Kaimo Turizmo Sodybos Varėnos Rajone: Poilsis Gamtoje ir Iššūkiai

Lietuvoje gausu kaimo turizmo sodybų, kurios vilioja turistus ir lietuvius laukų ramybe, išlakiais miškais ar gaiviais ežerais. Kiekviena stengiasi pritraukti savo klientus, viliodama išskirtiniu maistu, sveikos gyvensenos principais ar tradiciniu interjeru.

Lietuvos apskritys

Kaimo Turizmo Populiarumas Lietuvoje

Kaip skelbia Lietuvos statistikos departamentas, per 2017 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 324,7 tūkst. turistų, iš jų - 31,8 tūkst., arba 9,8 proc., užsieniečių. Kaimo turizmo sodybose 2017 m., palyginus su 2016 m., ilsėjosi 2,1 proc. daugiau turistų. Dažniausiai poilsiautojai rinkosi Vilniaus (28 proc.), Alytaus (16 proc.), Kauno (14 proc.) ir Utenos (13 proc.) apskričių kaimo turizmo sodybas. Daugiausia užsienio svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Dauguma turistų atvykdavo tik savaitgaliais.

2017 m. Daugiausia kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Molėtų, Zarasų, Lazdijų, Ignalinos ir Utenos rajonų savivaldybėse. Apgyvendinimo paslaugas Trakų rajono savivaldybėje teikė 43 kaimo turizmo sodybos, Molėtų - 39, Zarasų - 38, Ignalinos - 37, Lazdijų - 34, Utenos ir Klaipėdos rajonų savivaldybėse - po 32, Plungės - 30, Varėnos - 26.

Varėnos rajonas siūlo įvairias kaimo turizmo sodybas, namelius, vilas, apartamentus, kambarius, kempingus, pirtis ir kitas apgyvendinimo galimybes. Čia galima rasti nuolaidų ir specialių pasiūlymų. Sodybų nuoma Varėnos rajone populiari vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams ir kitoms šventėms, verslo renginiams, seminarams, konferencijoms. Taip pat poilsis, laisvalaikis ir pramogos gamtoje.

Kaimo turizmas - puikus pasirinkimas švęsti ir ilsėtis šeimai, kelių šeimų ar draugų kompanijai, įmonės kolektyvui. Kaimo turizmo sodybos siūlo: namelių nuomą, pirtis, vilas, pokylių sales.

Turauskų sodyba įsikūrusi Dzūkijos Nacionaliniame parke 14km nuo Druskininkų ant nuostabaus Nemuno kranto, šalia Liškiavos, Žeimių kaime, kurį supa miškai, pilni įvairių grybų ir uogų. Upė Nemunas ribojasi su sodyba. Sodyboje yra didelis baseinas su staliukais ir skėčiais, lauko griliui įrengtos 4 pavėsinės su židiniais. Mėgstantys aktyvų poilsį galės džiaugtis krepšinio ir tinklinio aikštynais bei plaukioti Nemunu su plaustu ar baidarėmis.

Laimos Mačionienės sodyba Alytaus apskritis, Varėnos rajonas Sodyba prie miško su pirtele ir kubilu ant Merkio kranto pačioje Dzūkijos širdyje, Pamerkių kaime.

Danguolės Micevičienės sodyba Alytaus apskritis, Varėnos rajonas Sodybos pastatas statytas specialiai kaimo turizmui - iš jo atsiveria plati Ilgio ežero panorama.

Vilmos Volungevičienės sodyba Alytaus apskritis, Varėnos rajonas Miško apsupta sodyba, netoli Merkio upės, Dzūkijos nacionaliniame parke.

Rūtos Sakalienės sodyba Alytaus apskritis, Varėnos rajonas Sodyba įsikūrusi prie upelio, kaimo pakraštyje, kur nuo seno gyvena drevinės bitininkystės bitininkai, todėl aplink gausu drevių.

Prano Susmaros sodyba Alytaus apskritis, Varėnos rajonas Sodyba Milioniškės kaimo pakraštyje, prie Merkio upės.

Sodybos Varėnos rajone tinkamos šventėms, konferencijoms, renginiams: Pirties nuoma, Matuizų sen., Papiškių km. „Baublio krantas“ Angelijos Griežienės sodyba prie Ūlos upės. Baidarių nuoma.

