Šiame straipsnyje pasakosime apie Felikso Vaitkaus gyvenimą, jo žygdarbį perskrendant Atlantą ir jo šeimos istoriją, kuri tęsiasi iki šių dienų.

Feliksas Vaitkus. Šaltinis: Wikimedia Commons
Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą
Felikso Vaitkaus (1907-1956) 1933 metų liepos 15 d. S.Dariaus ir S.Girėno žygį - lėktuvu perskrido Atlantą, nors Kauno taip pat, kaip ir jo pirmtakai, nepasiekė - nusileido Airijoje. F.Vaitkus įėjo į istoriją kaip šeštasis lakūnas, vienas įveikęs Atlantą - apie tai liudija ir įrašas jo antkapyje Kolerio kapinėse.
Šiemet sukanka 85 metai, kai 1935 m. rugsėjo 21 d. iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo JAV lietuvių lakūnas Feliksas Vaitkus lėktuvu „Lituanica II“ pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę - Kauną. Sėkmingai perskridusi Atlanto vandenyną, „Lituanica II“ dėl nepalankių oro sąlygų buvo priversta nusileisti ne Kaune, kaip planuota, o netoli Ballinrobės miestelio (Ballinrobe, Mayo grafystė) Airijoje. F. Vaitkaus pilotuojama „Lituanica II“ įveikė 5100 km (du trečdalius numatyto 7207 km atstumo), skrydis truko 22 val.
1935 metais F.Vaitkus vienintelis perskrido Atlantą. F.Vaitkus turėjo tikslą pakartoti anksčiau buvusį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį iš Niujorko į Kauną, tačiau dėl oro sąlygų buvo priverstas nusileisti Airijoje.
Po pagerbimo Lietuvoje, kai aplankė ir savo tėvo tėviškę Šiaulių rajone F.Vaitkus grįžo į Ameriką, Čikagos universitete gavo filosofijos bakalauro laipsnį, bet jį traukė dangus ir lėktuvai, tad baigęs technologijos institutą gavo lėktuvų konstravimo inžinieriaus diplomą.
Štai keletas įdomių faktų apie Felikso Vaitkaus skrydį:
- Skrydžiui skirtas lėktuvas „Lockheed L-5B Vega", pavadintas „Lituanica II", buvo patobulintas, įrengtos papildomos kuro talpyklos.
- Lėktuvas iš Niujorko oro uosto pakilo 1935 metų rugsėjo 21 dieną 6 valandos 45 minutės vietos laiku.
- Esant nepalankioms oro sąlygoms buvo išnaudota daugiau kuro, negu planuota.
- Apie 15 valandą F.Vaitkus nusprendė leistis Airijoje, nes galėjo nebeužtekti kuro iki skrydžio pabaigos.
Po pergalingo skrydžio, 1935 m. spalio 2 d. lakūnas ats. ltn. F. Vaitkus atvyko į Lietuvą. Jo žmona Marta Vaitkienė iš JAV į Lietuvą atvyko spalio 5 d. Po iškilmingų priėmimų Kaune svečiams buvo pasiūlyta apsilankyti ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.
Spalio 15 d. F. ir M. Vaitkai iš Šiaulių traukiniu išvyko į Panevėžį. Pakeliui, Šeduvos geležinkelio stotyje, F. Vaitkų pasveikino Šeduvos „Saulės“ vidurinės mokyklos moksleiviai ir pedagogai, miestelio atstovai. Atlanto nugalėtojas „buvo apdovanotas bukietais ir apibertas gėlėmis“.
Už šį skrydį lakūnas apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu.
Lentelė: Svarbiausi Felikso Vaitkaus skrydžio faktai
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1935 m. rugsėjo 21 d. | Pakilimas iš Niujorko Floyd Bennet Field aerodromo |
| 1935 m. rugsėjo 22 d. | Nusileidimas Airijoje dėl nepalankių oro sąlygų |
| 1935 m. spalio 2 d. | Atvykimas į Kauną |
Po šio skrydžio atvykusį į Lietuvą lakūną pasitiko kaip didvyrį - jis važinėjo po šalį, susitiko su daugybe žmonių, lankėsi įvairiose organizacijose, visur jam buvo rodoma didžiulė pagarba.
