Šiandien Lietuvoje, ypač Vilniuje, nekilnojamojo turto rinka siūlo įvairius būstus - nuo tradicinių butų iki modernių loftų ir studijų. Dažnai pirkėjai renkasi mažesnius būstus dėl kainos ir patogumo, tačiau svarbu įvertinti ne tik įsigijimo, bet ir išlaikymo kaštus, įskaitant elektros sąnaudas. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios gali būti elektros sąnaudos 55 kv. m butui, ir pateiksime patarimų, kaip jas sumažinti.
Mažesni būstai - didesnis pasirinkimas
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m., dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja.
Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m įrengti minimaliam butui. Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m. Pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau 3 kambarių.
Mažos patalpos: dėl mados ar iš skurdo?
Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.
Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.
„Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.
Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.
Elektros sąnaudos ir šildymo būdai
Šildymo kaina elektriniais radiatoriais "Sundirect" tiesiog proporcinga pastato energinio efektyvumo klasei. Jei pastatas šiuolaikinis ir atitinka bent C ar B klasės reikalavimus, GD stiklo keramikos radiatoriai vidutiniškai per visą šildymo sezoną naudos apie 180 kW / mėn. Mėnesio sąnaudos keisis dėl temperatūros kaitos lauke, tačiau sezono vidurkis liks panašus.
Jeigu butas apšiltintas ir atitinka bent C,D šiluminio efektyvumo klasę, šildymas elektra kainuos apie 80 Eur mėn. Elektrinis šildymas, nesvarbu kokios konstrukcijos jis yra, 1 kv.m šildymui, energijos suvartos +- vienodai.
Esant 2019 metų kainai 0,13 Eur/1kWh, 60 kv.m buto šildymo vidurkis per 7 mėn. šildymo sezono laikotarpį vidutiniškai sudarytų 96-98 Eur/mėn. Tai paskaičiuota E energetinės klasės pastatui. Jei jūsų butas turi A energetinę vertę - kainos vidurkis bus apie 42 Eur/ mėn.
Infraraudonųjų spindulių šildymas gali būti efektyvus būdas šildyti mažesnį būstą. Ši technologija šildo ne orą, o daiktus ir žmones, todėl jaučiamas greitas šilumos pojūtis ir mažesnės energijos sąnaudos. Infraraudonųjų spindulių šildytuvai gali būti naudojami kaip pastovus šildymo būdas, ir jie nėra pavojingi sveikatai. Šildymo įranga kainuos apie 980-1160 Eur, vidutinės išlaidos šildymui mėn. 1,4 - 1,8 Eur už 1kv.m. 40 kv.m x 1,60 = 64 Eur mėn.
A+ klasės namui tinka bet kuri šildymo sistema. Visi šiuolaikiniai elektrą naudojantys šildymo prietaisai, el. energijos suvartoja apytikriai vienodai. Privalu atkreipti dėmesį į eksploatacines šildymo prietaisų savybes, besisukančių bei judančių dalių kiekį, triukšmingumą bei oro judėjimo intensyvumą. Taip pat svarbu įvertinti montavimo darbų, aptarnavimo ir priežiūros išlaidas.
Jei šildymui nuspręsite naudoti tik elektros energiją, būtų naudinga investuoti į saulės ar vėjo generuojamą elektrą, vietoje ar nutolusią.
Alternatyvus šildymo būdas - konvekcinis šildymas. Konvekcinis šildytuvas, dėl tam tikrų fizikinių savybių, šilumos perteikimui, kaip tarpininką, naudoja orą ar vandenį, kuris įšilęs ir cirkuliuodamas patalpoje savo šilumą perteikia aplinkai.
Spindulinis šildymas šilumą perteikia aplinkai tiesiogiai be tarpininkų. Tai toks būdas, kaip ir saulės perteikiama šilumą žemei. Savaime suprantama, kad nešvaistant energijos oro šildymui (tarpininkui), spindulinis šildymas įgyja aukštą COP (coefficient performance) reikšme ir tampa efektyvus, šildo visas patalpoje esančias plokštumas ir daiktus, o šiluma jaučiama vos įjungus šildytuvus. Ji ne tik nekenksminga, bet ir visapusiai naudinga... be jos gyvybė žemėje sunyktu, o mūsų tai tikrai neliktų... Verta žinoti, kad viduriniųjų ir tolimųjų IR spindulių (B ir C) diapazonai - tai, sveikiausia ir reikalingiausia šiluma žemėje... Gyvenkime sveikai ir ilgai...
KAIP SUMAŽINTI KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ SĄSKAITAS IR SUTAUPYTI PINIGŲ !!!
Socialinis būstas: plotas ir sąlygos
Vadovaudamasi LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Asmenys ir šeimos turi teisę į paramą būstui išsinuomoti, jeigu atitinka šias sąlygas:
- Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą;
- Yra deklaravę savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių.
Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:
- jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo);
- jie įsigyja nuosavą būstą (išskyrus atvejus, kai įsigyto būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.);
- jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip: 35 proc. (lentelėje antrieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“); 50 proc. (lentelėje tretieji stulpeliai „Pajamos“ ir „Turtas“) tuo atveju, jeigu: asmuo yra be šeimos; asmuo turi negalią; šeimoje yra asmenų su negalia; šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
- jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą;
- pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka;
- jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.
Jei socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius (jie nurodyti lentelėje aukščiau) daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.
Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.
Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.
| Energetinė klasė | Vidutinės šildymo išlaidos (60 kv. m butas) |
|---|---|
| E | 96-98 Eur/mėn. |
| A | 42 Eur/mėn. |