Jei ieškote, kur apsistoti su augintiniu Varėnos rajone, čia keletas sodybų, apgyvendinimo vietų, priimančių svečius su naminiais gyvūnais: Pirties nuoma, Matuizų sen., Papiškių km. Sodyba "Ūlava" Varėnos r.

Čia keletas sodybų, apgyvendinimo vietų Varėnos rajone, siūlomų ilgalaikei nuomai: Pirties nuoma, Matuizų sen., Papiškių km. Sodyba "Ūlava" Varėnos r. prie Ūlos upės - pirtis, kubilas, baidarių nuoma Nameliai, vilos ir mini SPA, Smėlio g. 3, Lynežeris, prie Marcinkonių.

Benz. Benz. Benz. Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje. Kol kas neturime informacijos, kokios žuvys gyvena šiame vandens telkinyje.

Ežeriekų ežeras arba Ilgis - ežeras Lietuvoje, Varėnos rajone, 4,5 km į šiaurės vakarus nuo Senosios Varėnos. Ežero ilgis iš šiaurės vakarų į pietus - 0,53 km, plotis - iki 0,12 km. Altitudė 118,6 m. Krantai žemi, pelkėti, tik vakarinis krantas aukštokas. Iš rytų ir pietų ežerą supa Ežeriekų miškas. Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Ežeriekų kaimas. Šiaurėje įteka upeliukas iš toje pačioje pelkėje telkšančio Aklio ežerėlio.

Išskirtinė sodyba prie Asvejos ežero: "Auksinė giria"

Molėtų rajone šalia nuostabaus grožio Asvejos ežero išskirtines paslaugas siūlo kaimo turizmo sodyba „Auksinė giria“. Pasak įmonės direktorės Jurgos Vidugirienės, sodyba išskirtinė tuo, kad joje nerasi nė lašo alkoholio, o svečiams siūloma atsipalaiduoti kitaip. Anot vadovės, įmonė veikia nuo 1997 m., privatizavus „Sigmos“ vaikų stovyklavietę. Buvusių savininkų tėvai ieškojo ypatingo sklypo prie ežero ir jį rado.

J. Vidugirienės teigimu, „Auksinė giria“ Lietuvoje jau pagarsėjusi tuo, jog organizuoja tik renginius be alkoholio - konferencijas, forumus, mokymus, vestuves, retritus (pasitraukimas į vienumą), edukacines ir sporto stovyklas. Pasak J. Vidugirienės, buvusi Asvejos poilsiavietė, o dabar „Auksinė giria“ patenka į kaimo turizmo kategoriją, tačiau sakyti, jog ji teikia tik maitinimo bei apgyvendinimo paslaugas, būtų tiesiog neišsamu.

Anot jos, ištisus metus čia vyksta patyriminiai žygiai, mokinius į stovyklas kviečia „Whatansu“ komanda: išgyvenimo kolektyve paslapčių mokoma „W komandoje“, „Pabėgimas“ išveda jaunuolius į patyriminį gyvenimo žygį, „Motyvatorius“ dovanoja bent semestro trukmės motyvacinę injekciją džiaugsmingai mokytis. „Ugnies zonos“ dalyviai su milžiniška savanorių komanda stato, kuria, rengia, ruošia dešimties dienų trukmės sveikos gyvensenos festivalį visai šeimai „Masters of Calm“.

Mamos su paauglėmis dukromis ieško artimesnio santykio „Širšių lizdo“ savaitgaliuose, o ištisus metus vykstančią išskirtinę „Whatansu. Vyrų kalvę“ renkasi vaikai, paaugliai ir suaugę vyrai tam, kad namo grįžtų dar tvirtesni, dar valingesni, suvokiantys savo paskirtį ir žinantys, kaip ją įgyvendinti. Be to, pasak pašnekovės, lankytojų laukia unikalus ir neturintis analogų pasaulyje keturių stichijų „Labirintas“, sukurtas „Whatansu“ ir „Auksinės girios“ komandos (psichologai, koučeriai sociologai, mokytojai, orientacininkai).

Šiuo metu labirintas užima vieną kvadratinį kilometrą teritorijos. Direktorės teigimu, kol dar neprasideda didysis stovyklų, vestuvių ir festivalių maratonas, sodybą lanko ir pavienės šeimos - dažniausiai su vaikais. Kad įgautų naujų jėgų ir suteiktų verslui postūmį, „Auksinės girios“ savininkai pasinaudojo Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“.

