Lietuvių kalbos žodynas drąsą apibrėžia kaip neturėjimą baimės. Šiuo momentu drąsos sąvoką suvokiu daug plačiau. Drąsai nėra būtinybės šaukti. Tikroji drąsa yra rami, subtili, tvirta. Drąsa yra ne tik lipimas ant scenos ar viešas kalbėjimas.
Drąsa kaip Sąmonės Išsiplėtimas
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu (iš senos realybės į naująją) drąsa yra itin svarbi. Drąsą galėtume apibūdinti kaip sąmonės išsiplėtimo būseną, kai darai/veiki, nes pasitiki. Pasitiki Kūrėju/Absoliutu, pasitiki savimi. Baimė kyla iš menkos savivertės, pasitikėjimo Subtiliuoju Pasauliu trūkumo. Savivertė gali būti išsiugdoma.
Akistata su Savimi
Pirmas žingsnis - akistata su savimi. Įeini į save ir peržiūri, ar tai, kuo tikėjai, yra tavo, ar primesta visuomenės, tėvų, senelių. Susivokti, kas tu esi iš tikrųjų. Išsigryninti savo vertybes sau. Aš esu Kūrėjo/ Absoliuto dalis. Aš esu pakankama. Esu patogi prieš kitus su savo savybėm, vertybėm. Esu augimo procese.
Drąsa priimti save atpalaiduoja, tada ir kiti jaučiasi saugiai aplink tave, nes tu jautiesi Saugus, Tikras. Atrodo apsinuogini, bet esi drąsus ir ištikimas savo tiesai. Tu esi nuoširdus, stabilus. Esi tikras. Tikrumo vibracija teigiamai paveikia ir kitus. Kai esi patogus su savimi, tada lengva būti drąsiam. Patogus sau - tai priimi save, myli save augantį, einantį.
Kelk klausimus: ar ta baimė mano, ar primesta? Kas nutiks, jei nuspręsiu pasielgti kitaip? Drąsa išlaisvina, su baime esi pasislėpęs, užsibrėžęs ribas. Patikti reikia sau, ne kažkam kitam. Suvokti, kas iš tikrųjų esi ir kiek gyveni su primestomis normomis ir senais įsitikinimais. Atsirinkti, kas yra tau. Kur esi tu? Ar tau patinka todėl, kad kitam patinka, ar todėl, kad tu taip jauti? Kur ta unikali esmė, kurianti savąjį pasaulį? Įsivaizduok, esi atskira planeta. Visi esam mikrokosmosas. Ką toje planetoje puoselėji? Ar ten yra kas nors tavo? Ar tėvų, senelių?
Taip tu pradedi kelionę į savikūrą. Tie unikalūs bruožai padaro tave tai, kas esi tu. Švytėk savo unikalumu. Drąsiai. Tu turi, kas būdinga tau. Eik į save drąsiai ir pažink, kas ten yra, pamatyk save naują, pakitusį. Mėgaukis tuo naujumu. Seni, išaugtini rūbai turi būti palikti. Drąsa palikti sena ir eiti į nauja su smalsumu, lengvumu, be jokio baimės šydo. Tu esi laisva valia kurti. Pajusk tai. Laisvė apdovanoja, išlengvina. Atrodo, krenta sunkios grandinės, griežti rėmai, apribojimai. Nukrenta pareigos, įsprausti, užsidėti vaidmenys. Tu gali kurti kaip nori, laisvai. Tada veiki iš lengvumo, o ne iš turiu padaryti. Kai yra lengva, tada drąsa savaiminė.
Nereikia buksuoti, spausti, išspausti. (Skamba “Aš esu Laisvė, aš esu Meilė, aš esu Džiaugsmas, aš esu Tiesa’’). Drąsa priimti sprendimus ir nesigręžioti atgal. Bent jau kažką darai. Kaip gera būti laisvam. Kūrėjas suteikė begalinę laisvę, tik mes save apsidėliojom grandinėm, supančiojom rėmais. Tik dabar suvokiu tikrąją prasmę „išrėmink save” - išlaisvėk. Tai taip gera ir lengva. Besvoris jautiesi.
