Šiuolaikinių technologijų dėka sauną galima įsirengti net namuose.
Tuo pačiu saunos mėgėjams nėra daug žinoma apie saunų įrengimą. Sausas garas, geriausia - ne karščiau nei šimtas laipsnių, medinė apdaila - tai viskas, ką žino dauguma.
Tačiau, norint įsirengti sauną kyla klausimas, kaip tai padaryti, nuo ko pradėti.
Pirmas dalykas, kurį reikėtų žinoti: pageidautina suplanuoti sauną; į šią patalpą turi būti tiekiamas vanduo; kad po krosnele ir apšvietimu būtų maitinimo laidai.
Jeigu montuoti sauną savomis rankomis neturint tinkamos patirties ir žinių, pirties įrengimas užtruks kelias savaites ar net mėnesius.
Taigi, kaip įsirengti gerą ir kokybišką sauną, kuri tarnautų ilgus metus.
Žinoma, paprasčiausias ir lengviausias būdas, tai kreiptis į specialistus.
Tačiau, jeigu, vis dėlto, nusprendėte sauną įsirengti patys, reikėtų žinoti kaip tai daroma ir į ką atkreipti dėmesį.
Jeigu visos šios sąlygos bus įgyvendintos, galėsite džiaugtis kokybiška ir gera sauna.
Šiame gide aptarsime, kaip įsirengti garinę pirtį namuose nuo A iki Z - nuo vietos parinkimo ir projektavimo iki įrangos pasirinkimo bei priežiūros.
Garines pirtys populiarios visame pasaulyje - nuo Skandinavijos iki Artimųjų Rytų.
Tinkamas vietos pasirinkimas - vienas svarbiausių žingsnių įrengiant garinę pirtį. Nuo to priklauso ne tik komfortas, bet ir ilgaamžiškumas, energijos sąnaudos bei saugumas.
Būtina sąlyga - hidroizoliacija ir garo sandarumas.
Pagrindiniai Pirties Elementai ir Jų Įrengimo Ypatumai
Vidaus Apdaila
Vidaus apdailai dažniausiai naudojama drebulė, ji atspari drėgmei, todėl idealiai tinka pirčiai.
Ekspertai rekomenduoja grindis iškloti plytelėmis, tai efektyvu todėl, kad net jei nėra geros ventiliacijos, nesusidarys puvinys, be to, tai yra higieniška, nesugeria mikrobų ir grybelių, kaip būna su medinėmis grindimis.
Dėl temperatūros plytelės netrūkinėja.
Vis labiau pirtyse populiarėja grūdinto stiklo durys arba medinės durys su stiklu.
Akmenys
Norint geros pirties svarbų vaidmenį, žinoma, vaidina pirties akmens rūšis.
Akmenys turi būti gana nevienodi, su grubiu paviršiumi - tai užtikrins maksimalų vandens išsiliejimą.
Ir, žinoma, akmenys turėtų būti homogeniški, be įtrūkimų. Jei pažvelgsime į krosnį, pamatysime, kad ten yra keli šildymo elementai, tarp kurių (pagal dydį) yra akmenys.
Akmenis reikėtų sudėti pagal tam tikrą metodiką - apačioje dedami didesni akmenys, o viršuje mažesni.
Jie neturėtų būti sandariai sudėti, svarbu, kad oras galėtų laisvai eiti per juos.
Kuo didesnis akmenų kiekis krosnyje, tuo kokybiškesnis garas bus ir ilgiau išsilaikys šiluma.
Ekspertai rekomenduoja geriau akmenis pirčiai įsigyti, o ne bandyti juos susirinkti iš gamtos.
Nes pastaruosius naudoti yra pavojinga dėl tikimybės, jog gali sprogti nuo karščio.
Krosnelė
Nuo pirties dydžio priklauso kokio galingumo reikės krosnies.
Kuo didesnė patalpa - tuo galingesnės krosnelės reikės.
Tinkamai parinkta pirties krosnis pirtį turėtų prišildyti maždaug per vieną valandą.
Kokybiška krosnis - tai pakankamas metalo storis, kokybiškas metalas ir gera konstrukcija. Pirties krosnelės sienų storis turėtų būti ne mažesnis negu 5 mm.
Plonesnių sienelių krosnis greičiau išdegs ir tarnaus trumpiau.