Pasak pašnekovės, įspūdingas pušynas, puiki vieta ir troškimas dar labiau pagerinti teikiamų paslaugų kokybę įpareigojo keisti infrastruktūrą. Buvo nutarta nugriauti senąją valgyklą-kavinę ir statyti naują - modernią, su šildymu ir didele sale-terasa svečių šventėms. Anot J. Pasak įmonės vadovės, projektui skirta paramos suma - apie 200 000 eurų. Pašnekovės nuomone, ši parama buvo svari pagalba sodybai.

„Be jos nebūtume sugebėję pastatyti ir įrengti tokio šviesaus, didelio, šilto pastato su tikrai labai gera įranga, - tikino J. Vidugirienė. - Dėl gautos paramos praktiškai neturime konkurencijos ne sezono metu - mūsų klientų ištisus metus laukia erdvi 160 kv.

Triukšmo Problema Kaimo Turizmo Sodybose

Lietuvos paežerės, regioniniai parkai, upių pakrantės - vietos, kur žmonės ieško ramybės - tarsi tampa viena nesibaigiančia Palangos J.Basanavičiaus gatve. Tiesa, J.Basanavičiaus gatvėje, bent jau dienomis, triukšmo yra mažiau.

Sodybas prie ežerų turintys žmonės sako, kad Lietuvoje nėra instrumentų, kuriais būtų galima išspręsti nuolatinio triukšmo problemą. Naktį ar vėlų vakarą triukšmauti draudžiama, tuo tarpu dieną iš automobilių ar kaimo turizmo sodybų sklindanti garsi muzika yra „legali“. „Bet ne, tai nėra normalu“, - teigia ramaus poilsio norintys žmonės.

Policijos baudos triukšmautojų ir kaimo turizmo sodybų savininkų negąsdina, regioninių parkų direkcijos skėsčioja rankomis, o garsios muzikos ir alkoholio mėgėjai, žinodami, jog yra nebaudžiami, taip „ilsisi“ gamtoje. Pasak 15min kalbintų pašnekovų, ši problema yra gerokai didesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio - žmonės, ypač per ilguosius savaitgalius, priversti iš sodybų išvažiuoti. „Triukšmas būna ne tik per ilguosius savaitgalius, tačiau dažną vasaros savaitgalį“, - teigė pašnekovai.

Linos šeima sodybą turi Labanoro regioninio parko teritorijoje ir dažniausiai čia leidžia vasaros savaitgalius: „Prieš keletą metų Labanoro regioninio parko teritorijoje pasistatėme namą. Toje vietoje daugiausiai gyvena poilsiautojai, yra ir nuolatinių gyventojų. Šalia yra kaimo turizmo sodyba. Pasirodo, kad kiti kaimynai dėl triukšmo skundėsi seniai. Bandė kalbėtis su sodybos šeimininkais, bet niekas nesikeitė.“

Triukšmas, sako Lina, yra dviejų rūšių: „Žmonių triukšmą, kai jie dainuoja, rėkauja, toleruoja visi ir jį galima ištverti kantriai, net ir naktį. Bet baisiausia yra muzika, kuri sklinda dieną ir naktį, sklinda ne tik iš patalpų, bet ir lauke, nes teritorija yra nemaža, į ją įleidžiami poilsiautojai su palapinėmis“, - kalbėjo Lina.

„Pudra 1444“ festivalio rengėjai Palangoje pasiautėjo porą naktų, ir dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas, o štai Lietuvos paežerės ir miškai nuo triukšmo kilnojasi kiekvieną savaitgalį. Ir ne tik. Didžiausia problema yra kaimo turizmo sodybos, kuriose net jei ir nevyksta baliai ir vestuvės, suvažiuoja „poilsiautojai“, atsidaro mašinas ir visu garsu paleidžia muziką, kuri per ežerus sklinda ne vieną kilometrą.

Iš proto eina kaimynai, o ką išgyvena ežerų ir miškų fauna, iš viso sunku įsivaizduoti. Tokie dalykai vyksta ir regioninių parkų teritorijose, kur leidžiama tik rekreacinė veikla. Šią vasarą toks „poilsis“ turbūt pasiekė epogėjų, nes užsidarė turkijos ir egiptai, tad visi suplūdo į paežeres. Problema yra visuotinė, bet keisčiausia, kad nei rajonų, nei šalies lygiu dėl to nedaroma nieko.

