Evakuacijos planų braižymas atliekamas visoms galimoms patalpoms, šis planas dar vadinamas žmonių evakavimo planu iš patalpų. Braižome įvairaus tipo evakuacijos planus iš patalpų. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su evakuacijos planais, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir pateiksime pavyzdžius, kaip turėtų atrodyti tinkamai parengtas planas.
Vilniaus miesto evakuacijos planas
Pagrindiniai Reikalavimai Evakuacijos Planams
Pagrindiniai reikalavimai, nusakantys gaisrinės saugos evakuacijos planų būtinumą įmonėje, jų specifikacijas yra pateikti bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse.
Vadovaujantis gaisrinės saugos instrukcijomis (6 priedas), pagrindiniai gaisrinės saugos evakuacijos plano reikalavimai yra šie:
Draudžiama evakuacijos keliuose įrengti buitinių paslaugų ir nuomos punktus, prekybos vietas ir žaidimų automatus ir kt., jeigu sumažinamas reikalaujamas minimalus norminis evakuacijos kelio plotis.
Koridoriuose, laiptinėse ir ant (virš) evakuacijos keliuose esančių durų turi būti evakuacijos kryptį nurodantys ženklai, kurių bent vienas turi būti gerai matomas iš bet kurio evakuacijos kelio taško.
Žmonių evakavimo plano reikalavimai
Žmonių evakuacijos planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose.
Žmonių evakavimo planas, jo simboliai ir tekstas turi būti matomi iš ne mažesnio kaip 1 m atstumo.
Šis žmonių evakavimo planas yra kopijuotas iš bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, kaip pavyzdinis (pagal kurį reikėtų orientuotis rengiant evakavimo planus), plane simboliai turi būti spalvoti.
Evakuacijos planai turi kabėti kiekviename aukšte prie matomose vietose įėjus į patalpas. Evakuacinės krypties rodyklės turi rodyti visus evakuacinius išėjimus.
Trys pagrindinės kryptys.
Žmonių evakuacijos planas turi būti pakabintas gerai matomoje vietoje kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), kai pastatuose nuolat būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat atsižvelgiama į žmonių skaičių mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose - ligoninėse, sanatorijose, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namuose; viešbučio paskirties pastatuose.
Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakuacijos planas ir priešgaisrinės saugos reikalavimų atmintinė, kurioje būtų nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui.
Pagrindinis evakuacijos kelias žmonių evakuacijos plane turi būti pažymėtias ištisine linija, atsarginis - punktyru. Šios linijos turi būti žalios spalvos ir dukart storesnės už aukšto žmonių evakuacijos plano linijos.
Pagrindinį evakuacijos kelių aukšto žmonių evakuacijos plane būtina nurodyti per laiptines, apsaugotas nuo dūmų, taip pat laiptines, vedančias į I pastato aukštą.
Kai laiptinės vienodai apsaugotos nuo dūmų ir ugnies, pagrindinis evakuacijos kelias yra iki artimiausios laiptinės.
Aukšto žmonių evakuacijos lėktuvo simboliai turi būti pažymėti: žmonių evakuacijos plano vieta, rankinių gaisrinių signalizatorių mygtukai, gaisriniai čiaupai, gaisrinių siurblių (elektrifikuotų sklendžių) įjungimo mygtukai, gesintuvai, stacionarių gesinimo ir dūmų šalinimo, skydelio įrenginių rankinio paleidimo mygtukai.
Su žmonių evakuacijos planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
Vilniaus miesto gyventojų evakuacijos planas
Daugiau nei metus rengtą planą sudaro dvi dalys - viešoji, skirta gyventojams, taip pat nevieša, skirta tarnyboms ir pareigūnams. Viešoji plano dalis spausdintų leidinių pavidalu atsiras miesto seniūnijose, bibliotekose ir kitose gyventojų susirinkimo vietose.
Tačiau savivaldybė ragina gyventojus iš anksto susipažinti su jo elektronine versija, prieinama internete, čia yra ir aktyvios nuorodos į būtiniausią informaciją. Vėliau numatyta sukurti ir specialią aplikaciją telefonams.
Planas pritaikytas bent penkiems pagrindiniams scenarijams: pirmiausia - infrastruktūros avarijai, pavyzdžiui, griuvus pastatui ar kilus dideliam gaisrui, taip pat stiprioms gamtinėms stichijoms, branduolinei avarijai, hibridinėms invazijoms bei karinei invazijai.
