Lietuva tampa vis patrauklesnė šalis užsieniečiams, ieškantiems geresnių gyvenimo sąlygų, studijų ar darbo galimybių. Tačiau atvykstantieji susiduria su įvairiais klausimais, susijusiais su gyvenamosios vietos deklaravimu, leidimų gyventi gavimu ir integracija į visuomenę. Straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, kuriuos būtina žinoti norint sėkmingai įsikurti Lietuvoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka
Migracijos departamentas informuoja, kad nuo 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi. Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu:
- Migracijos departamente, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis;
- Seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi atsiėmimo.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi turite patvirtinti, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, minėtą pasižadėjimą galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Gyvenamosios vietos deklaravimas Migracijos departamente
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia. Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:
- Gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku - savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.
- Su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“.
- Juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.
Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.
Gyvenamosios vietos deklaravimas seniūnijoje
Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi, pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.
Leidimas nuolat gyventi Lietuvoje
Galite prašyti išduoti Jums leidimą nuolat gyventi, jeigu pragyvenote Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos - Lietuvos Respublikoje, ir turėjote leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą Jums kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą (mėlynąją kortelę). Pirmiausiai turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) užpildyti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir rezervuoti vizito laiką.
Dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo turite asmeniškai kreiptis per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS užpildymo dienos ir pateikti biometrinius duomenis (veido atvaizdą bei dviejų pirštų atspaudus) bei šiuos dokumentus:
- Prašymo numeris;
- Galiojantis kelionės dokumentas;
- Dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo metu gyvenote ir tebegyvenate Lietuvoje;
- Dokumentas apie pakankamą pragyvenimo lėšų kiekį.
Migracijos departamento reikalavimu privalėsite pateikti šio dokumento vertimą į lietuvių kalbą, patvirtintą vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.
Svarbu: Pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.
Taip, galite išvykti ir sugrįžti į Lietuvą leidimo galiojimo laikotarpiu. Tačiau prarasite teisę nuolat gyventi Lietuvoje ir Jūsų turimas leidimas nuolat gyventi galės būti panaikintas, jeigu gyvensite ne Europos Sąjungos valstybėje ilgiau negu 12 mėn. Išvykstant ilgesniam laikui būtina deklaruoti išvykimą.
Integracijos iššūkiai ir pagalba atvykstantiesiems
Nors Lietuva siekia būti draugiška migrantams, pasitaiko atvejų, kai atvykėliai susiduria su sunkumais. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus programų vadovė Eglė Samuchovaitė pasakojo, kad tiek pabėgėliai, tiek atvykstantieji į Lietuvą studijų tikslais ar čia sukūrę šeimą susiduria su sunkumais ieškodami gyvenamosios vietos, mat nemažai nuomotojų dar įtariai žiūri į atvykėlius dėl jų tautybės ar tikėjimo.
Klaipėdos savivaldybės tautinių kultūrų centro direktorė Jelena Butkevičienė teigė, kad su problemomis dėl gyvenamosios vietos deklaracijos susiduria atvykėliai iš Ukrainos ir Baltarusijos. Neretai, atvykėliai tampa situacijos įkaitais ir tuo pasinaudoja asmenys, siūlantys už atlygį leisti deklaruoti gyvenamąją vietą jiems nuosavybės teise priklausančiame būste.
Siekiant išvengti nesusipratimų ir užtikrinti sklandžią integraciją, rekomenduojama kreiptis į teisininkus, kurie gali padėti sutvarkyti dokumentus ir paaiškinti Lietuvos įstatymus.
Svarbu: Jeigu užsienietis Migracijos departamentui yra nurodęs tik gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje deklaracijos adresą, o patikrinimo metu paaiškėtų, kad jis šiuo adresu iš tikrųjų negyvena ir Migracijos departamentui nėra nurodęs jokio kito faktinės gyvenamosios vietos adreso, jam gali būti neišduotas ar panaikintas leidimas gyventi.