Nieko nesiima viešosios tvarkos sergėtojai, nieko ir aplinkosaugininkai - jokių reidų, patikrinimų, apie prevenciją išvis nekalbama. Gyventojai dar gali bandyti ginti savo ramybę naktimis kviesdami policiją, bet tie vienkartiniai iškvietimai nesprendžia problemos iš esmės. Gal geriau vestuvės - atgriaudėja vieną naktį, ir gali tikėtis, kad išvažiuos, bus ramu. Dabar gyventojai jau dejuoja, kad gal geriau vestuvės - atgriaudėja vieną naktį, ir gali tikėtis, kad išvažiuos, bus ramu.

Tačiau kai suvažiuoja „poilsiautojai“, nežmoniškas triukšmas netyla nei dieną, nei naktį. Jis vis tiek veikia tavo psichiką, pusiausvyrą ir ką tik nori“, - sakė Lina.

Moteris pasakoja, kad kai susidūrė šia problema, ją labiausiai suglumino informacijos stoka - savo teisių nežino kenčiantys aplinkiniai gyventojai. „Jie tik žino, kad naktį dėl triukšmo gali kviesti policiją. Bet muzika visu garsu per ežerus ar kaimeliuose aidi ir dienos metu. Visi kenčia, nes neva dieną tai leidžiama.

Neviltis apima, kai to pasiteirauji atsakingų asmenų - nuo kaimo seniūnės iki rajono viešosios tvarkos inspektoriaus, policijos ar net mero - visi yra įsitikinę, kad triukšmas ribojamas tik vakaro ar nakties metu. Nesvarbu, kad priimta nauja įstatymo redakcija, kad yra regioninių parkų ar saugomų teritorijų įstatymai, aplinkosaugos reikalavimai, galų gale - higienos normos. Kas būtų, jei gyvenvietėse kiekviename kieme muzika grotų taip, kad girdėtų visas miestelis?“ - kalbėjo Lina.

Apie šią problemą Lina kalbėjosi ir savo draugais bei pažįstamais: „Ne vieni pažįstami, turintys sodybas Labanore, guodėsi, kad, bandę ieškoti pagalbos, susidūrė su atsakymu: dieną nieko negalime padaryti, o nakties metu kvieskite policiją. Ir toks jausmas, kad niekas iki galo nežino nei savo laisvių, nei savo teisių. Gal pavienius turistautojus su palapinėmis suvaldyti sunkiau, o štai kaimo turizmo šeimininkus priversti triukšmą suvaldyti tikrai įmanoma. Juolab, kad poilsio kokybė be bumbčikų iš bagažinės tikrai nepablogės.“

Linos šeima dar pernai kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją, kitas institucijas. Tačiau ir niekur aiškaus atsakymo negavo. „Kiek mes bandėme aiškintis, kiek patys suvokiame - tokius dalykus turėtų reglamentuoti labai daug institucijų. Jei tai yra regioninis parkas, tai jo veiklą turėtų reglamentuoti regioninio parko taisyklės.

Dar pernai bandėme skambinti parko administracijai ir klausti, kokios yra taisyklės ir ar viskas čia legalu. Tarkime, pavasarį, kai garsiai leidžiama muzika, nuo kurios pasišiaušia ežeras. Bet juk tuo metu peri ir paukščiai, tad ar viskas tikrai yra gerai? Sakėme, kad tai nuolatinė problema ir čia gyvenantiems, ir ramiai poilsiaujantiems. Tai yra tikrai didžiulė problema“, - kalbėjo Lina.

Tačiau atsakymų į savo keliamus klausimus šeima negavo. Nepadeda ir pokalbiai su sodybos šeimininku, kurio paties, esant poilsiautojams, čia nė nebūna. „Mes matome paprastą problemos sprendimą - sodybos šeimininkai turėtų patys prižiūrėti tą triukšmą. Net kurortuose yra reglamentuojamos sąlygos, o čia įleidžiami poilsiautojai, kurie daro, ką nori. Aišku, kad ne visose sodybose taip yra, bet yra tokių sodybų ne viena“, - sakė Lina.