Darau todėl, kad renkuosi, noriu, iš malonumo, o ne iš poreikio. Susigrąžinau sau laisvę. Laisvę būti laisvai, būti savimi. Tu laisva rinktis, kas įeis pro tavo planetos vartus, kas ne. Esi tu ir tavo laisva valia, nėra jokių privalau, turiu. Tu kuri taisykles savo planetoje ir švarą. Kurk savo planetą su pasimėgavimu, išmintimi, meile, laisve. Drąsiai. Būk drąsus kurti, susigrąžinti savo teisę į savo kūrybą. Tapk tikra, sava.
Telktis į drąsą veiksmingiau, tikslingiau. Nuraminti protą, kad nustotų kurti istorijas. ESI SAUGUS. Tai ko bijai? Baimė atsiranda, kai trūksta tikėjimo. Tvirtas žinojimas, kad viskas yra gerai. Pasitikiu. Vadinasi, abejonėms vietos nėra. Gilus pasitikėjimas. Aš esu ten, kur turiu būti.
Gavau impulsą ir darau. Jokių klausimų, išvedžiojimų. Tada baimės, abejonės dingsta. Kertinė ašis - PASITIKĖJIMAS KŪRĖJU/ABSOLIUTU. Jis išsiugdomas. Gilus suvokimas: pasitiki = esi ramus = esi drąsus/esi veiksnus. Baimė dingsta. Drąsa pasitikėti subtiliuoju pasauliu. Jis tave veda tikslingai. Gilaus pasitikėjimo atvėrimas išlaisvina, savaime tave daro drąsų. Tavo dėmesys į einu ir veikiu, kuriu. Laiko fokusuotis į baimes nėra. Baimė susikurta.
Drąsa eiti ir bandyti, drąsa - darymo, veikimo galia. NVR baimės kaip tokios nėra, todėl drąsa yra savaiminė. Ji tolygi veiksnumui, savaiminiam žinojimui. Tu tiesiog žinai, kad turi veikti, per veiksmą pasiekiamas progresas. NVR jautiesi saugus, vertingas, unikalus, 100% pasitiki Absoliuto/Kūrėjo vedimu. Išnyksta poreikis bijoti. Baimė - žema, sunki vibracija, su ja į NVR patekti nėra šansų. NVR svarbu veiksnumas, lengvumas, stabilumas. Stabilumas kaip savaiminė drąsa. Tu esi stabilus, tu esi drąsus. Kitaip ir būti negali.
Be stiprios ašies esi baugštus, lengvai įtakojamas. Jei turi tvirtą ašį, baimei vietos nėra.
Praktiniai Patarimai: Kaip Susigrąžinti Ryšį su Savimi
Dažniausiai mūsų visuomenėje, o galbūt ir Jūsų šeimoje neigiamos emocijos nėra priimamos, joms gali būti priešinamasi, jos laikomos „blogomis“. Tiesa ta, kad visos emocijos yra reikalingos ir naudingos. Taip pat ir neigiamos. Pavyzdžiui, liūdesys padeda susitaikyti su skaudžiais gyvenimo įvykiais, priimti nesėkmes. Nerimas - aktyvuoja organizmą veikti, išvengti nelaimės, nesėkmės. Tuo tarpu baimė - veikia kaip savisaugos instinktas ir padeda išvengti pavojų. Pyktis taip pat reikalingas, nes padeda apsiginti, sustiprina organizmą.
Taigi iš pateiktų pavyzdžių tikriausiai supratote, jog neigiamos emocijos mums reikalingos. Geriau paieškoti kitų būdų, padėsiančių išeiti iš slogių emocijų ir pakeisti būseną. Skatinčiau pirmiausia pabandyti pabūti su emocija jos nevertinant ir nebėgant nuo jos. Tiesiog ją stebėti ir tiek. Patikėkite, anksčiau ar vėliau emocija išblės, ją pakeis kita. Tuo tarpu pradėjus vertinti ir vengti emocijos, ji niekur nedings. Paprastai, jei kokią nors emociją vertiname kaip „blogą“, siunčiame smegenims pavojaus žinutę, kad pajutus šią emociją kyla pavojus, jos reikia vengti. O kuo labiau vengiame, tuo emocija tampa stipresnė.
