Šiandien išmaniųjų technologijų pagalba pažinti prestižinio JAV universiteto virtuvę ir studijuoti su garsiausiais pasaulio teisės profesoriais visiškai realu.
Praėjusios savaitės pabaigoje buvo priimti du reikšmingi sprendimai intelektinės nuosavybės teisės srityje. Vykstant globalizacijos procesams, internetas tapo visuomeninių santykių raiškos erdve, žmonių bendravimo ir keitimosi vertinga informacija terpe, prekybine komercine santykių arena.
Šiandien mums besvarstant, kaip galėtume skatinti išsimokslinusius žmones kurti ir rašyti knygas, būtų naudinga suprasti, kad autoris teisės yra socialinis konstruktas, kuris buvo ir toliau turėtų būti pritaikytas užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Tai nėra kokia nors iš anksto nulemta statiška žmonijos teisė, teigė Kalifornijos universiteto profesorė Pamela Samuelson. Ši Samuelson mintis yra ypatingai svarbi.
Ar intelektinės nuosavybės teisės gali gerai veikti elektroninėje erdvėje tokiu būdu, kuris yra naudingas žmonijai, yra jau kitas klausimas. Turi būti nagrinėjamos techninės ir moralinės problemos. Šie klausimai tarpusavyje susiję. Techniniai klausimai siejasi su moraliniais dėl tokios priežasties: nėra prasmės kalbėti apie tai, ką reikėtų daryti, jeigu tai techniškai neįmanoma ar nerealu padaryti.
Moraliniai klausimai susiję su techniniais šiuo aspektu: jeigu ką nors galima padaryti, visuomet turi kilti klausimas, ar reikėtų tai padaryti. Gali būti, kad intelektinės nuosavybės teisėms, tokioms, kokios šiandien jos yra, nėra vietos naujojoje elektroninėje erdvėje.
Interneto samprata
Internetas bendrąja prasme internetas (iš anglų kalbos - Interconnected Networks, sutr. Internet) - tai kompiuterių tinklas, apimantis visą pasaulį. Dabar internetas suprantamas kaip tarptautinė, viešai prieinama tarpusavyje sujungtų kompiuterių visuma, naudojanti TCP/IP protokolą.
Interneto ištakos siekia ankstyvąjį aštuntąjį dešimtmetį, kai Jungtinės Amerikos Valstijos Saugumo departamentas, norėdamas sujungti įvairias karines ir tyrimų bazes, įsteigė komunikacijos tinklą. Šiam projektui įgyvendinti buvo sukurta technologija, kuri leido sujungti įvairias kompiuterių sistemas tarpusavyje ir priskirti kiekvienai sistemos vietai skirtingą adresą.
Devintajame praėjusiojo amžiaus dešimtmetyje Jungtinės Amerikos Valstijos Nacionalinis mokslo fondas išplėtė tinklą, prie savo superkompiuterių leisdamas prisijungti šalies kolegijoms ir universitetams. Greitai buvo suformuota ir elektroninio pašto koncepcija. Per gana ilgą plėtros periodą internetą atrado neakademiniai ir nevyriausybiniai vartotojai. Šiai išaugo vartojimo apimtimi, dydžiu ir galimybėmis. Šį augimą lėmė spartus technologijų plėtimasis komunikacinis tinkls infrastruktūroje bei itin galingi ir pigūs personaliniai kompiuteriai. Šiuo metu internetas prieinamas visiems.
Šiandien interneto svetainė yra verslo vieta, dauguma bruožų atitinkanti materialią verslo įstaigą. Tinklalapiai yra nuolatiniame ryšyje su pasauliu. Šimtai ar net milijonai autorinių kūrinių - knygos, straipsniai, piešiniai, žemėlapiai, muzikos kūriniai, įrašai, kino filmai ir kiti intelektinės veiklos rezultatai - bus nuolatos talpinami kompiuterių serveriuose. Šios kompiuterių sistemos bus sujungtos laidais ar lazeriniais spinduliais, ar satelito signalais arba kitokiu būdu su kitais kompiuteriais visame pasaulyje. Šiose įmonėse ir namuose. Bet kurį kūrinį bus įmanoma peržiūrėti ir bet kas galės pasidaryti kūrinio kopijas tiesiog spausdami mygtukus. Daugeliu atvejų popierinių kopijų reikiamybė išnyks, tai prieš 25 metus prognozavo teisininkė Barbara Ringer. Ši prognozė šiandien jau yra realybė.
Internete jau galime surasti visą Berno konvencijoje išdėstytą literatūros ir meno kūrinių katalogą. Iš tikrųjų intelektinės veiklos rezultatai internete jau išeina iš Berno konvencijos katalogo ribų. Dabar netgi viešas komentaras gali būti autoris teisės objektas.