Krosnelės metalas turi būti kokybiškas ir naujas, nes senas greičiau sudegs.
Pirties krosnelė gali būti tiek elektrinė, tiek kūrenama malkomis krosnis.
Kaip pasirinkti tinkamiausią pirties krosnį
Ventiliacija
Pirties krosnyje turi būti oro įleidimas.
Apatinėje dalyje yra vėdinimo grotelės, per kurias (naudojant natūralią trauką) išeina šviežias oras, o tam, kad nebūtų užkimšta, išleidimo anga yra pagaminta iš šildymo įtaiso įstrižai.
Patalpoje lentos turi būti sudėtos taip, kad oras laisvai cirkuliuotų, bet ne sandariai.
Galutinei ventiliacijai lubose naudojama skylė, laikinai uždara ventiliacijos anga.
Elektros Instaliacijos Reikalavimai
Dažnai kyla klausimų, kaip įrengti elektros įrenginius ir instaliacija vonios kambaryje.
Vonios ir dušo patalpose leidžiama naudoti atvirąją ir paslėptąją instaliaciją.
Paslėptoji instaliacija turi būti ne giliau kaip 5 cm nuo sienos paviršiaus.
Kabeliai ir laidai turi būti su nelaidžiu vandeniui apvalkalu (izoliacija).
Visos vonios ir dušo patalpose esančios pasiekiamos elektros įrenginių pasyviosios dalys ir pašalinės laidžiosios dalys turi būti prijungtos prie potencialą suvienodinančio laidininko, sujungto su įžemintuvu.
Šis reikalavimas taikomas ir vonios bei dušo patalpoms, kur nenaudojami jokie elektros įrenginiai arba jie yra įrengti kitoje patalpoje, kurioje aplinka nelaidi.
Vietinę potencialų suvienodinimo sistemą draudžiama sujungti su žeme per elektros įrenginių pasyviąsias dalis ir per pašalines laidžiąsias dalis.
Pagal Lietuvos higienos normas HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Patalpos, kurioje įrengtas baseinas, persirengimo patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 150 lx. Laiptinių, koridorių, dušo, tualeto patalpų - ne mažesnė kaip 50 lx.
Gaisrinė Sauga Pirtyse
Kaip matoma, kokybišką pirtį įsirengti pačiam be reikalingų žinių yra tikrai sudėtinga. Todėl geriausia kreiptis į šios srities specialistus. Jie pirtį sumontuos ne tik greitai, kokybiškai, bet ir gražiai.
Kreipiantis į meistrus, jie garantuoja pilną pirties saugumą.
Deja, dėl jų neretai tenka kviestis ugniagesius gelbėtojus.
Prieš kūrenimo sezoną jis pataria išvalyti dūmtraukį, įvertinti, ar krosnis ir jos pakuros durelės sandarios, ar ant medinių konstrukcijų nėra perkaitimo požymių.
Dažniausiai šie gaisrai kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų ir jų gedimų, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų.
Jis akcentuoja dvi pagrindines gaisrų pirtyse priežastis. Viena - pirtis neteisingai įrengta, kita - nesaugiai eksploatuojama.
Jo teigimu, kartais netinkami panaudoti statybiniai mišiniai ir kitos medžiagos, veikiamos aukštos temperatūros, sutrupa „apnuogindamos“ degią konstrukciją.
Kita dažnokai pasitaikanti gaisro priežastis, kai įrenginėjant pirties krosnis, paliekami „karščio tiltai“, t.y. konstrukcijos, skirtos degių medžiagų apsaugai, prisukamos metaliniais varžtais (medsraigčiais). Metaliniai tvirtinimo elementai, veikiami krosnies temperatūros, taip įkaista, kad uždega medinę konstrukciją, į kurią jie būna įsukti.
Gaisras gali įsiplieksti ir tada, kai krosnis ar dūmtraukis įrengiami per arti statinio degių konstrukcijų, kurios vėliau, veikiamos aukštos temperatūros, užsiliepsnoja.
Specialistas pataria, kad įrenginėjant pirties krosnis ir dūmtraukius būtina vadovautis „Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinė saugos taisyklėmis“.
Eksploatacinio pobūdžio gaisrų pirtyse priežastimi neretai būna ir neatsargus žmonių elgesys jose. Pirtis - vieta, kurioje žmonės linkę atsipalaiduoti.