Dokumente numatytos trys pagrindinės vilniečių evakuacijos kryptys: Panevėžio ir Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos bei Alytaus ir Lenkijos pasienio. Taip pat numatyta evakuacija ir miesto ribose.
Sostinės valdžia pabrėžia, kad planas nėra lygu evakuacijos paskelbimui - šiuo metu ruošiamasi galimoms grėsmėms ateityje.
Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas teigė, kad miesto evakuacijos planas šiuo metu labiausiai aktualus galimos karinės invazijos scenarijui. Tiesa, kaip tvirtino V. Benkunskas, situacija yra stabili, apie karinę invaziją nėra kalbama.
Vilniaus mero teigimu, karinės invazijos į Lietuvą atveju, pagal evakuacijos planą, visas Vilnius evakuojamas nebūtų. „Jei kiltų karinė grėsmė, pirmiausia, ruoštumėmės miesto gynybai“, - sakė V. Benkunskas. Anot jo, karo atveju greičiausiai būtų paskelbta mobilizacija ir sprendimus priimtų komendantūra kartu su kariuomene, teikiant nurodymus savivaldybei.
V. Benkunskas vylėsi, kad visgi karinės invazijos scenarijų reikėtų vertinti ir per žvalgybos perspektyvą, tikintis, kad apie galimus pavojus valdžios institucijos ir visuomenė būtų šalies žvalgybos įspėti iš anksto.
Evakuacijos planas jau yra atspausdintas. Leidinys prieinamas bibliotekose, seniūnijose ir kitose įstaigose, elektroninė jo versija - internete adresu saugusvilnius.lt. Paštu ar kitais kanalais gyventojams šis planas siunčiamas nebus. Tiesa, leidinys kol kas prieinamas tik lietuvių kalba. Vėliau ketinama tokį paruošti lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbomis.
Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad sostinėje šiuo metu yra apie 150 tūkst. gyventojų, kurie nebūtų pajėgūs išvykti iš miesto patys. 12 tūkst. iš jų - prioritetiniai (neįgalūs asmenys, gyventojai, kuriems reikalinga priežiūra ir kt.). Jiems savivaldybė padėtų išvykti, suteiktų reikiamą medicininę ir kitokią pagalbą.
Evakuacijos kryptys
Vykdant evakuaciją Panevėžio ir Šiaulių kryptimi, pagrindinė numatyta arterija - Ukmergės gatvė.
„Ši kryptis pasirenkama tuo atveju, jei grėsmė kyla miesto pietinėje ar centrinėje dalyje, arba kai būtina išlaikyti judėjimą į šiaurės Lietuvos regioną, kur įsikūrusios laikino apgyvendinimo vietos“, - skelbiama plane.
Tuo metu Klaipėdos ir Kauno kryptimi gyventojai būtų evakuojami, jei ekstremali situacija kiltų rytinėse ar centrinėse dalyse. Pagrindiniai numatomi keliai - A1 magistralė ir gretimos gatvės.
Trečioji, Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis, būtų pasirinkta kilus pavojui rytinėse ir pietinėse miesto dalyse, tuomet eismas būtų nukreiptas per Savanorių prospektą, Gariūnų, Liepkalnio gatves ir Eišiškių plentą.
Vilniaus evakuacijos kryptys
Informavimas ir pagalba
Evakuacija vyktų pirmiausia išgirdus sirenas, garsinius signalus, įspėjus gyventojus pranešimais į telefonus per Gyventojų perspėjimo sistemą (GPI), nacionalinio transliuotojo eteryje ir per kitus kanalus, pavyzdžiui, tinklalapyje vilnius.lt, savivaldybės socialiniuose tinkluose.
Juose turėtų būti pateikta informacija, kur ir kaip evakuotis bei preliminarus terminas, kiek laiko gali trukti evakuacija.
Galimybės išvykti iš sostinės būtų kelios: tai daryti savarankiškai, o neturintiems savo transporto - su savivaldybės pagalba atvykus į konkrečius surinkimo punktus, asmenims, kuriems reikalinga socialinė pagalba, neįgaliesiems, evakuacija būtų užtikrinama ir paimant juos iš namų. Iš viso yra numatyti 69 gyventojų surinkimo punktai arba po 2 punktus kiekvienoje Vilniaus seniūnijoje.