Galbūt Jums padėtų emocijų palyginimas su svečiais, jog su visomis emocijomis reikia elgtis kaip su svečiais, mandagiai, maloniai ir švelniai pasitikti, su jomis pabūti ir tada taip pat maloniai išlydėti. Galiausiai, reikia klausyti savo organizmo ir patenkinti savo poreikius. Jei norite, pabūkite viena, tik su savimi. Jei norite, gulėkite lovoje tiek, kiek reikės. Kai įsiklausome į organizmo poreikius ir juos patenkiname, jaučiame, kaip pradedame gyti ir tampame laimingesni.
Svarbu įsisąmoninti - ar iš tikrųjų aš taip noriu, kaip dabar man atrodo. Ne visada įmanoma pasielgti taip, kaip noriu. Tačiau vėliau ramiai, būdami saugioje vietoje, galėsite išbandyti. Pradėkite nuo įsiklausymo į savo kūno pojūčius:
- Pajauskite, kas ten vyksta, kaip kvėpuojate, pabūkite su kvėpavimu… Pajuskite išorinius paviršius: baldu, ant kurio sėdžiu ar guliu, grindimis… Prilieskite rankomis savo veidą, bandydami suvokti, ką jaučiu… Įsivardinkite tai.
- Emocijos ir jausmai. Pabandykite susigrąžinkime jautrumą jiems. Kokias emocijas patiriu, kokius jausmus išgyvenu, įsisąmoninu, priimu. Kas manyje kelia nerimą, baimę? O kur būna liūdesys, kai jums būna liūdna? Kur džiaugiuosi? Prisiminkite, koks jūsų santykis buvo su jomis? Kaip elgiatės su jomis ir kaip dabar jaučiatės? Prisiminkite, kad tai yra mano gyvenimas, aš pavydžiu ir tai yra mano gyvenimas… Visos emocijos yra mano gyvenimo dalis.
- Dažniau būkite dabartyje, išgyvenkite ją. Mintys mus vis nuneša į praeitį arba į ateitį. Grąžinkime kuo dažniau save į dabartį. Būkite joje be vertinimų ir interpretacijų. Kaip tai daroma? Pasimokykite įsižeminti. Tai padės sugrįžti į save ir sutelkti dėmesį į tai, kas dabar vyksta. Užduokite sau klausimus išvardindami: ką dabar matau? Ką dabar girdžiu? Ką dabar užuodžiu? Ką dabar jaučiu? Ko dabar noriu? Ir ką aš renkuosi dabar daryti? Atrodo paprasta, ar ne? Bet tikrai verta.
Šiandien “Sielos namų” projektas švenčia jau 8-ąjį savo gimtadienį. Man tai visad pati geriausia proga atsiminti visus tuos lobius, kurių per vis ilgėjantį “Sielos namų” egzistavimo laiką prisikaupė mano gyvenime. O jų yra tikrai labai daug. Tai dovana būti mokine ir mokytoja, apie ką visai neseniai rašiau svetainėje. Nėra geresnio būdo tobulėti, nepaliaujamai augti, domėtis, didinti savo patirtį ir sąmoningumą. Per tuos metus jaučiu, kaip užaugau, kiek daug išmokau ir sužinojau. Ir kartu supratau, kiek dar daug aš nežinau. Todėl noriu ir toliau mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis.
Tai dovana save atrasti tarnystėje - būti naudingu, skleisti gerumą, dalinti meilę ir šviesą - atlygintinai ir neatlygintinai. Tiems, kas ateina pas tave su ištiestais delnais. Tai dovana jausti gyvenimo prasmę - aš jau 8 metus kasdien suprantu, kodėl darau tai, ką darau, jaučiuosi ten, kur ir turiu būti, daranti tai, ką ir esu gimusi daryti. Tai dovana matyti savo darbo vaisius - mokinius, kurie iš mano užsiėmimų išeina praturtėję, laimingesni, labiau savimi pasitikintys, labiau save pažinę, priėmę, atradę daugiau įrankių kasdieniam balansui ir vidinei ramybei palaikyti.