Viena dažnesnių gaisro priežasčių - be priežiūros paliktos besikūrenančios krosnys pirtyse.
Smalkės, kurios yra bekvapės, gali pasklisti patalpoje, apnuodydamos jose esančius. Todėl pirtinimosi metu nederėtų kūrenti krosnies...
Gaisrų priežastimi pirtyse, ypač seniau statytose, būna eksploatacijos eigoje sandarumo netekę dūmtraukiai ir krosnys, ant degių grindų prie pakuros neįrengtos arba įrengtos nepakankamo dydžio nedegios apsaugos.
Jei pirties krosnies pakura įrengta iš bendrojo naudojimo pirties patalpų (priepirčio, salės ir pan.), jose gali susikaupti žmogaus gyvybei pavojingos smalkės.
Kadangi pirtinimosi laikas kartais užtrunka, bandant ilgiau išlaikyti aukštesnę temperatūrą, pirties krosnis kūrenama toliau, dažnai darinėjamos pakuros durelės, reguliuojamas dūmtraukio skląstis... O tada smalkės, kurios yra bekvapės, gali pasklisti patalpoje, apnuodydamos jose esančius.
Todėl pirtinimosi metu nederėtų kūrenti krosnies, o prieš einant į kaitinimosi patalpą, ją patartina trumpai pravėdinti.
Anksčiau tarp krosnies ir medinės sienos apsaugai nuo perkaitimo buvo įrenginėjami smėlio užpildai. Eksploatuojant, tiek sienai, tiek krosniai praradus sandarumą, smėlis išbyra ir degi statinio siena tampa nesaugi. Apie gresiantį kaitinimosi patalpos medinės apdailos užsidegimo pavojų gali įspėti patamsėjusios ir išretėjusios apdailos lentelės.
Kaip ir kituose statiniuose, pirties pastate turėtų būti ugnies gesintuvas, o apie klastingų ir mirtinų smalkių atsiradimą patalpoje gali informuoti autonominis smalkių jutiklis.
Beje, pirties durys turi atsidaryti į išorę, jos turi būti be užraktų ar sklendžių, kad kilus gaisrui iš jos galėtumėte kuo skubiau išeiti.
Kad pirtyje žmonės neapdegtų, plautai neturi būti įrengiami per arti krosnelės.
Jei pirtis įrengta gyvenamajame name, tai pirties patalpų atitvaros ir perdanga virš pirties patalpos turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų ir atitikti 45 min. atsparumo ugniai klasę, kad kilus gaisrui per tą laiką perdanga nesugriūtų ir greitai nepraleistų karščio bei dūmų į kitas patalpas.
Virš krosnelių saugiu atstumu taip pat neturi būti medinių konstrukcijų ar apdailos elementų iš degių medžiagų. Patartina virš jų pritvirtinti šilumą atspindintį skardos lakštą, kad ji keliautų atgal į patalpą, o tarp lakšto ir lubų yra būtinas oro tarpas.
Svarbu, kad būtų tiekiamas oras iš išorės garinei ir atskirai pirties krosnelei. Tam dažniausiai atvedamas iš lauko 100 mm diametro vamzdis. Taip pat turi būti oro ištraukimas. Oras šalinamas per reguliuojamas vėdinimo angas kurios būna po gultais ir virš jų.
Pirties Tipai
Pirties tipų yra gana daug, skiriasi temperatūriniai ir drėgmės režimai ir jei įrengiat sau pirtį turit žinoti koks pirties tipas asmeniškai geriausias.
Kažkodėl pirties tipus skirsto pagal šalis; rusiška, lietuviška, suomiška pirtis. Nors kai pradedi klausinėti net profesionalų, tai pradedama painiotis ir jos tampa neidentifikuojamos.
- Juodpirtės, itin karštų ( praeinančios tiesioginės ugnies) akmenų tipas kai pirtinimasi karštuose garuose. Akmenys įkaitinami daugiau nei iki trijų šimtų laipsnių temperatūros. Pačioje pirties patalpoje temperatūra retai keliama aukščiau 70 laipsnių. Nežiūrint į tai, kad kaitinamąsi garuose, pirtyje nėra daug drėgmės, ji kiek pakyla užpylus vandens ant akmenų, tačiau greitai pašalinama. Tikriausiai geriausia pirtis vanojimosi mėgėjams. Yra ir modernios pirtys kai ugnis eina krosnelėje pro akmenis uždaroje kameroje. Taip pat yra atskirtos ugnies kamerų kur akmenys stipriai įkaista.