Neturintys galimybių išvykti savarankiškai, turėtų pasiekti artimiausią surinkimo punktą - visoje sostinėje numatyta beveik 60 tokių punktų. Čia gyventojai būtų suskirstomi į grupes, formuojamos transporto priemonių kolonos ir jų palydos.
Asmenų, gaunančių socialines paslaugas tiek namuose, tiek socialinės priežiūros įstaigose, taip pat pažeidžiamų gyventojų evakuacijos procesas būtų organizuojamas pagal toje įstaigoje numatytą tvarką. Savivaldybė organizuotų transportą ir savanorių pagalbą evakavimui organizuoti.
Savivaldybė numato, kad evakuacijai galėtų skirti 400 Vilniaus viešojo transporto autobusų. Papildomai transportą galėtų suteikti ir seniūnijos, nes kiekviena iš jų turi bent po vieną transporto priemonę.
Taip pat evakuacijos atveju pagalbos būtų prašoma iš kitų subjektų, turinčių transporto priemones.
Evakuacija galima ir geležinkeliu. Suskaičiuota, kad per vieną parą iš Vilniaus geležinkeliu galima išgabenti 26 tūkst. gyventojų.
Žmonės, kuriems bus reikalinga pagalba, pavyzdžiui, išvykti iš miesto, galės keiptis numeriu 19101. Karštoji linija veikia jau dabar, tiesa, kol kas tik darbo dienomis ir darbo valandomis.
Evakuacijos atveju skambučių skaičius išaugtų žaibiškai, todėl karštoji linija gali „nulūžti“. Taip nutikus, skambučiai būtų peradresuojami Raudonojo Kryžiaus humanitarinės pagalbos numeriu 111.
Mero komentarai
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sakė, kad panašus planas egzistavo ir iki šiol, tačiau jis buvo „daugiau teorinis“ ir neapėmė konkrečių detalių. Anot jo, detalesnis planas buvo reikalingas siekiant sklandžiai užtikrinti 600 tūkst. gyventojų evakuaciją.
„Mes rėmėmės pirmiausia, aišku, Ukrainos miestų pavyzdžiais, Kyjivo, artėjant vasario 23 dienai 2022 metų (...), taip pat žiūrėjome JAV miestų evakuacijos planus, aišku, ten kontekstas yra kitas - daugiau dėl stichinių nelaimių ir gamtos sąlygų reikia evakuoti didelius miestus“, - pristatydamas planus trečiadienį sakė V.Benkunskas.
Anot jo, pats plano paskelbimas nereiškia, kad jis bus aktyvuotas - meras tikisi, kad to nereikės ir ragino gyventojus išlikti ramiems.
„Situacija yra stabili ir tikrai jokios panikos nenorime kelti. Mūsų tikslas yra aiškus - turėti planą, turėti sąveiką tarp institucijų, žinoti, kas už ką yra atsakingas, ir pasitikėti mūsų gynybos pajėgom, kariuomene, kitom institucijom tikintis, kad to plano aktyvuoti niekada nereikės“, - pabrėžė V.Benkunskas.
Pasak mero, plano intensyvumas priklausomai nuo konkrečios ekstremalios situacijos gali būti skirtingas, t.y. gali pakakti evakuoti tik dalį miesto, konkretų rajoną ir pan.
Meras tvirtina, kad planas galėtų „pilna apimtimi būti realizuotas karinės grėsmės atveju“, tačiau tai - tik vienas iš numatomų scenarijų.
„Pagrindinė žinia - mes pasitikime žvalgyba. Tą rodo ir Ukrainos pavyzdys, kad duomenys apie didėjantį pavojų, intervenciją buvo teikiami politikams likus keliems mėnesiams iki jos pradžios (...). Jei būtų telkiama priešo kariuomenė, ta situacija tiek tarp civilinės, tiek tarp karinės valdžios būtų aptariama, kad visi žinotų, ką reikia daryti“, - kalbėjo meras.
Vėliau jis pridūrė, jog per kiek laiko būtų visiškai užbaigta sostinės gyventojų evakuacija, priklausytų nuo konkrečių aplinkybių: žvalgybos operatyvumo teikiant informaciją, pavyzdžiui, dar prieš galimą karinę invaziją, taip pat tai lemtų ir pačių gyventojų elgesys.
