Energetinio naudingumo reikalavimai garažams: stogų įrengimas ir modernizavimas

Plokščiuoju stogu vadinamas stogas, kurio nuolydis - nuo 0,7° iki 7°. Lietuvoje egzistuojantys stogų įrengimo ir naudojamų medžiagų reglamentai neatitinka realios rinkos, daug naujai atsiradusių medžiagų net nėra minimos reglamentuose. Taigi projektuotojai, parinkdami stogą, dažniausiai yra priversti remtis gamintojų reklamomis, neatsižvelgdami į medžiagų specifikacijas ir konstrukciją.

Juk svarbu ne tik kokybiškai atlikti darbus, bet ir tinkamai parinkti dangas. Kartais net ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai gali stogo dengimo darbus atlikti netinkamai, jei bus pasirinkta netinkama danga. Gyvenamųjų namų stogų paprastai niekas neprižiūri, jais vaikščioti gali bene kiekvienas gyventojas. Taigi šie stogai turi būti itin tvirti ir atsparūs pažeidimams.

Stogo dangos pasirinkimas ir įrengimas

Mes rekomenduojame priimtiniausias mazgas - apšiltinimas iš putų polistireno ir ant jo viršaus klojamas cementinis išlyginamasis sluoksnis, kuris dengiamas stogo danga. Cementinis sluoksnis siūlomas dėl to, kad jis kietas ir užtikrina, jog šilumos izoliacija nebus pažeista, o stogo danga turės kietą pagrindą. Stogo dangai rekomenduojama dvisluoksnė bituminių dangų sistema SBS“.

Šiai grupei priskiriami įvairūs daugiaaukščiai ir biuro tipo pastatai, kurie dažniausiai priklauso vienam savininkui. Statant tokius pastatus labai svarbus statybų greitis, norima statyti visus metus be pertraukos. Stogai klojami gelžbetoniniu pagrindu, naudojant keramzitą suformuojamas reikalingas nuolydis. Pastaraisiais metais nuolydžių formavimo darbai gerokai pagreitėjo, nes polistireno gamintojai gali pasiūlyti iš karto reikiamu nuolydžio kampu išpjautą putų polistireną.

Be to, formuojant nuolydžius iš putų polistireno, nėra rizikos, kad darbo metu medžiagos sudrėks (kaip tai atsitinka su keramzitu). Atsižvelgiant į priešgaisrinius reikalavimus, stogas apšiltinamas arba akmens vata, arba laminuotu putų polistirenu. Tačiau žiemą vykdant statybų darbus nerekomenduojama naudoti akmens vatos, kadangi iš jos sunkiau pasišalina drėgmė, dėl kurios labai suprastėja dangos izoliacinės ypatybės. Tokiais atvejais geresnis sprendimas būtų putų polistirenas arba sustiprintos putų polistireno laminuotos plokštės.

Kadangi bituminės dangos ant polistireno tiesiai lydyti negalima, apatinis dangos sluoksnis priklijuotas ant plokštės, jos sudėliojamos ir tada ant viršaus užlydomas viršutinis dangos sluoksnis. Dirbant žiemos sąlygomis šios medžiagos nedrėksta, nebijo šalčio. Lietuvoje pastarojo tipo pastatų yra nedaug. Jiems galėtų būti priskiriami baseinai, tabako gamybos cechai ir pan.

Klojant stogą paprastai įrengiama garų izoliacija, kuri sulaiko iš patalpos išeinančius garus, tačiau klojant tolesnius sluoksnius naudojami tvirtinamieji elementai, pažeidžiantys, praduriantys garų izoliacijos sluoksnį. Jeigu santykinė drėgmė pastate normali, tai nesukelia jokių problemų, tačiau esant didesniam jos kiekiui drėgmė gali patekti į stogo konstrukcijas ir negrįžtamai pažeisti stogą. Puikus sprendimas šioje situacijoje − sistema su savaime limpančiomis dangomis. Vietoje garų izoliacinės plėvelės būtų klojama bituminė danga, kurios viršutinis sluoksnis lipnus, dėl to šilumos izoliacijos plokštės nereikia tvirtinti tvirtinamaisiais elementais, jie paprasčiausiai susiklijuoja. Taip gaunama labai stipri ir visiškai nepažeista garų izoliacija.