- Sausos pirtys, tikriausiai vadinamos suomiškomis saunomis. Įkaitinama patalpa, pastoviai palaikoma aukšta temperatūra. Labai dažnai temperatūra pakeliama iki 100 laipsnių.
- Drėgnos pirtys su nedidele apie 60 laipsnių temperatūra ir aukšta drėgme. Akmenų nėra daug, įkaitinami mažiau - iki 100 - 200 laipsnių. Garai išgaunami dažnai pilant ant akmenų karštą vandenį. Pirtis ir akmenys gali būti kaitinami pridedant malkų visą pirtinimosi laiką.
- Atskiras turkiškas tipas kai pirties temperatūra apie 50 laipsnių ir itin daug drėgmės. Drėgmė išgaunama naudojant garų generatorius. Ties 45 - 50 laipsnių prie didesnio drėgnumo net ir įprastoje pirtyje ima kondensuotis garai.
Temperatūrinį ir drėgmės režimą įtakoja pirties krosnelė, vėdinimas, kiek mažiau pačios pirties izoliacija.
Pirties Grindys
Pirties grindys labiausiai veikiamos aplinkos poveikio. Neteisingai įrengus pirties grindis jos gana greitai supus.
Betoninių grindų privalumas pirtyje yra jų ilgaamžiškumas.
Klasikinė betoninių pirties grindų schema. Polistireninio putplasčio sluoksnis sumažina grindų peršalimą ių apačios.
Tačiau jei pirtis ilgesnį laiką nenaudojama atšala patalpos ir įšala betonas. Nenorint šalti kojų įrengiamas elektrinis šildymas arba sudedamos medinės grotelės.
Rečiau naudojamos polinės pirties grindys. Daug kas bijo, kad jei pirties grindys jungiasi su lauku, tai per jas bus šalta vaikščioti. Neilgalaikės polinės grindys bus jei naudoti medinės konstrukcijos ir lentos. Polinės pirties grindys su natūralia infiltracija.
Geriausias pasirinkimas pirties grindims WPC lentos. Tik neverta naudoti ekonominės klasės WPC lentų nes jų kokybė ir ilgaamžiškumas ne geresnis nei medinių. WPC lenta sukurta naudoti be kenksmingų medžiagų išskyrimo aukštoje temperatūroje, ultraviolete. Pirties sąlygos gerokai paprastesnės.
Pirties Apdaila
Garinės vidus dengiamas alupopieriumi, garo izoliacinė plėvelė su mažu garų laidumu ir šilumą ( infraraudonuosius spindulius) atspindinčiu aliuminio folijos paviršiumi. Alupopieriumi dengiamas šiltinimo sluoksnis nepaliekant tarpo ir kruopščiai plėvelę sujungiant. Ant alupopieriaus prisukami vėdinimo tašeliai ant kurių vėliau bus tvirtinamos dailylentės. Tarp dailylenčių ir alupopieriaus turi būti užtikrinamas oro vaikščiojimas.
Pirties garinės sienos dažniausiai dengiamos lapuočių dailylentėmis. Juodalksnis su laiku tamsėja, įgauna solidžią auksinę spalvą. Drebulė ir liepa išliks baltesnė. Drebulę reikėtų naudoti palaikytą. Šviežios drebulės dailylentės gavusios drėgmės iškiria specifinį nemalonų tvartelio kvapą.
Pirties apdaila pradedama nuo lubų. Vienam montuoti lubines dailylentes kiek sudėtinga, tačiau įmanoma. Reikia įprasti turėti visus įrankius pasiekiamoje erdvėje. Sunkiausia užkabinti pirmą kabę, vėliau bus paprasčiau. Kreivas dailylentes galima sutraukti. Kiek paprasčiau montuoti sienines dailylentes.
Montavimui geriausia naudoti kabes. Tokiu atveju dailylentes montuojant griovelis būna išorėje. Kalant dailylenčių vinimis išorėje būna išpjova. Tačiau pirtyje geriau tvirtinti dailylentes su kabėmis.