Vis dėlto jis įvardijo konkretų terminą, kuris būtų siekiamybe - dvi-trys paros.
„Esant paskelbtai mobilizacijai, kiek tų žmonių bebūtų likę, tikrai norėtumėme, kad per 72 val. arba per dvi paras liktų tik tie, kam reikia likti, kas bus susiję su miesto gynyba“, - sakė jis.
Meras taip pat pridūrė, kad gyventojų evakuacija vyktų ir traukiniais iš Vilniaus geležinkelio stoties - anot jo, Lietuvos geležinkeliai atskleidė kad per parą būtų pajėgūs išvežti 26 tūkst. gyventojų.
Probleminės vietos
V.Benkunskas dar vasario pradžioje susitikime su krašto apsaugos, susisiekimo ir vidaus reikalų ministrais pateikė penkis prioritetinius projektus, reikalingus sklandesnei gyventojų evakuacijai. Jiems būtų reikalingas finansavimas iš valstybės biudžeto. Tai - Valakampių tilto remontas, išvažiavimas iš Gariūnų gatvės į Vilnius-Kaunas (A1) automagistralę, Mykolo Lietuvio gatvės jungtis nuo Vakarinio aplinkkelio iki Molėtų plento, Šiaurinės gatvės projektas bei remonto darbai Eišiškių plente.
Anot V.Benkunsko, bene daugiausiai problemų kelia A1 išvažiavimas Kauno kryptimi ties Gariūnais, kur įrengta tik viena eismo juosta, nors reikėtų bent dviejų.
„Ši vieta, iš tikrųjų, yra butelio kaklelis, mes ir dėl kasdienio Vilniaus gyvenimo, ir dėl evakuacijos plano efektyvumo norėtumėme šios vietos patobulinimo (...). Deja, kol kas Kelių direkcija, Susisiekimo ministerija nemato poreikio net pradėti projektavimo darbų“, - kalbėjo sostinės savivaldybės vadovas.
Pasak V.Benkunsko, Vilniui pasiūlyta perimti šią atkarpą savo žinion ir tvarkyti savo lėšomis - savivaldybė, pasak jo, neturi kur trauktis ir „šiuo pasiūlymu pasinaudos“.
V.Benkunskas kaip vieną iš galimų alternatyvų yra įvardijęs ir evakuaciją upėmis, tačiau tvirtina, kad pagrindinė evakuacija vyks keliais ir geležinkeliais.
Savivaldybių bendradarbiavimas
V.Benkunskas, sulaukęs kausimo, ar evakuacija suderinta su visomis savivaldybėmis, pripažino, jog vilniečių laukia ne visi. Vis dėlto jis sakė nenorintis gėdinti kolegų, kurie pagalbos rankos sostinei kol kas nėra pasiryžę ištiesti.
„Vyksta koordinavimo procesas ir aš tikrai neskųsiu kolegų merų. Mes tikrai susiderinsime, šiuos klausimus sprendžia nacionalinė valdžia, manau, susitarimai ten bus pasiekti, gal tai buvo informacijos problemos, nelabai suprato poreikius“, - kalbėjo V.Benkunskas.
Kariuomenės vaidmuo
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas pabrėžė, jog nors planas yra geras, vien jo neužtenka, tad rudenį numatomos ir konkrečios evakuacijos pratybos. Jis atkreipė dėmesį, jog Lietuvos kariuomenė krizės, karo atveju taptų pagrindinė koordinacinė struktūra valstybės mastu.
Anot jo, Vilnius yra sudedamoji valstybės gynybos dalis, o planuose numatyta pirmiausiai ginti sostinę - jis ragino krizės atveju prisidėti prie to visus vilniečius.
„Pirmiausia turėtų ginti. Bet jeigu situacija juda ne į tą pusę, kurią mes planavome, tada planas ne veltui paruoštas“, - teigė jis.
Policijos užduotys
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas tvirtino, jog policija evakuacijos metu siektų užtikrinti sklandų eismą, tačiau pripažino, kad to „100 procentų nepavyks“, nors pagal numatytą scenarijų eismą ir reguliuotų gausesnės policijos pajėgos.
Anot jo, pareigūnams gali tekti ir užtikrinti viešąją tvarką susibūrimo vietose, užtikrinti gyventojų turto saugumą ištuštėjus miestui, galimos komendanto valandos tvarkos laikymąsi.