Intelektinės nuosavybės pažeidimai
Intelektinė nuosavybė - tam tikros išimtinės teisės į individo intelektinės veiklos rezultatus. Intelektinės nuosavybės pažeidimas - 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autoris teisių ir gretutinių teisių įstatymo 73 straipsnyje nurodoma, kad autoris teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymų saugomos autoris teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės. Lygiai taip pat intelektinės nuosavybės pažeidimais internete gali būti laikomi bet kokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai. Tokius pažeidimus galima sutapatinti su neteisėtu intelektinės nuosavybės objekto atgaminimu, platinimu, naudojimu, t. y.
Atgaminimas - 1999 m. gegužės 18 d. Viešas paskelbimas - intelektinės nuosavybės objekto viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Užsienio valstybėse, skirtingai nei Lietuvoje, intelektinės nuosavybės pažeidimai internete sulaukė didesnio dėmesio. Kadangi visų tyrinėtojų aptarti neįmanoma, paminėtini tik svarbiausi autoriai, skyrę dėmesio nagrinėjamai temai: Tanya Frances Aplin, George B. Delta, Jeffrey H. Matsuura, Bernt P. Hugenholtz, Denis Kelleher, Pamela Samuelson. Lietuvoje intelektinės nuosavybės pažeidimams dėmesio skyrė dr.
Intelektinės nuosavybės teisių turėtojai saugomi viso paketo išimtinių teisių. Nacionaliniai įstatymų leidėjai skirtingai nustato išimtinių teisių katalogus, įvardindami draudžiamus veiksmus. Kai kuriose šalyse įstatymuose įtvirtinti gana detalūs, informacinei visuomenei pritaikyti draudžiamų veiksmų apibrėžimai. Kitose valstybėse - platesni ir abstraktesni apibrėžimai, tokios sąvokos kaip "atgaminimas", "platinimas", "padarymas viešai prieinamu". Šiuo elektroninės erdvės plėtra reiškia didelį intelektinės nuosavybės objektų naudojimo pasikeitimą. Vis dėlto, egzistuojantis intelektinės nuosavybės objektų teisėto naudojimo atvejų sąrašas ne visada atitinka šios dienos poreikius ir situacijas elektroninėje erdvėje. Tai derlinga dirva intelektinės nuosavybės problemoms rastis. Šios interneto apimties daugybė žmonių yra tiek intelektinės nuosavybės objektų potencialūs resursai, iš kurių šie objektai plinta, tiek vartotojai. Iš tiesų žiniatinklio funkcijos yra pagrįstos galimybe platinti identiškas kompiuterio bylų kopijas. Internetas - pasaulinis žiniatinklis - yra tinklas, sudarytas iš tinklų ir duomenų bazių, jis nėra ribotas jokiomis geografinėmis sienomis.
Intelektinės nuosavybės pažeidimu laikomas intelektinės nuosavybės objekto atgaminimas, platinimas, naudojimas, laikymas ir gabenimas be teisės turėtojo sutikimo ar nesant sutarties su teisės turėtoju. Pažeidimu laikytinas ir bet koks intelektinės nuosavybės įstatymų pažeidimas, įskaitant neturtines teises pažeidimus.
Tiesioginiai pažeidimai. Tai intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai, kai asmuo, neturėdamas teisės savininko leidimo, atlieka veiksmą, kurį turi teisę atlikti tik intelektinės nuosavybės teisės turėtojas.
Netiesioginis pažeidimas. Asmuo gali būti atsakingas už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, jeigu jis teikia kitiems asmenims priemones pažeidimo veiksmams atlikti.
Pažeidimai gali būti padaromi tiek komerciniais, tiek nekomerciniais tikslais. Pažeidimus komerciniais tikslais įprasta vadinti intelektinės nuosavybės "piratavimu". Intelektinės nuosavybės pažeidimai, tokie kaip dalijimasis muzikos kūriniais, internete yra nesuvaldomi. Kopijos padarymas nieko nekainuoja, o kopijuoti internete galima anonimiškai. Muzikos įrašų kompanijos teigia, kad tokie intelektinės nuosavybės teisių pažeidimai atneša kompanijoms milijardinius nuostolius. Šie ir platina nelegalias muzikos kopijas elektronine forma. Šių muzikos kūrinio kopijų, o atlikėjas negauna jokio atlygio.