Dailylentė tvirtinama specialiomis kabėmis kurios yra skirtingų išmatavimų priklausančių nuo išpjovos kraštelio storio. Medinėms dailylentėms dažniausiai naudojamos 4 ( 3,5 mm) ir 5 numerio ( 4 mm) kabės. Prisukti jas reikėtų nerūdijančio plieno varžteliais.
Pirties dailylenčių kaina priklauso nuo medienos ir jų kategorijos. Aukščiausios A kategorijos dailylentės yra be jokių šakelių. B kategorijos gali turėti neiškrentančias šakeles, panašios kaip mediena spalvos. C kategorija turi iškrentančias šakeles. Dažniausiai pirties apdailai naudojamos A- B kategorijos dailylentės.
Pirties gultų tipas taip pat labai priklauso nuo pirties šeimininko temperamento. Jei mėgstamas aktyvus pirtinimasis labiau tiktų vieno aukšto gultai. Aktyviai pirtinantis karštis išsklaidomas po visą patalpą. Kai pirtinimasi daugiau pasyviai labiau tinka trijų aukštų gultai. Kol labai karšta sėdima ar gulima ant viduriniojo gulto, vėliau kylama aukščiau.
Vanojant gulintį vidurinėje lentynoje reikia ištiesti rankas. Vanojimuisi gultai daromi apie 90 centimetrų aukštyje. Gultų aukštį reikėtų parinkti pagal savo aukštį. Vienos lentynos pirties gultai ir pirties šezlongas. Tokie gultai patogūs pajusti visus pirties malonumus. Apatinei ir trečiai lentynai gali būti panaudojami suoliukai.
Pirties gultai bus ilgaamžiškesni jei juos padaryti kabančius. Po tokiais gultais paprasčiau surinkti šiukšles. Pirties gultams naudojama lapuočių mediena. Pigiausios gultų lentos iš juodalksnio, drebulės ir liepos. Kiek brangesnė abači mediena, gerokai brangesni kedro gultai.
Lentos naudojamos 25 -30 mm storio, iki 12 - 15 centimetrų pločio.
Gultus geriausia padaryti, kad tvirtinimo elementų nebūtų paviršiuje. Dažniausiai prisukama iš apačios pragręžiant laikančią lentą. Tam prireikia ilgų ir brangių medvaržčių.
Gultų sujungimams reikia naudoti C4 ir didesnio atsparumo aplinkos poveikiui medvaržčius. Puikiai tiks terasiniai medvaržčiai. Gultų lentos dedamos ant klijų. Klijai ne tik sutvirtina kontaktą, bet ir tarnauja kaip tarpinė.
Pirties Vėdinimas
Pagrindinės pirties vėdinimo dalys įrengiamos pirties statybos metu. Svarbu, kad būtų tiekiamas oras iš išorės garinei ir atskirai pirties krosnelei. Tam dažniausiai atvedamas iš lauko 100 mm diametro vamzdis. Taip pat turi būti oro ištraukimas. Oras šalinamas per reguliuojamas vėdinimo angas kurios būna po gultais ir virš jų. Oro padavimas, daromas mažiausiai 50 centimetrų nuo žemės.
Pirties Krosnelės
Pirties krosnelė gali būti elektrinė ir malkinė. Elektrinės pirties krosnelės labiau tinka mažoms pirtims, pirtims įrengiamoms namuose ar butuose. Malkinės pirties krosnelės puikiai tiks kaimo pirčiai. Nuo metalo kokybės, storio ir ypač lakštų suvirinimo priklauso pirties krosnelės ilgaamžiškumas. Neteko matyti kur pradega pirties krosnelės šonas, tačiau teko matyti daug krosnelių kur pradega suvirinimas.
Krosnelės galingumas skaičiuojamas kW ir tiesiogiai priklauso nuo pakuros dydžio. Galingumas derinamas su garinės dydžiu. Kuo garinėje geresnė šilumos izoliacija, tuo mažesnio galingumo reikia. Sausai pirčiai ir karštiems akmenims reikia galingesnės krosnelės. Krosnelės būna su atvirais ir uždarais akmenimis. Uždarų akmenų krosnelei išeina geriau kontroliuoti temperatūrą ir drėgnumą.
