Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) atlieka nuolatinius tyrimus, siekdama geriau suprasti ES piliečių suvokimą, informuotumą ir elgesį intelektinės nuosavybės srityje. Šie tyrimai atskleidžia ryškias tendencijas ir problemas, susijusias su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais, piratavimu ir klastojimu.
ES intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) neseniai pasiekė įspūdingą ribą - 5 milijonus prekių ženklų ir dizaino paraiškų. Šis skaičius yra aiškus ženklas, kad vis daugiau įmonių supranta nematerialaus turto svarbą modernioje ekonomikoje ir aktyviai saugo savo turtą.
Intelektinės Nuosavybės Suvokimas ir Klastočių Pirkimas
Remiantis EUIPO atlikto tyrimo duomenimis, 13 proc. europiečių nurodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių sąmoningai pirko suklastotus gaminius. Lietuvoje šis skaičius siekia 10 proc. Vis dėlto, 80 proc. europiečių mano, kad suklastotus gaminius kuria nusikalstamos organizacijos ir kad perkant tokius gaminius yra žlugdomas verslas bei naikinamos darbo vietos.
Tyrimo duomenimis, 15-24 metų respondentų grupėje tokių pirkėjų buvo 26 proc. - dukart daugiau nei ES vidurkis. Mažesnė originalių prekių kaina išlieka dažniausiai nurodoma priežastis (43 proc.), dėl kurios nustojama pirkti suklastotas prekes.
Taip pat didėja neužtikrintumas dėl autentiškumo. Beveik keturi iš dešimties europiečių (39 proc.) svarstė, ar pirko suklastotą gaminį, tą patį nurodė pusė jaunuolių (52 proc.). Lietuvoje 41 proc. respondentų nurodė, kad nebuvo tikri, ar prekė originali.
Anot tyrimo, kas trečias europietis (31 proc.) mano, jog priimtina pirkti suklastotas prekes, kai originalios prekės kaina pernelyg didelė. Jaunesnių (15-24 metų) vartotojų grupėje taip mano kas antras (50 proc.).
Šalių lygmeniu sąmoningai klastotes įsigijusių vartotojų dalis svyruoja nuo 24 proc. Bulgarijoje iki 8 proc. Suomijoje. Be Bulgarijos, sąmoningai suklastotas prekes perkančių asmenų skaičius viršija ES vidurkį Ispanijoje (20 proc.), Airijoje (19 proc.), Liuksemburge (19 proc.) ir Rumunijoje (18 proc.).
Pagrindiniai veiksniai, atgrasantys nuo klastočių pirkimo:
- Mažesnė originalių prekių kaina (43 proc.)
- Neigiamų padarinių grėsmė (bloga kokybė - 27 proc.)
- Rizika, kad gaminys bus nesaugus (25 proc.)
- Bausmių grėsmė (21 proc.)
Klastojimas turi skaudžių ekonominių ir socialinių pasekmių. Suklastotos prekės taip pat kelia didelį pavojų vartotojų sveikatai ir neatitinka Europos sveikatos, saugos ir aplinkos apsaugos standartų.
Policijos pareigūnai 2022 metais visoje Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, kurių apskaičiuota mažmeninė vertė - 120 mln. eurų.
Dėl klastojamų sporto prekių - 850 mln. EUIPO skaičiavimais, klastočių pardavimo poveikis ES didžiulis - kasmet patiriama apie 851 mln. eurų nuostolių, o tai sudaro 11 proc. visos šio sektoriaus pardavimo apimties.
Daugiausia pajamų netenkama Prancūzijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose - po kelis šimtus milijonų eurų. Proporcingai labiausiai nukenčia Rumunija, Lietuva ir Vengrija - dėl sporto prekių klastočių kiekviena šalis praranda iki 20 proc.
Piratavimas ir Neteisėtas Sporto Renginių Transliavimas
EUIPO intelektinės nuosavybės suvokimo tyrimas atskleidė ryškias tiesioginių sporto renginių transliacijų internetinio piratavimo tendencijas Europos Sąjungoje: 12 proc. ES piliečių yra žiūrėję neteisėtų šaltinių siūlomą sporto renginių turinį ar transliacijas.