Eksploatuojamiems stogams, pvz., automobilių stovėjimo aikštelėms, garažams, gyvenamųjų namų balkonams, pasirinktos medžiagos turi būti itin patvarios ir tvirtos, kad sugebėtų atlaikyti dideles apkrovas. Tokio tipo pastatų grindiniai dažniausiai klojami plytelėmis, po kuriomis dedamas smėlis ar smėlbetonis, sudarantis barjerą nutekėti vandeniui, ir šis kaupiasi konstrukcijoje. Labai svarbu, kad vanduo nutekėtų, o ne užsistovėtų, kadangi tai gali pakenkti stogo patvarumui. Siekiant geriau apsaugoti konstrukcijas nuo galimo sudrėkimo, rekomenduotina stogą kloti bitumine danga.

Tokiuose stoguose būtina naudoti specialią drenuojamąją plėvelę, kuri dedama ant hidroizoliacijos ir apsaugo nuo vandens užsilaikymo ant jos. Korys yra dviejų tipų. Pirmasis skirtas vertikaliems paviršiams ir nepadengtas geotekstile. Horizontaliems paviršiams naudojamas korys su geotekstilės sluoksniu, kad, kai ant jo viršaus pilamas smėlis ar cementas, jis neužpildytų vandeniui skirtų griovelių.

Siekiant užtikrinti tokio tipo pastatų stogo medžiagų patvarumą buvo sukurtas naujas stogo dengimo modelis - vadinamasis atvirkščias stogas. Tiesiai ant gelžbetonio perdangos įrengiama hidroizoliacija, o šilumos izoliacija dedama jau ant jos. Kadangi šilumos izoliacinis sluoksnis yra viršuje, į jį gali patekti drėgmės, dėl to naudojama speciali izoliacinė medžiaga - ekstruzinis putų polistirenas.

Rekomenduojama visus plokščiojo stogo dangos sluoksnius vieną nuo kito atskirti įvairiais filtruojamaisiais audiniais.

Apželdinti stogai

Plečiantis miestams, mažėjant želdyno plotams, sparčiai populiarėja polinkis nenaudojamas stogų erdves paversti gamtos kampeliais. Informacijos apie apželdintus stogus yra labai mažai, gamintojai jos skelbia labai nedaug, todėl žinias sunku sujungti į bendrą visumą. Pagrindiniai ant plokščiojo stogo auginamų augalų poreikiai - vanduo ir deguonis, kurių turi būti dirvoje. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kokias apkrovas gali atlaikyti konstrukcija.

Augalams augti reikia nuo 30 iki 100 cm žemės. Kadangi jos svoris labai didelis, gamintojai siūlo specialią žemę stogui želdinti. Tai maždaug keturis kartus lengvesnės žemės, dėl jose esančių stambių keramzito, medžio žievės ar kitų dalelių, jos nesukrinta, taigi sugeba išlaikyti pakankamą deguonies kiekį. Kadangi dirvožemis gaminamas specialiai paželdintiems stogams, užtenka vos 8-30 cm storio dirvos sluoksnio.

Siekiant aprūpinti želdinius vandeniu ir apsaugoti juos nuo per didelio kritulių kiekio, naudojama speciali drenuojamoji plėvelė, kurioje yra drenuojantys polistireno lakštai, savyje galintys sukaupti nuo 20 iki 100 l vandens, o perteklių paprasčiausiai pašalinti specialiais nutekamaisiais grioveliais. Pasirenkant stogo dangą svarbu atsižvelgti į tai, kad ji turi būti atspari šaknų prasiskverbimui, įvairiems mikroorganizmams. Tokiu atveju rekomenduojama bituminė danga su folijos armavimu, arba PVC danga, atspari šaknų prasiskverbimui.

Energetinio naudingumo klasės reikalavimai

Nuo sausio 1 d. naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti statybos leidimą pateiktas po sausio 1 d., energetinio naudingumo klasė turės būti ne mažesnė negu A++. Tai reiškia, jog pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai turės atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.

Pagrindiniai skirtumai tarp A+ ir A++ klasės pastatų

Lyginant A+ ir A++ klasės energetinį naudingumą atitinkančių pastatų skirtumus, išskirtina, jog A++ pastatai išsiskiria šiomis savybėmis:

• Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Naujai statomame pastate daugiau negu 50 proc. energijos turės būti iš atsinaujinančios energijos, tokios kaip biokuras, vėjo jėgainės, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai.
• Aukštesni reikalavimai išorės atitvarų šiluminėms savybėms. Šilumos perdavimo koeficientas U turės būti dar mažesnis, tarkime, sienų iš 0,13 W/m2*K į 0,11 W/m2*K bei energijos sąnaudoms, skirtoms pastato šildymui.