F. Vaitkaus pilotuojama „Lituanica II“ įveikė 5100 km (du trečdalius numatyto 7207 km atstumo), skrydis truko 22 val. Po pergalingo skrydžio, 1935 m. spalio 2 d. lakūnas ats. ltn. F. Vaitkus atvyko į Lietuvą.
Kino kronika apie Felikso Vaitkaus skrydį per Atlantą
Philo Waitkaus namai Koleryje
Viskonsino valstijos Kolerio miestelyje, kuriame yra garsios santechnikos įrengimų firmos “Kohler” būstinė ir gamykla, gyvenantis Philas Waitkus - vienintelis lietuvis, kurio pavardė yra miestelio telefonų knygoje. Didelis, bet labai jaukus Ph.Waitkaus namas Kohlerio pakraštyje - tikras muziejus, kur saugoma daugybė legendinį lakūną ir jo skrydį menančių daiktų.
Vos įėjus į svetainę, į akis krenta ant stalo patiesta lietuviška tautinė juosta, ant spintos - S.Dariaus ir S.Girėno metalinė skulptūrėlė. Mus pasitikęs Ph.Waitkus ir jo žmona pradeda nešti dešimtis albumų, kuriuose įamžintas jo tėvas, rodo jo apdovanojimus, atneša Vytauto Didžiojo III laipsnio ordiną, įteiktą tėvui 1935-iaisiais, o galiausiai atsineša ir brangiausią relikviją - nedidelę medinio lėktuvo „Lituanica II“ nuolaužą, kurią prieš porą mėnesių parsivežė iš Airijos.
Ph.Waitkaus miegamąjame ant sienos kabo garsiausio prieškario Lietuvos šaržų piešėjo Juozo Olinardo Penčylos pieštas F.Vaitkaus ir jo žmonos portretas. O praeinant koridoriumi šeimininkas lyg tarp kitko mosteli į savo mokyklinių laikų fotografiją - jis mokėsi kartu su JAV kino žvaigžde Harrisonu Fordu.
„Tėvas buvo mažakalbis, tad apie savo legendinį skrydį nedaug pasakojo, - sakė 72 metų P.Waitkus. - Jis mėgdavo leisti laiką su manimi gamtoje, mes kartu žvejodavome, ir jis pasakodavo daugiau apie lėktuvų bandymus, apie savo tuometį darbą. Apie tą skrydį per Atlantą daugiau išgirdau iš savo mamos, kuri prisiminė, kaip jie abu buvo sutikti po skrydžio Lietuvoje. Maždaug savaitei praėjus po skrydžio, tėvas parašė apie jį savo tėvui, mano seneliui, ir iš to laiško apie skrydį per Atlantą aš sužinojau daugiausia.“

Philo Waitkaus namai Koleryje. Šaltinis: aeroklubas.lt
„Esate pirmieji lankytojai mano namuose iš Lietuvos. Mes nekalbame lietuviškai, todėl nesuprantame, kas parašyta po nuotraukomis tėvo albumuose, nežinome, kokie čia apdovanojimai“, - apgailestauja šeimininkas.
Felikso Vaitkaus šeima
F.Vaitkus gimė 1907 metais Čikagoje, jo tėvas buvo kilęs iš Lukošaičių kaimo netoli Gruzdžių (Šiaulių raj.). Motina Marija Stankevičiūtė gimė Žagarėje.
Felikso Vaitkaus tėvas Antanas Vaitkus savo santechnikos prekių krautuvėlėje klausosi radijo ir laukia žinių apie per Atlantą skrendantį sūnų, 1935 m. rugsėjis, 10 West Superior street, Čikaga.