Daugybę žmonių įkvėpusius mano straipsnius, kuriais buvo dalinamasi. Tobulėjančius mano kursus ir naujus kūrybinius projektus. Tai dovana turėti vis didesnį mano tapybos darbais bei mandalomis besidžiaugiančių klientų ratą. Tai dovana kurti nesibaigiantį gerumo, šviesos ir meilės ratą, kuriame mano meilę užaugę mokiniai dalina ir skleidžia toliau - savo šeimoms, artimiesiems, o po to jau ir savo mokiniams. Tai dovana sutikti nuostabius mokinius - pavienius, kursuose, kūrybiniame klube, kuriame jau keletą metų dirbame, virtualiose grupėse.. Kiek daug per mane atėjusios energijos jau iškeliavo po pasaulio platumas. Šį sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, bet nematau tam reikalo. Tikiu, kad visi tie, su kuriais kada nors buvo susitikusios akys ir širdys, save šiame sąraše surado.
Kiekvienas sutiktas žmogus užduoda man tą patį klausimą - nuo kada ir kaip susidomėjau gilesniu žmogaus galimybių pažinimu ir išnaudojimu? Mano atveju tai buvo tolimi 1989 metai, kai netoli stoties krišnaitai praeiviams siūlė pirkti knygas. Mano akį patraukė Bhagavad Gita, - knyga, labai jau gražiu, tiesiog įspūdingu viršelio piešiniu. Nusipirkau ir puoliau skaityti, o tai, kad skaitydamas nieko nesupratau, mane ir „užvedė“, kitaip sakant, - tapo didžiuliu iššūkiu pažinti tą paslaptingą pasaulį, apie kurį neturėjau jokio supratimo ir vadinau tais laikais madingu žodžiu „ezoterika“.
Gerą dešimtmetį besitęsusios studijos ir dvasinės praktikos buvo susijusios daugiau su manimi pačiu, siekiant geriau pažinti savo kūną ir sielą. Ir tik vėliau pradėjau galvoti, kur ir kaip tas žinias pritaikyti, kad galėčiau padėti žmonėms. Taip mano gyvenime atsirado nauja profesija, nauja patirtis, naujos žinios ir praktikos. Šiandien drąsiai sakau - einant tau skirtu keliu, taip jau atsitinka, kad, lyg iš niekur nieko atsiradę, netikėtai pamatyti dalykai ar sutikti žmonės apverčia aukštyn kojom esamą gyvenimą ir pastato tave tarsi į kitas vėžes, nuo kurių nušokti nebeišeina.
Būti, veikti, dalintis. Ką kiekviena gyva būtybė veikia čia? Pirmiausia, tiesiog būna. Buvimas, tai ne tik faktas egzistencijos, bet ir pati egzistencijos esmė. Kad ir ką veikiu, darau ar nedarau, aš visuomet esu. Esu ne tik kaip kūnas konkrečioje vietoje. Bet ir kaip jausmai, mintys, vibracijos, energija, sąmoningumas, pats dalyvavimas visumoje. Stipriausias mano egzistavimo veiksmas ir yra pats buvimas. Nes, tik dėl to, jog esu, visa vyksta. Būtis - pats šaltinis visų įvykių, patyrimų, jausmų, tikrovės. Jei nebūčiau, tikrovė asmeniškai man neegzistuotų. Gal ji egzistuotų kitiems, kurie būna, tačiau ne man, kurio nėra. Ji atsiranda kartu su mano buvimu. Mano būtis ir yra mano tikrovės pagrindas.
Kaip būti? Būtis pati nuolat vyksta. Tačiau galima vis daugiau jos įsisąmoninti, aprėpiant ją savo dėmesiu. Galima būti tik mintyse, emocijose, o galima patirti savo egzistenciją vienu metu: pojūčiuose, mintyse, suvokime, jausmuose, vidinėje tyloje, veiksme, susietume su visu pasauliu. Būtis aktualizuojasi žmogaus įsisąmoninimo, jos pažinimo keliu. Kiekvienas savo būtyje yra begalinei didelis, pats kosmosas. Tačiau ne kiekvienas susidomi savimi ir tuomet atranda tą įvairialypę gelmę savyje. Nesidomėjimas savimi, neaktualizavimas sau savo būties sukelia visus įmanomus skausmus. Žmogaus būties intensyvumas ir platumas tą pačią sekundę pasireiškia jo gyvenime. Jei mano būtis turtinga, pilna sąmoningo dalyvavimo joje, tuomet ir pats gyvenimas įdomesnis, visapusiškai labiau mane pasotinantis. Jei būtis skurdi, apsiribojanti tik mintimis ir keliais jausmais, toks pat atrodo ir gyvenimas, gyvenimo galimybės. Mažas, spaudžiantis, ribotas, nykus. Mano būties kokybė ir yra mano gyvenimo kokybė. Nuo to, kaip būnu, priklauso visa, kas vyksta mano gyvenime. Būti, tai- ne tik jausti, patirti, pažinti. Bet ir aptikti pačią savo prigimtį, kuri nuostabi ir begalinė.