Krosnelės turi svarbią vidinę dalį kuri sumažina karščio praradimus. Yra įvairių technologijų, nors geriausia sutikta buvo kai yra kanalas aplink krosnelės perimetrą. Dažniausiai pirties krosnelės pakura įtaisoma pirties išorėje arba kitame kambaryje. Perkant krosnelę reikia įvertinti kakliuko ilgį. Trumpiausio reikės jei perėjimas per plytų sieną. Ilgesnis jei karkasinė siena. Sunkiausia įrengti portalą pirties krosnelei per sieną. Šioje vietoje būna labai karšta ir nedaug medžiagų jį gali atlaikyti. Karkasinėje konstrukcijoje aplink krosnelę naudojami metaliniai profiliai. Pirties krosnelės kakliukas einantis per portalą. Krosnelė nuo fibrocemento plokštės turėtų būti atitraukta ir geriau izoliuoti naudojant keraminę vatą. Fibrocementinės plokštės tvirtinamos prie karkaso nerūdijančio plieno medvaržčiais su plokščia galvute. Fibrocementa sturi būti pragręžiamas, medvaržtis neturėtų būti itin stipriai priveržamas. Karščiausios vietos turi būti izoliuojamos aukštas temperatūras atlaikančiomis vatomis. Tai keraminės vatos, paveikslėlyje panaudota speciali kamino vata atlaikanti 1100 laipsnių temperatūrą.
Dūmtraukis
Dažniausiai pirtyje naudojamas metalinis kaminas tiesiai išvedamas pro stogą. Šio būdo trūkumas yra kamino svoris kuris slegia pirties krosnelę. Kai pirties krosnelės metalas įkaista kaminas deformuoja krosnelę. Metalinis dūmtraukis per perdangos ir stogo konstrukcijas turi būtų prakišamas panašiai kaip ir krosnelės pakuros kaklelis. Ne mažiau kaip 25 centimetrų atstumu nuo kamino daromi angos kraštai. Jei medinės konstrukcijos, apsaugoma fibrocemento plokštėmis, karščiui atsparia vata. Naudojama vata kurios darbinė temperatūra apie 600 laipsnių ir trumpam laikui apie 1000 laipsnių temperatūrą.
Geresnis, nors ir brangesnis būdas pastatyti stacionarų dūmtraukį. Modulinis kaminas su keraminiu įdėklu geras variantas pirčiai.
Pirties Durys
Pirties durys dabar dažniausiai būna stiklinės. Stiklas naudojamas 8 mm. Gali būti skaidrus ir matinis stiklas. Pirties durų kaina priklauso nuo dydžio, staktos pločio, storio. Taip pat kaina priklauso nuo rankenos, didesnė rankena priduoda kainos.
Pirties durys išramstomos tašeliais ir įtvirtinamos langiniais medvaržčiais. Tarpą tarp sienos ir durų staktos geriausia užpildyti elastingomis montavimo putomis Soudal Flexi. Pirties durų staktos apačia hidroizoliuojama. Montavimo putos padengiamos apsaugine plėvele.
Apsiprausimo Patalpa
Pirties apsiprausimo patalpa gali būti įrengiama praėjime tarp garinės ir poilsio patalpos. Tokiu atveju žiemą ją sušildo varstomos garinės durys. Pirties apsiprausimo patalpoje įrengiamas trapas ir į jį turi būti padaromas nuolydis. Nuolydis formuojamas apie 3 - 4 laipsnių. Apačioje daromas apšiltinimas, galima padaryti iš polistieninio putplasčio. Ant putplasčio reikėtų padėti fibrocemento plokštes. Ant plokštės galima formuoti nuolydį iš klijų, remontinio mišinio. Nuolydis formuojamas naudojant tinko žymeklius. Žymekliai įspaudžiami į klijus. Atstumai tarp žymeklių daromas toks, kad braukti glaistykle.
Poilsio Patalpa
Jei pasižiūrėti į klasikinę juodpirtę tai poilsio patalpos keturis - penkis kartus mažesnės nei garinė. Šiltuoju ir net žiemą bent trumpam norisi po garinės išeiti į lauką. Labai smagu pasėdėti ant terasos.
Šiandieninė pirčių statybos ir įrengimo rinka yra labai turtinga. Garinė pirtis - tai ne tik prabangos ar poilsio atributas, bet ir puikus būdas pasirūpinti savo sveikata, sumažinti stresą bei pagerinti gyvenimo kokybę.
tags: #elektros #instaliacijos #taisykles #labai #pavojingose #patalpose