Felikso Vaitkaus tėvo Antano Vaitkaus krikšto metrika 1870 m.(Gruzdžių RKB gimimo metrikų knyga. 1868--1879 m)Tėvas: Antanas Vaitkus, g. 1870 m. lapkričio 29 d. Lukošaičiuose, netoli Gruzdžių. Jurgio Vaitkaus ir Veronikos Žeronaitės sūnus. Prieš emigraciją gyveno Rygoje, dirbo traukinio mašinistu. Į Ameriką išvyko 1904-1905 m. Įsikūrė Čikagoje, turėjo santechnikos prekių parduotuvę. Mirė 1939 m. birželio 2 d. Čikagoje. Palaidotas Lithuanian National cemetery, Čikagoje.
Felikso Vaitkaus motinos Marijos Magdalenos Stankevičiūtės krikšto metrika 1884 m.(Kauno Švč. Trejybės RKB gimimo metrikų knyga. 1884 m. kovo 18 d. Kaune. Konstantino Stankevičiaus ir Marijonos Lesutaitės duktė. Mirė 1953 m. sausio 9 d. Santa Monica, Kalifornijos valst. Palaidota Lithuanian National cemetery, Čikagoje.
Antanas Vaitkus ir Marija Magdalena Stankevičiūtė susituokė 1899 m. spalio 3 d. Žagarėje.
Antano ir Marijos Vaitkų vaikai:
- Adolfas (Adolph Waitkus), g. 1902 m. sausio 1 d. Rygoje.
- Feliksas (Felix Waitkus), g. 1907 m. birželio 20 d. Čikagoje.
- Antanina (Antoinette Waitkus), g. 1912 m. balandžio 3 d. Čikagoje.
- Vincentas (William Waitkus), g. 1915 m. kovo 14 d. Čikagoje.
Felikso Vaitkaus 1934 m. gegužės 25 d. vedė Martha Brotz. 1939 m. spalio 29 d. liepos 25 d. Wiesbaden, Vokietijoje.Palaidotas Brotz šeimos kape, Kohler kapinėse, Viskonsino valst. JAVF.Vaitkaus žmona Martha Brotz gimė 1904 m. vasario 8 d. Mirė 2004 spalio 13 d.
F.Vaitkaus sūnus Phillip 1965 m. sausio 16 d. vedė Audrey Ayo, susilaukė 2 sūnų: Mark (g. 1965 lapkričio 3 d.) ir Patrick (g. 1968 m. liepos 26 d.)
„Po to tėvas buvo perkeltas tarnauti į Vokietiją, Vysbadeną. Nors žinojome, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau buvo visiškai netikėta, kai 1956 metų vasarą jį staiga pakirto širdies smūgis. Man tada buvo vos 17 metų. Su mama grįžome į Ameriką, tėvas buvo palaidotas Kolerio kapinėse. Šeimoje buvau vienintelis vaikas, o mano mama, aviacijos fabrikanto dukra Marta Brotz sulaukė gražaus šimto metų amžiaus ir mirė tik 2004-aisiais“, - pasakoja Ph.Waitkus.
Paklaustas ar kada nors buvo Lietuvoje, P.Waitkus atsidūsta - ne, nebuvo, niekas ir nekvietė, bet labai norėtų aplankyti šią šalį, apie kurią tiek daug jam pasakojo tėvas, apie kurią yra tiek daug girdėjęs, nors ir nemoka lietuvių kalbos. Su lietuviais jam teko daugiau pabendrauti neseniai, kai lankėsi Airijoje ir pamatė tą vietą, kur nusileido tėvo „Lituanica II“.
„Mus su žmona airiai labai kvietė į ten atvykti, mes tam ruošėmės kelerius metus, pernai, kai buvo minimas skrydžio 75 metų jubiliejus, dar nesusiruošėme, bet neseniai ši kelionė pagaliau įvyko. Ten labai gerbiamas tėvo atminimas, susitikti su manimi atėjo keli 85-90 metų žmonės, kurie prisiminė tėvo skrydį ir jį patį. Mane nuvežė į tą ganyklą, kur dabar jau šeši atskiri privatūs žemės sklypai, galiausiai įteikė ir brangiausią dovaną - to lėktuvo gabalėlį, ant kurio yra mano tėvo rankas darytas įrašas.