Pasak pašnekovės, susidaro įspūdis, kad tokių sodybų šeimininkams yra svarbūs tik pinigai, o policijos baudos negąsdina. „Aplinkiniams ši situacija atrodo beviltiška. Institucijos į mūsų klausimus ir nusiskundimus nelabai nori kreipti dėmesį. Naktį galima kviesti policiją, kuri dar ir nebūtinai atvažiuos. Tačiau ką daryti dieną?“ - kalbėjo moteris.

Lina pasakoja, kad triukšmas girdisi ne tik iš kaimyninės sodybos - jis sklinda ir iš kitų, esančių net ir už kelių kilometrų: „Tai tikrai ne vienos sodybos problema. Bandėme domėtis, kas reglamentuoja jų veiklą. Mums pasirodė, kad niekas. Tokių sodybų šeimininkai jaučiasi nebaudžiami.“

Su panašia problema susidūrė ir dar viena vilniečių šeima, sodybą turinti netoli Varėnos. „Mes gyvenam vietoje tarp dviejų ežerų, dar šalia yra upė. Mūsų sodyba yra ant ežero kranto, ežeras - nedidelis. Atvažiuoja jaunimas, sodyboje šeimininko nėra. Jie pasileidžia, pavyzdžiui, 1990-ųjų rusišką muziką, kuri skamba iki maždaug trečios valandos nakties. Dažniausiai tai būna šeštadienis. Klausome jos visą dieną ir naktį, ir dar - sekmadienio rytą. Norisi ramybės, poilsio, tačiau jo čia nėra“, - pasakojo vilniečiai.

Sutuoktiniai triukšmautojams naktimis kvietė ir policiją. Tačiau pareigūnai dažniausiai atvažiuoja tik po kelių valandų, mat vieta - už miesto, pavojaus žmonių sveiktai ir gyvybei nėra. „Tada, kai išvažiuoja pareigūnai, muzika nutildoma maždaug pusvalandžiui, o paskui - ir vėl iš naujo.

Valstybėje nėra sukurtų instrumentų tam, kad palaikytų tylą. Bandėme kalbėtis su sodybos šeimininku, bet panašu, kad tokiose kaimo sodybose galioja savos taisyklės: ką noriu, tą darau. Valstybėje nėra sukurtų instrumentų tam, kad palaikytų tylą. Kaip šią problemą spręsti, sunku pasakyti. Ar montuoti garso sirenas, kurios reaguotų į keliamą triukšmą, jei toks yra mūsų žmonių mentalitetas? Neįsivaizduoju, kokių technologijų reikia. Policija juk nuolat nevažinės ir nežiūrės“, - svarstė pašnekovai.

Šiemet, per Jonines, neapsikentusi keliamo triukšmo, šeima iš sodybos iš viso išvažiavo. Pasak jų, tokie būna visi ilgieji vasaros savaitgaliai. Kalbėtis su pačiais triukšmautojais, teigia jie, yra beviltiška, mat tuo metu jie būna neblaivūs, gali būti ir agresyvūs. Vilniečiai taip pat sako, kad triukšmas girdisi ir iš aplinkinių sodybų.

15min pakalbino įvairių tarnybų specialistus, tačiau visi jie kalba apie vakarinį triukšmą, tuo tarpu dieną tokios problemos nemato bei teigia, kad jos nėra.

Institucijų Pozicija Dėl Triukšmo

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas sako, kad šios - triukšmo paežerėse - problemos nežino. „Taip būdavo seniau, pastaruoju metu keičiasi žmonių elgesys gamtoje. Daug kas renkasi aktyvų poilsį. Kad paskutiniu metu atsirado tokia problema, nepasakyčiau. Ji aktualesnė buvo prieš 10-15 metų.

Pastebime, kad šiemet tikrai padidėjo žmonių srautai. Galbūt natūralu, kad kai padidėjo žmonių skaičius, tai išauga ir puotaujančiųjų skaičius. Dėl triukšmo problemos nematyčiau, bet iš esmės tai yra savivaldybių kompetencija, jos gali nustatyti tylos zoną. Žinau, pavyzdžiui, kad tą yra padariusi Plungės savivaldybė, kur Žemaitijos nacionaliniame parke yra nustatyta tylos zona, ir ten vakarais draudžiama triukšmauti“, - kalbėjo G.Kukanauskas.