Išimtys A++ klasės reikalavimams

Taip pat svarbu paminėti, jog taikomos ir tam tikros išimtys. A++ klasės energetinio naudingumo reikalavimai nebus taikomi:

• kultūros paveldo statiniams, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
• maldos namams ir kitokios religinės veiklos pastatams;
• ne ilgiau kaip dvejus metus skirtiems naudoti laikiniams pastatams;
• mažai energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
• atskirai stovintiems ne didesnio kaip 50 kv. m ploto pastatams.

Langų pasirinkimas ir įtaka energetiniam naudingumui

Planuojant būsto atnaujinimą ar statybas, vienas iš didžiausių finansinių klausimų neretai tampa langų keitimas. Šie metai statybų sektoriuje pasižymi tam tikru kainų stabilizavimu medžiagų rinkoje, tačiau augantys darbo užmokesčio kaštai ir griežtėjantys energinio efektyvumo reikalavimai diktuoja savo sąlygas galutinėms sąmatoms.

Gyventojams, kurie svarsto apie senų langų pakeitimą naujais, svarbu suprasti ne tik tai, kiek kainuoja pats gaminys, bet ir kokios sudedamosios dalys lemia kainų skirtumus tarp skirtingų gamintojų pasiūlymų. Dažnai pirkėjai nustemba gavę kelis komercinius pasiūlymus, kuriuose to paties dydžio lango kaina skiriasi keliasdešimt procentų. Norint objektyviai įvertinti, kiek teks sumokėti, būtina išskaidyti langą į pagrindinius elementus.

Pagrindiniai langų elementai ir jų įtaka kainai

• Profilio medžiaga ir kamerų skaičius: Plastikiniai (PVC) langai išlieka populiariausi dėl kainos ir kokybės santykio.
• Stiklo paketas: Tai didžiausią plotą užimanti lango dalis. Dviejų stiklų paketai jau tampa praeitimi ir dažniausiai naudojami tik sodo nameliuose ar nešildomose patalpose.
• Spalva: Balti langai yra standartas ir kainuoja pigiausiai.

Rinkos analitikai pastebi, kad plastikinių langų gamybos savikaina šiemet šiek tiek stabilizavosi, nes nustojo drastiškai brangti PVC žaliava. Standartinio daugiabučio lango (pavyzdžiui, 1400×1400 mm su viena varstoma dalimi) kaina su trijų stiklų paketu šiuo metu svyruoja nuo 250 iki 400 eurų be montavimo darbų. Jei renkatės aukščiausios A++ energinės klasės atitikmenis, kaina gali būti dar didesnė.

Nors plastikas dominuoja, mediniai ir aliumininiai langai turi savo pirkėją. Šiemet medinių langų kainos išlieka aukštos dėl brangios kokybiškos medienos ir sudėtingo apdirbimo proceso. Vidutiniškai mediniai langai yra apie 2-2,5 karto brangesni už plastikinius. Aliuminio konstrukcijos, anksčiau sietos tik su komerciniais pastatais, vis drąsiau žengia į privačių namų rinką. Jos yra itin tvirtos, leidžia gaminti didelių gabaritų vitrinas ir nereikalauja beveik jokios priežiūros.

Montavimo svarba

Viena didžiausių klaidų, kurią daro pirkėjai - skaičiuoja tik langų kainą ir pamiršta montavimo darbus. Ekspertai įspėja: net ir pats geriausias langas bus neefektyvus, jei bus sumontuotas nekokybiškai.

Montavimo tipai:

• Paprastas montavimas: Langas tvirtinamas medsraigčiais ar plokštelėmis, o tarpai užpildomi montažinėmis putomis.
• Šiltas montavimas (sluoksniuotas): Būtinas norint pasiekti A+ ar A++ klasę. Naudojamos specialios garo izoliacinės juostos (viduje) ir difuzinės juostos (išorėje), kurios apsaugo putas nuo drėgmės ir užtikrina sandarumą.

Taip pat reikia nepamiršti senų langų išmontavimo ir utilizavimo kaštų. Galutinėje sąmatoje neretai „pasislepia” papildomi elementai, be kurių lango eksploatacija būtų nepatogi.

Papildomi elementai:

• Vidinės palangės: Jų kaina priklauso nuo medžiagos (plastikas, medžio drožlių plokštė, akmuo) ir pločio.
• Tinkleliai nuo vabzdžių: Vasaros metu tai nepakeičiamas dalykas.
• Apdailos darbai: Pakeitus langus, dažniausiai sugadinami angokraščiai.