Grįžimas į Lietuvą po emigracijos
Praėjusiais metais pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo gyventojų neto migracija tapo teigiama - į šalį atvyko daugiau gyventojų nei išvyko. Kiek daugiau nei pusę atvykusiųjų sudarė grįžtantys lietuviai. Tačiau grįžtant po ilgesnio laiko emigracijoje gyventojams kyla daugybė klausimų - kaip tam pasirengti finansiškai, nuo ko pradėti, kokius svarbius žingsnius atlikti.
Nusprendus sugrįžti į Lietuvą, darbo paieškas verta pradėti dar esant užsienyje. Daugelis darbdavių prisitaiko prie kandidatų ir pokalbius vykdo nuotoliniu būdu. Jei reikalinga pagalba ieškant darbo ar turite įdarbinimo klausimų, galima kreiptis į Užimtumo tarnybą. Prireikus, ši įstaiga gali skirti bedarbio pašalpą, padėti norint įgyti profesiją ar persikvalifikuojant. Jei gyvendamas užsienyje gaunate tam tikras išmokas, į jas pretenduoti galite ir Lietuvoje.
Prieš vykstant gyventi į Lietuvą, svarbu turėti sukaupus finansinį rezervą. Jis bus itin reikalingas, jei darbo paieškos užsitęs. Jei Lietuvoje neturite nuosavo būsto ar galimybės apsistoti pas artimuosius, pasidomėkite būsto nuomos kainomis mieste, kuriame ketinate apsigyventi, įvertinkite būsimas išlaidas mokesčiams už paslaugas bei tai, kiek jūsų šeima kiekvieną mėnesį išleidžia maistui, kitoms būtinoms prekėms.
Kiekvienas gyventojas, keisdamas gyvenamąją vietą, turi ją deklaruoti. Sugrįžus gyventi į tėvynę, svarbu pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu. Kai tik deklaruojama gyvenamoji vieta Lietuvoje, būtina pradėti mokėti įmoką „Sodrai“. Jei sugrįžus iš karto dirbsite samdomą darbą, šis mokestis automatiškai yra sumokamas ir papildomai nieko daryti nereikia. Tačiau jei nesate įsidarbinęs arba ketinate dirbti savarankiškai, savo įmokomis turėsite pasirūpinti patys.
Kitas žingsnis - pasirinkti gydymo įstaigą ir joje prisiregistruoti. Kiekvienas asmuo turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros instituciją bei šeimos gydytoją. Tad neskubėkite ir pasiskaitykite atsiliepimus internete ar pasikonsultuokite su artimaisiais. Svarbu, kad pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teigiamų paslaugų apmokėjimo.
Reikalavimai dokumentams
Pateikiant dokumentus dėl leidimo gyventi, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus, kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduota (-os) galiojanti (-čios) pažyma (-os), patvirtinanti (-čios), kad šioje (šiose) valstybėje (-ėse) nebuvote (buvote) teistas.
- Ši pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo dienos.
- Pažyma, kurioje nurodyta, kad Jūs nebuvote teistas, gali būti pateikta surašyta originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašyto šio dokumento vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.
Jeigu esate išlaikomas šeimos nario, turite pateikti šio šeimos nario įsipareigojimą Jus išlaikyti ir dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka sau ir Jums pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Svarbu: Jeigu užsienietis per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą užpildymo MIGRIS dienos neatvyksta į Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti dokumentų dėl leidimo nuolat gyventi, jo užpildytas prašymas laikomas negaliojančiu.
Gyvenamojo ploto reikalavimai
Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.
Minimalūs reikalavimai gyvenamajam plotui vienam asmeniui:
| Asmens kategorija | Minimalus plotas (kv. m) |
|---|---|
| Pilnametis užsienietis | 7 |
| Studentas/moksleivis | 4 |
tags: #emigra #gyvenamosios #vietos