Tyrimo duomenimis, 15-24 metų amžiaus jaunuoliai dvigubai dažniau nei kiti gyventojai nurodė žiūrėję nelegalias sporto renginių transliacijas internete. ES šis elgesys labiausiai paplitęs Bulgarijoje, kur 21 proc. gyventojų pripažino žiūrėję neteisėtas sporto transliacijas.
EUIPO atlikto autorių teisių pažeidimų internete tyrimo duomenimis, populiariausias neteisėto televizijos turinio vartojimo būdas yra srautinis transliavimas - jis sudaro 58 proc. piratavimo atvejų ES, o 32 proc. - siuntimas.
Internetu neteisėtai transliuojamas labai įvairus turinys, taip pat sporto renginiai. EUIPO skaičiavimais, neteisėtos pajamos iš piratavimo visomis žiniasklaidos priemonėmis kasmet siekia 1 mlrd. eurų.
Tarptautinio olimpinio komiteto sportininkų komisijos pirmininkė Emma Terho per EUIPO konferenciją dėl kovos su sporto ir kitų tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimu internete 2023 m. spalio mėn. teigė: „Jei sirgaliai žiūri neteisėtas tiesiogines sporto renginių transliacijas, kyla pavojus visam solidarumo principu grindžiamam olimpinio judėjimo finansavimo modeliui“.
Neteisėti tiesioginių renginių transliuotojai turi keletą būdų, kaip platinti nelicencijuotą turinį internete, įskaitant neteisėtas prenumeratos paslaugas ir atviras interneto transliacijas, kurias skatina pajamos iš reklamos.
Visoje ES šalys bei nuostolių patiriantys subjektai stengiasi pažaboti tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimą, remdamiesi taisyklėmis ir pasitelkdami technologijas neteisėtoms internetinėms paslaugoms užblokuoti.
Kalbant apie piratavimą, 82 proc. europiečių sutinka, kad, įsigyjant skaitmeninį turinį iš neteisėtų šaltinių, kyla žalingos praktikos - kibernetinių aferų ar į nepilnamečius orientuoto netinkamo turinio - rizika.
Nepaisant šių teigiamų tendencijų, tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad kas trečias europietis (31 proc.) vis dar mano, jog priimtina pirkti suklastotas prekes, kai originalios prekės kaina pernelyg didelė. Jaunesnių (15-24 metų) vartotojų grupėje taip mano kas antras (50 proc.).
Europiečiai paprastai nepritaria piratinio turinio naudojimui: 80 proc. respondentų teigia, kad norėdami gauti prieigą prie internetinio turinio jie pirmenybę teikia teisėtiems šaltiniams, jei jie įperkami.
Vis dėlto, dauguma asmenų (65 proc.) mano, kad piratauti yra priimtina, kai turinio negalima gauti jį prenumeruojant. Be to, 14 proc. europiečių pripažįsta, kad per pastaruosius 12 mėnesių sąmoningai naudojosi turiniu iš neteisėtų šaltinių. 15-24 m. amžiaus jaunuolių procentinė dalis padidėja iki trečdalio (33 proc.).
Lietuvoje 11 proc. piliečių nelegaliuose interneto šaltiniuose žiūrėjo arba iš jų siuntėsi įrašytą sporto varžybų turinį. 24 proc. jų buvo 15-24 metų amžiaus jaunuoliai. Lietuvoje 15 proc. pripažino, jog naudojo turinį iš neteisėtų šaltinių.
Dažniausios priežastys atsisakyti piratinio turinio yra didesnis įperkamumas ir platesnė turinio iš teisėtų šaltinių pasiūla.
Nuo solidarumo ir strategijos iki praktinių veiksmų: Lietuvos vaidmuo Ukrainos atstatyme.
Lietuvos Iniciatyvos Intelektinės Nuosavybės Apsaugai
Kaip sako Valstybinio patentų biuro (VPB) direktorė Irina Urbonė, Lietuva vis dar įvardinama kaip viena iš trijų daugiausiai nelegalaus turinio vartojančių Europos Sąjungos valstybių.