Šiuo metu statomiems naujiems namams keliami A++ energinės klasės reikalavimai. Tai reiškia, kad langų šilumos perdavimo koeficientas (Uw) turi būti itin mažas (dažniausiai apie 0,7-0,8 W/m²K). Nors tokie langai yra brangesni už senos kartos gaminius, ekspertai skaičiuoja, kad investicija atsiperka.

Žiemą langų gamintojai turi mažiau užsakymų, todėl dažnai taiko didesnes nuolaidas. Standartinių baltų plastikinių langų gamyba šiemet užtrunka apie 2-3 savaites. Jei užsakomi spalvoti langai, terminas gali pailgėti iki 4-6 savaičių.

Reikėtų prašyti atitikties deklaracijos. Svarbiausi rodikliai yra šilumos perdavimo koeficientas (Uw - kuo mažesnis, tuo geriau), garso izoliacija (dB) ir saugumo klasė. Trijų stiklų paketas maždaug 30-40% geriau sulaiko šilumą nei dviejų stiklų.

Renkantis įmonę, kuri gamins ir montuos langus, kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Itin žema kaina dažnai slepia nekokybiškas medžiagas (pavyzdžiui, perdirbtą plastiką, kuris gali pagelsti) arba nekvalifikuotą darbą jėgą. Svarbu pasidomėti įmonės patirtimi, atsiliepimais viešojoje erdvėje ir garantinėmis sąlygomis.

Prieš pasirašydami sutartį, atidžiai perskaitykite sąmatą: ar įtrauktas PVM, ar numatytas palangių montavimas, ar įskaičiuotas senų langų išvežimas. Taip pat rekomenduojama kviesti meistrą matavimui į namus, o ne pasikliauti savo matavimais - profesionalas įvertins angų būklę, sienų tipą ir patars dėl geriausio montavimo būdo.

Akytojo betono (AAC) naudojimas statybose

Akytasis betonas (AAC): lengvas, šiltas ir tikslių sprendimų reikalaujantis mūro pasirinkimas.

Kas yra akytasis betonas?

Akytasis betonas, dar vadinamas dujų betonu arba autoklaviniu akytuoju betonu (AAC), gaminamas iš smėlio, cemento, kalkių, vandens ir nedidelio kiekio aliuminio miltelių. Pastarieji reaguodami su kalkėmis išskiria vandenilį, kuris suformuoja milijonus smulkių oro porų. Vėliau mišinys sukietinamas autoklave, aukštoje temperatūroje ir slėgyje. Rezultatas - labai lengva, bet tikslios geometrijos statybinė medžiaga, puikiai tinkanti išorinių ir vidinių sienų mūrui.

Techninės savybės

Pagrindinės akytojo betono techninės savybės:

• Tankis: 300-700 kg/m³ (dažniausiai naudojamas - apie 500 kg/m³)
• Šilumos laidumas (λ): 0,09-0,13 W/mK
• Šilumos varža R (blokelio 375 mm storio): ~2,9-4,0 m²K/W
• Gniuždomasis stipris: 2,5-5 N/mm²
• Atsparumas ugniai: A1 klasė
• Vandens įgeriamumas: didelis - būtinas paviršių apsaugojimas
• Garso izoliacija: vidutinė
• Garų difuzija: labai gera - sienos „kvėpuoja“

Pagal STR 2.01.02:2016 reikalavimus, norint pasiekti A+ ar A++ klasę, AAC sienoms dažniausiai reikia papildomos šilumos izoliacijos - nuo 150 mm mineralinės vatos ar EPS plokščių.

Privalumai statybose

• Puiki šilumos izoliacija - vienas geriausių λ tarp blokinių medžiagų
• Labai lengvi blokeliai - mažina apkrovas pamatams, ypač svarbu silpnuose gruntuose
• Lengvas apdorojimas - blokeliai pjaustomi paprastais pjūklais, tinka nestandartinėms formoms
• Greitas mūro procesas - dėl tikslių matmenų galima naudoti plonasluoksnį klijų sluoksnį
• Ekologiškumas - nėra toksinių medžiagų, nedega, nedūla
• Palankus mikroklimatas - dėl garų difuzijos namai „kvėpuoja“, nesikaupia kondensatas

