji privatūs namai nei dabartinė situacija. Sklypas prižiūrimas, bet greta jo kalno šlaite mėgsta rinktis narkomanai. Kai prasidės statybos, tas lizdas pagaliau išnyks“, - vylėsi moteris.
Architektas I.Kalinauskas atskleidė, kad pastatų formos bus horizontalios. Tokiu būdu norima sukurti modernių vilų įvaizdį. Pastatai turėtų būti betoniniai, fasadai puošti 3D įspaudais. Tokie pat ažūriniai ornamentai dengs ir langų vitrinas. Taip sumanyta dėl to, kad smulkios detalės būdingos medinei Žaliakalnio architektūrai. „F.Vizbaro vila taip pat buvo labai dekoratyvi, ją puošė arkos, kolonos, šie motyvai ir įkvėpė sukurti panašius ornamentus“, - sakė I.Kalinauskas.
R.Jocius sakė, kad kai šioje vietoje stovėjo baltoji F.Vizbaro vila, teritorija buvo uždara, aptverta tvora. Tik vėliau, sovietmečiu, kai čia veikė restoranas, erdvė buvo kur kas atviresnė praeiviams. „Dabar bus grąžinta tikroji sklypo paskirtis. Į sklypą pašaliniai žmonės negalės užeiti, bet aklina tvora jo užtverti neplanuojame. Norėčiau, kad prie namų būtų skulptūrų, kurias galėtų matyti praeiviai, parkas“, - ateities vizija dalijosi verslininkas.
Jei projektui bus pritarta, R.Jocius statybas norėtų pradėti dar šį rudenį ir baigti 2023 metais.„2023 metais sukaks 100 metų, kai buvo pradėta statyti F.Vizbaro vila. Būtų simboliška, jei ši vieta būtų prikelta sukakties proga“, - kalbėjo R.Jocius.
Felikso Vizbaro Projektai Kaune
Štai tik keletas puikių F. Vizbaro projektų:
- 1923 m. - nuosavas gyvenamasis namas, buvusi „Baltoji Vizbaro pilaitė“ (Kauko al.
- 1925 m. - Zitiečių rūmai (Gimnazijos g.
- 1926 m. - Valstybės banko tarnautojų namas (V. Putvinskio g.
- 1929 m. - Ateitininkų sąjungos centro valdyba (K. Donelaičio g.
- 1931 m. - Kauno centrinis paštas (Laisvės al.
- 1934 - „Pažangos“ bendrovės rūmai (Laisvės al.
- 1932 m. - Jono ir Gedimino Lapėnų daugiabutis gyvenamas namas (Kęstučio g.
- 1935 m. - Prezidento Antano Smetonos Užugirio dvaro pastatai (Dvaro g.
- 1936 m. - Kauno automatinė telefonų stotis (E. Ožeškienės g.
Šie ir kiti F. Feliksas Vizbaras, XX a. 3 deš. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotrauka
| Metai | Pavadinimas | Adresas |
|---|---|---|
| 1923 | Nuosavas gyvenamasis namas | Kauko al. |
| 1931 | Kauno centrinis paštas | Laisvės al. |
| 1934 | „Pažangos“ bendrovės rūmai | Laisvės al. |
Pažangos rūmai. Šaltinis: Wikipedia