Molėtų savivaldybės, kurios teritorijoje yra Labanoro regioninis parkas, administracijos direktorius Sigitas Žvinys sako, kad šiemet apie tokią problemą negirdėjo. S.Žvinys patvirtino, kad Molėtų savivaldybėje nėra nustatyta tylos zonų. Pasak S.Žvinio, visiems galioja bendras įstatymas, kad iki 22 valandos galima triukšmauti. O jei triukšmas nesibaigia, tada šias problemas turėtų spręsti policija.

„Gyventojai bent jau šiemet dėl triukšmo nesikreipė tikrai. Pernai buvo keli pranešimai, bet dėl triukšmo renginiuose“, - sakė S.Žvinys.

Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, vakaro metas (nuo 19 iki 22 val.), nakties metas (nuo 22 val. iki 7 val.) yra ramybės metas, t. y. kada triukšmauti negalima.

Jei gyventojai pareigūnus kviečia dėl triukšmo naktį, tai nėra nei A, nei B lygio įvykis, todėl būna, kad pareigūnai atvyksta ne taip operatyviai. Tokie iškvietimai paprastai priskiriami C lygio kategorijai, sureaguoti į juos reikia per valandą.

Atsakomybė numatyta LR ANK, bauda nuo 20 iki 80 eurų, pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 80 iki 300 šimtų eurų. Tai vienas dažniausių iškvietimų ir už tai baudžiama labai dažnai.

Lazdijų rajonas

Lazdijų rajonas taip pat siūlo platų kaimo turizmo sodybų pasirinkimą: sodybos, namelių nuoma, namų, vilų ir kotedžų nuoma, apartamentų ir butų nuoma, kambarių nuoma, kempingai, stovyklavietės, glampingai, pirtys, svečių namai, poilsio namai, stovyklos, laivai, jachtos su nakvyne. Čia taip pat galima rasti nuolaidų ir specialių pasiūlymų.

Populiarios sodybos Lazdijų rajone:

• "Luknės" Sodyba šventėms ir poilsiui prie ežero. Iki 15 asmenų. Pirtis Poilsiautojų g.
• Atostogų namelis "Baublys Lake Lodge" Neliubonių g.
• Poilsis privačioje Galadusio ežero pakrantėje Galadusio g.
• "Eldija" - kavinė ir apgyvendinimas Dzūkų g.
• Poilsio namai "Ančia" Lazdijų rajone Vytauto g. 21, Veisiejai, Lazdijų r.
• Sodyba "Ignė" - nuostabiam Jūsų poilsiui gamtoje už patrauklią kainą Vienkiemių g.

Taip pat populiaru: Tomugnės sodyba. Pirtis, hidromasažinis kubilas Niedos g., Stasio Baliukonio kaimo turizmo sodyba Poilsiautojų g., Sodyba prie Galsto ežero Gervių g. 20, Miškinių k., Kučiūnų sen., Lazdijų r., Sodyba "Kaviškis" prie Kaviškio ežero - 8 vietų namelis su terasa ir vaizdu į ežerą!, A. Z. Lapinskienės sodyba Lazdijų rajone Sodų g. 8, Čivonių k., R.Vaškevičiaus sodyba prie Zapsio ežero Saločių k., Stovyklavietė prie Zapsės upės Lazdijų raj. ( yra 4 poilsio zonos) Zapsio g., Sodyba "Baltoji Ančia" Lazdijų rajone Užupio g. 12, Kapčiamiesčio sen., Svečių namai "VIVALDI" Ežero g., Akromų sodyba prie Metelių ežero Vaickūniškės k. Poilsiautoju g., Poilsis prie Seirijo Paežerės g. 4, Paserninkai, Lazdijų r., "Stovyklavietė prie Snaigyno ežero" Dvi privačios - atskiros stovyklavietės., Antano Kliučinsko sodyba "Žališkė" Žališkės k., Sodyba "Braškynas" Snaigyno k. 7 ir 8, Veisiejų sen., Lazdijų r. Liūnelio g., Vieta palapinei Dzūkijos vienkiemy tarp miškų Stirtų g., Villa Panacea Pasienio g. Atnaujinta: 2026 m. kovo mėn. Žeimių k. Merkinės sen. www.turauskusodyba.lt

Kaimo turizmo sodyba

tags: #ezerieku #kaimo #turizmo #sodyba