Dažniausios klaidos

• Drėgmės nepraleidžiantis tinkas - naudojant cementinį arba netinkamą dekoratyvinį tinką, siena gali „uždusti“, pradėti drėkti iš vidaus
• Per maža perdangos atrama - dėl trapumo būtina laikytis gamintojo nurodytos minimalios atramos (dažnai 250-300 mm)
• Nekokybiškas kampų ar langų mazgų įrengimas - dažnai atsiranda mikroįtrūkimų
• Per mažas garso izoliacijos įvertinimas - tarp butų ar techninių patalpų būtina papildoma garso izoliacija (vata, akustinės plokštės)

Pritaikymas Lietuvoje

• Išorinėms vienbučių ir dvibučių namų sienoms
• Vidinėms pertvaroms, kur garso reikalavimai nėra aukšti
• Mažaaukščių visuomeninių pastatų užpildinėms sienoms
• Ūkiniams pastatams, garažams, nedideliems priestatams
• Thermoblokų ir kombinuotų sienų sistemų dalis (pvz., su vata + klinkeris)

Palyginimas su kitais blokeliais

Rinkoje siūlomi produktai

Lietuvoje populiariausi gamintojai: Ytong, Aeroc, Bauroc. Visi siūlo tiek standartinius, tiek armuotus elementus (sąramos, perdangos). Renkantis svarbu atsižvelgti į:

• Numatomą apkrovą ir pastato klasę
• Šiluminės varžos tikslus (ar reikia papildomos izoliacijos?)
• Apdailos tipą (tinkuosi, ventiliuojama, klinkeris?)
• Garso ir sandarumo reikalavimus

Daugiabučių namų modernizavimas

Apie daugiabučių namų modernizavimą girdime įvairiausių nuomonių: nuo neslepiamo skepticizmo iki pasitenkinimo gerai atliktais renovacijos darbais.

Renovacija Jonavoje

UAB „Jonavos paslaugos“ Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu administruoja 362 daugiabučius namus, esančius Jonavos mieste ir rajone. Jonavos mieste ir rajone šiai dienai įgyvendintas 191 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektas, tai sudaro 52,76 proc. nuo visų administruojamų namų. Šiai dienai pasirašytos 10 daugiabučių namų Valstybės paramos sutartys (pradėti rangos darbų su projektavimu pirkimai).

Problemos ir sprendimai

Atnaujinimo (modernizavimo) projektai įgyvendinami skolintais pinigais bei dalį išlaidų kompensuojant valstybei, todėl gyventojų reakcija į lėtai ir nekokybiškai atliekamus statybos darbus dažnai perdėta, bet gauname ir teisingų pastabų. Neklysta tas, kuris nieko nedaro. Pasitaiko, kai rangovai vėluoja statybos rangos darbus atlikti laiku, tačiau dažnu atveju vėlavimą lemia nuo rangovų nepriklausančios aplinkybės (technologiniai procesai, medžiagų gamyba ir tiekimas, techninio darbo projekto atlikimas).

Projekto administratorius operatyviai rengia atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui reikalingus dokumentus, teikia atitinkamoms institucijoms įvertinti, tikrina rangovų atliktus darbus, sprendžia atsiradusias problemas.

Darbų broko taisymas

Statybos rangos darbų defektai šalinami priklausomai, kada jie atsiradę. Jei defektai atsirado po daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, tai sudaroma specialistų grupė, kuri, nustačiusi defektus, surašo defektinį aktą bei informuoja rangovą dėl defektų pašalinimo, nustatant defektų pašalinimo laikotarpį.

Renovacijos sulėtėjimas

Daugiabučių namų modernizavimas yra vienas iš valstybės ekonomikos prioritetų, todėl pastatų atnaujinimui ir toliau rodomas ypatingas dėmesys. Būtina paminėti, kad pradėti taikyti aukštesni reikalavimai teikiant valstybės paramą energinio efektyvumo didinimo priemonėms. Lyginant su B energine klase, A klasei keliami griežtesni reikalavimai - reikia daugiau termoizoliacijos sienoms, stogui ir grindims, dažnai būtina šiltinti rūsio lubas.

Jonavos perspektyvos

Daugiabutis namas, kaip ir bet kuris nekilnojamojo turto objektas, dėvisi ir su laiku reikalauja remonto ar atskirų pastato dalių atnaujinimo. Atnaujinti daugiabutį su valstybės pagalba ar kaupiant lėšas vis tiek reikės.

tags: #energetinio #naudingumo #reikalavimai #garazu #paskirties #pastatams