„Atsižvelgiant į tai, Valstybinio patentų biuro ir Teisingumo ministerijos iniciatyva Vyriausybė patvirtino Intelektinės nuosavybės plėtros programą iki 2030 m. Joje numatomos pažangos priemonės, kurių tikslas - keisti visuomenės požiūrį ir mažinti toleranciją intelektinės nuosavybės pažeidimams, ugdyti jaunosios kartos pagarbą intelektinei nuosavybei, taip pat auginti ir skatinti kūrėjus ir išradėjus“, - komentavo I. Urbonė.
Intelektinės nuosavybės plėtros programa iki 2030 m.:
- Keisti visuomenės požiūrį į intelektinę nuosavybę
- Mažinti toleranciją intelektinės nuosavybės pažeidimams
- Ugdyti jaunosios kartos pagarbą intelektinei nuosavybei
- Auginti ir skatinti kūrėjus ir išradėjus
ES Iniciatyvos Kovai su Piratavimu ir Klastojimu
Europos Komisija priėmė dvi rekomendacijas: vieną dėl kovos su sporto ir kitų tiesiogiai transliuojamų renginių piratavimu internete, kuria sukuriamas specialių nacionalinių administracinių institucijų tinklas, o kitą dėl kovos su klastojimu didinant vykdymo užtikrinimą ir informuotumą.
Kova su piratavimu taip pat apima informuotumo didinimą, kad vartotojai galėtų rasti teisėtą skaitmeninį turinį.
Vykdydami operaciją „Fake Star” - iniciatyvą, kuria siekiama kovoti su žinomų prekių ženklų klastočių platinimu, policijos pareigūnai Europoje aptiko ir konfiskavo 8 mln. suklastotų prabangos ir sporto prekių, t. y. daugiau nei pusę visų 2023 m. konfiskuotų 14 mln. suklastotų prekių.
Sporto prekių klastotės buvo tekstilės gaminiai, avalynė, etiketės, odos gaminiai ir drabužių aksesuarai, įskaitant sportinę avalynę ir drabužius, šių klastočių mažmeninė vertė - apie 120 mln. eurų.
Operacijos metu aptikta 552 611 porų batų, 1 140 343 vienetai sportinių drabužių ir 5 497 460 suklastotų etikečių su logotipais.
Privataus Kapitalo Vaidmuo Europos Inovacijų Srityje
Asociacija „Invest Europe“ bendradarbiavo su Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO), siekdama pradėti naują privataus kapitalo ir rizikos kapitalo vaidmens Europos inovacijų srityje tyrimą.
Ataskaitoje išnagrinėta daugiau nei 56 000 portfelio įmonių ir daugiau nei 100 000 prekių ženklų ir patentų paraiškų visoje Europoje nuo 2007 m. iki 2023 m. birželio pabaigos.
Įmonės su jau egzistuojančiais prekių ženklais gavo žymiai daugiau investicijų: 55% daugiau rizikos, 45% augimo ir 68% išpirkimo etape. Tuo pačiu metu įmonės, gaunančios daugiau investicijų, buvo labiau linkusios išplėsti savo intelektinės nuosavybės portfelį, o 100 % padidinus investicijas, vėliau gali padidėti patentų ar prekių ženklų paraiškų tikimybė maždaug 10 %, po to, kai kontroliavo ankstesnę intelektinės nuosavybės veiklą.
Ericas de Montgolfieris, „Invest Europe“ generalinis direktorius, pakomentavo: „Inovacijos yra sėkmingų įmonių širdis, o kartu ir augančios ekonomikos gyvybingumas. Visame pasaulyje atsiranda proveržio naujovės, o Europa turi pirmaujančių ingredientų: pasaulinio lygio mokslinius tyrimus, pasaulines įmones ir daugybę verslumo talentų. Privatus ir rizikos kapitalas, galintis padėti įmonėms plėtoti ir komercializuoti naujoves, gali būti raktas į daugelį iššūkių, su kuriais susiduria Europa“.
tags: #europos #sajungos #intelektines #nuosavybes #tarnybos #tyrimai