„Tikrai ne paslaptis, tokiais atvejais daugėja marodieriavimo, kitų tokio pobūdžio nusikaltimų skaičius (...). Neatmetame, kad paskelbus mobilizaciją, gali atsirasti ir komendanto valanda“, - kalbėjo jis.
PAGD rekomendacijos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla pabrėžė, jog ekstremaliai situacijai turi būti pasirengęs kiekvienas gyventojas, t.y. bent 72 valandoms būti pasirūpinęs vandens atsargomis, maistu, tinkamais rūbais ir pan.
„Kalbant apie savivaldos institucijas, skatiname ir kitas savivaldybes žengti analogišku žingsniu. Pasak savivaldybės, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai.
Numatomos tokios galimos grėsmės, kaip karinė invazija, hibridinės atakos, branduolinės grėsmės, stiprios gamtinės stichijos, ekstremalios infrastruktūros avarijos ir kaip reikėtų evakuotis jų metu.
„Jei jo prireiktų, galėtume dirbti ranka rankon, kad galėtume evakuoti Vilnių, 600 tūkstančius gyventojų turintį miestą“, - sakė jis žurnalistams ir pridūrė, kad pirmiausiai buvo atsižvelgiama į Kyjivo miesto patirtį.
V. Benkunskas akcentavo, kad dauguma gyventojų turėtų išvyksti savo automobiliais, o likusieji būtų išvežami. Meras akcentavo, kad plano paskelbimas nereiškia išaugusios grėsmės, gyventojams papildomai ruoštis nereikėtų.
„Situacija yra stabili, panikos nenorime kelti. Mūsų tikslas yra aiškus: turėti planą, sąveiką tarp institucijų, žinoti, kas už ką atsakingas“, - kalbėjo V.
Pirmiausiai gyventojai gautų pranešimus apie grėsmę ir evakuacijos priežastį, veiktų tiek SMS pranešimų sistema, tiek sirenos, yra susitarta su privačia žiniasklaida.
„Maža tikimybė, kad informacija žmogaus vienu ar kitu kanalu nepasieks“, - sakė V. Plane, kuris bus prieinamas seniūnijose, o taip pat savivaldybės puslapyje internete, galima rasti evakavimo punktų žemėlapį ir adresus - dauguma jų yra darželiuose ir mokyklose.
V. Benkunskas paragino kiekvieną gyventoją patikrinti, kur yra artimiausias evakavimo punktas.
Viena pagrindinių evakuacijos krypčių yra numatyta Ukmergės gatvė, kuria gyventojai keliautų šiaurės kryptimi link Panevėžio ir Šiaulių. Vakarų link gyventojai būtų evakuojami Klaipėdos ir Kauno kryptimi, taip pat numatyta evakuacija Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptimis per Savanorių, Gariūnų, Liepkalnio gatves, Eišiškių plentą.
„Reikės pasirūpinti su automobiliu nuvažiuoti iki konkretaus žmogaus ir jį paimti“, - anot V. Spaudos konferencijos metu V. Benkunskas sulaukė klausimo, kodėl ne visos savivaldybės nusiteikusios priimti vilniečius, pasirašyti specialų susitarimą.
„Vyksta koordinavimo procesas ir aš tikrai neskųsiu kolegų merų <...>. Mes tikrai susiderinsime, šiuos klausimus sprendžia nacionalinė valdžia, manau, susitarimai ten bus pasiekti, gal tai buvo informacijos problemos, nelabai suprato poreikius“, - kalbėjo V.
Kaip nurodė sostinės valdžia, planas parengtas remiantis JAV bei Ukrainos praktikomis ir galės būti pritaikomas skirtingų ekstremalių situacijų metu: numatytas evakuacijos procesas, pagrindinės kryptys, pagalbos gyventojams algoritmai.
Sudarė evakuacijos planą Iki šiol Vilniaus miestas neturėjo evakuacijos planą, tik aprašą, maždaug kaip turėtų vykti veiksmai. Anot V. Benkunsko, planas uvo rengiamas metus. Jis yra sostinės gynybos politikos dalis.
Evakuacijos planas numato gelbėjimąsi karinės invazijos, stichinės nelaimės, branduolinės grėsmės, hibridinių grėsmių, infrastruktūros nelaimių atveju.