Būtis pati yra veiksmas. Svarbiausias, įtakingiausias veiksmas. Ji paliečia ir tave ir visą visatą. Būtis keičia viską. Tačiau, ji gali įsilieti ir į įprastus išorinius veiksmus: nuo didelių projektų iki kasdieninių buitinių veiksmų. Tuomet būtis nuspalvina paprastus veiksmus nepaprastomis vibracijomis, prasme ir švytėjimu. Įsisąmoninus savo būtį, mano veiksmai tampa vis skaidresni, lengvesni, juose daugiau meilės.
Jei mano veiksmai sklinda iš mano įsisąmonintos būties, jie nuostabūs, tikslūs. Juose nėra abejonės, kaltės jausmo, neteisingumo. Mano uždavinys - įsisąmoninti savo būtį ir leisti jai reikštis per mano fizinius, emocinius, intelektualinius, energinius veiksmus. Tuo metu aš jaučiu pilnatvės ir absoliučios ramybės būseną. Jaučiu, kad esu ten kur ir turiu būti, darau tai, ką turiu daryti, išgyvenu tai, kas nori būti išgyventa. Mano veiksmuose nebėra baimės ar didelių ambicijų. Jie gimsta tokie, kokie yra patys optimaliausi ir autentiškiausi mano, kaip visatos dalelės.
Būti ir veikti - džiaugsmas, jautimasis gyvu. Sąmoningas veiksmas - mano duoklė gyvenimo bendrakeleiviams: žmonėms ir kitomis gyvoms būtybėmis. Taip šviesos spinduliai gali per mane tekėti. Šviesa teka į mane ir sklinda tolyn per mane, ne dėl to kad aš geras. Jie teka, nes aš esu šviesos dalis. Jei įsiklausau į save, savo būtį, aptinku tai. Ir tai ypač natūralu. Šviesa - dalis manęs. Būti, veikti, dalintis.
Tau reikia Manęs? čia. Nepaisant to, esu Aš čia. Kai tau reikia Manęs, Aš esu čia. Ir kai tu jautiesi labai vienišas, esu Aš čia. skausmuose. Esu tavo maldose ir darbuose. Tavyje Aš esu, o tu esi manyje. sąvokos - „mano“ ir „tavo“ - kyla iš proto. Vis tik ir savo protu gali suvokti bei pajusti Mane. Išlaisvink savo širdį nuo tuščių baimių. Vien tik iš savęs tu negali padaryti nieko, o Aš galiu viską. Nors tu gali ir nematyti gėrio, gėris yra, nes Aš esu čia. Esu pasitikėjimas. Aš Esu pasaulis. Esu pasitikėjimas, tave palaikantis. Aš - tavo pasaulis. tavimi. Aš esu. Nors ir netvirtas tavo tikėjimas Manimi, Aš nepajudinamai tikiu tavimi. Pažįstu tave ir myliu. išminties ir trokštu ją perteikti kitiems. kasmet. kitais kiekvienoje situacijoje. geriausias šėtono kūrinys. privalumus. Mano veidas jau raukšlėtas, o plaukai žili. Nenoriu skųstis, bet Tau, Viešpatie, prisipažinsiu. Bijau senatvės. varžytis su jaunais. Dabar jaučiu ir pripažįstu, kad to nebepajėgiu. Juokingas būčiau, jei norėčiau to. taip, kaip Tu nori. vakaro nuotaikos, bet su dėkingumu ir pasiruošus viskam, ką Tu man skirsi. Duok mano širdžiai daug jėgų - kad pajėgčiau toks būti. /Šv. turiu namus. natūralesniu, laikytis žodžio ir nevėluoti.
Svarbu prisiminti, kad kelionė į save yra nuolatinis procesas. Būkite kantrūs su savimi, priimkite savo silpnybes ir džiaukitės kiekvienu žingsniu, vedančiu į pilnatvę.