| Teisės aktas | Metai | Turinys |
|---|---|---|
| Berno konvencija | 1886 | Literatūros ir meno kūrinių apsauga |
| TRIPS | 1994 | Intelektinės nuosavybės teisių aspektai, susiję su prekyba |
| PINO autoris teisių sutartis | 1996 | Autoris teisių apsauga |
| PINO atlikimų ir fonogramų sutartis | 1996 | Atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsauga |
Šiame darbe analizuojami tik tie tarptautiniai, regioniniai ir nacionaliniai teisės aktai, kurie yra labiausiai susiję su nagrinėjama tema, t.y. 1886 m. 1994 m. 1996 m. 1996 m. Iš interneto tobulėjimo ir plėtros perspektyvos svarbiausi tarptautinės teisės aktai vis dėlto yra Berno konvencija ir TRIPS. TRIPS 10 straipsnis kompiuterių programas priskiria "literatūros kūriniams" pagal Berno konvenciją. 1996 metais Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos iniciatyva surengtoje diplomatinėje konferencijoje buvo priimtos dvi naujos tarptautinės sutartys - PINO autoris teisių sutartis ir PINO atlikimų ir fonogramų sutartis, skirtos atitinkamai autoris teisių apsaugai ir atlikėjų bei fonogramų gamintojų apsaugai.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autoris teisių sutarties 8 straipsnis panašiai kaip ir kiti teisės aktai apibrėžia teisę viešai paskelbti kūrinį. Šio straipsnio nuostatos teigia, kad literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę leisti bet kokiu būdu viešai paskelbti savo kūrinius, paskelbiant juos laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant šių kūrinių padarymą viešai prieinamais tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Šioje sutartyje taip pat nurodomas 8 straipsnio paaiškinimas: "vien tik suteikimas fizinių priemonių, kurios leidžia kūriniui būti viešai paskelbiamam, negali būti suvokiamas kaip kūrinio paskelbimas pagal šią Sutartį ar Berno konvenciją". Šios sąlygos bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.
Kūrinio paskelbimas viešai turėtų būti toks, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tai apima situacijas "pagal pareikalavimą", kai, pavyzdžiui, tinklapyje siūloma parsisiųsti MP3 formato rinkmenas, ir tai galima padaryti bet kuriuo metu.
Nuostatos apie įsipareigojimus, susijusius su informacija apie teisių valdymą, buvo perkeltos ir į Europos Bendrijos teisės aktus. Jos atsispindi 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2001/29/EB dėl autoris ir gretutinis teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo 7 straipsnyje. ii) be leidimo platina, platinimo tikslais importuoja, transliuoja ar viešai skelbia kūrinius ar jų kopijas žinodamas, kad elektroninė informacija apie teisių valdymą be leidimo buvo panaikinta ar pakeista.
1996 m. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartyje apibūdinamos išimtinės atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės. Šio darbo kontekste svarbiausios yra atgaminimo teisė (Sutarties 7 ir 11 straipsniai) ir teisė padaryti atlikimus / įrašus bei fonogramas viešai prieinamus (Sutarties 10 ir 14 straipsniai). Sutartyje nustatoma, kad atlikėjai/fonogramų gamintojai turi išimtines teises leisti bet kokiu būdu ar forma, tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti savo atlikimus, įrašytus į fonogramas (7 str.)/ atgaminti fonogramas (11 str.).
2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. Direktyvos 5 konstatuojamojoje dalyje taikliai pastebėta, kad technologijų plėtra padaugino ir paįvairino kūrybos, gamybos ir naudojimo kryptis. Galiojantys autoris teisės ir gretutinės teisės įstatymai turėtų būti pakeisti ir papildyti, kad atitinkamai atspindėtų ekonomikos realybes, naujas naudojimo formas. Atsižvelgiant į informacinę visuomenę. Šis teisės aktas koncentruojamas ties trimis svarbiausiomis teisėmis: atgaminimo teise (2 str.), teise viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus (3 str.), platinimo teise (4 str.).
Atgaminimo teisė. Teisė kontroliuoti kūrinio atgaminimą yra pagrindinė išimtinė autoris teisė. Šiosioms organizacijoms - savo transliacijs įrašus nepaisant to, ar tos transliacijos perduotos laidais ar eteriu, įskaitant kabelinį ar palydovinį perdavimą. Lygiai tokiems pat teisės turėtojams Direktyva nustato išimtinę teisę viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti viešai prieinamus. Direktyvos 38 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad skaitmeninis kopijavimas asmeniniais tikslais tikriausiai bus labiau paplitęs ir turės didesnį ekonominį poveikį. Dėl to turėtų būti deramai atsižvelgiama į skaitmeninio ir analoginio asmeninio kopijavimo skirtumus ir tam tikrais atžvilgiais jie turėtų būti skiriami. Šiuo kartu turėtų būti nustatoma teisinga kompensacija.
Teisė viešai paskelbti kūrinius, įskaitant teisę kitus objektus padaryti vie...
Intelektinės nuosavybės apsauga Lietuvoje: kas pasiekta ir kur einame?
tags: #europos #teismu #praktika #intelektuali #nuosavybe