Trys evakuacijos kryptys
Plane numatytos trys pagrindinės evakuacijos kryptys iš sostinės: Panevėžio ir Šiaulių kryptis (Ukmergės gatvė), Klaipėdos ir Kauno kryptis (išvažiavimas per A1 magistralę), Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis (Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė, Liepkalnio gatvė, Eišiškių plentas).
Evakuacija galima ir miesto viduje.
„Savarankiška evakuacija yra pagrindinis evakavimo būdas iš miesto“, - nurodė V. Benkunskas.
Vilniečiai, turintys automobilius ir galintys savarankiškai palikti miestą, turėtų pasirūpinti svarbiausiais daiktais bei, naudodamiesi savivaldybės nurodytais maršrutais, išvažiuoti iš miesto.
Maisto tiekimas
Kyla problemų dėl išgyvenimo sąlygų evakuacijos metu. Šiuo metu priimta, kad gyventojai patys turi būti apsirūpinę maistu, gėrimais ir medikamentais trims dienoms, vėliau jais turi pasirūpinti savivaldybė, valstybė.
Tačiau reikia suprasti, kad tai nereiškia, jog valstybė iškart suteiks karšto maisto ir patogių lovų. Labiausiai tikėtinas scenarijus - gyventojai gautų sausą maisto davinį. Ar šiandien jų yra nupirkta ir kur jie sandėliuojami, savivaldybės atstovai tiesiai neatsako.
Tačiau jie patikino, esą nelaimės atveju žinotų, iš kur visa tai gauti - yra numatyti taškai, iš kur būtų tiekiami būtiniausi maisto produktai.
Sostinės savivaldybės duomenimis, Vilniuje taip pat numatyta 20 prekybos centrų, į kuriuos būtų papildomai tiekiamos prekės. Tai reiškia, kad nelaimės atveju, pritrūkus maisto produktų mažesniuose prekybos centruose, minėtuose 20-yje jų turi būti atvežta papildomai.
Vilniečiai pasibaisėję sostinės aplaidumu
Nors jau praėjo treji metai nuo to laiko, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vos 30 kilometrų nuo Baltarusijos esantis Vilnius vis dar neturėjo jokio sostinės gyventojų evakuacijos plano.
Gyventojai klausia, kaip įmanoma, kad vis arčiau žvangant ginklams sostinės valdžia nepasirūpino evakuacijos planu. Karybos ekspertai teigia: vien plano neužteks - reiks padirbėti su plano įgyvendinimu.
Prieš trejus metus, rusams plačiu mastu užpuolus Ukrainą, Lietuvos valstybės vadovai kalbėjo, kad šalies saugumas privalo būti užtikrintas ir garantuotas.
„Kalbame apie Lietuvos išorinį saugumą, ir privalome padaryti viską, kad jis būtų garantuotas be menkiausių abejonių“, - kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Jau ketvirti metai prasideda, kai lietuviai toliau eina į Ukrainos palaikymo mitingus, o apie karo grėsmę užsimenama vis dažniau.
Tačiau vos 30 kilometrų nuo Kremliaus valdomos Baltarusijos gyvenantys vilniečiai vis dar tiksliai nežino, kaip ir kur tiksliai evakuotis nuo pavojaus, kad neužstrigtų spūstyse.
Sostinė, pasirodo, net trejus metus vykstant plataus masto karui Ukrainoje, vis dar neturi evakuacijos plano. Žmonės rėžia tiesiai: „Nedirba! Kaip galima neturėt evakuacijos plano, jeigu laukiam karo?“ „Sakyčiau, vėluojam. Mano nuomone, vėluojam.“
Esą plano neturi visa Lietuva
Dar vasario mėnesį sostinės meras gynėsi: juk visa valstybė irgi neturi evakuacijos plano.
„Mes neturim net nacionalinio evakuacijos plano, kuris yra šiuo metu ruošiamas“, - tada TV3 Žinioms teigė V. Benkunskas.
„Šiais metais pradėsim. Dabar, dirbam labai intensyviai“, - tikino vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
„Tai darbai vyksta intensyviai... - Treji metai intensyviai? - Aš negaliu kalbėt už visą valstybę, bet aš galiu kalbėt už Vilniaus miestą. Šiuo atveju Vilniaus miestas yra padaręs darbus daug greičiau negu kitos savivaldybės“, - tikino V. Benkunskas.
tags: #evakuacija #zmoniu #skaicius #patalpose