Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų teigimu, nustatyti minimalūs reikalavimai vaistinių plotui priimti prieš dešimt metų. Vaistinėms buvo duotas pereinamasis laikotarpis susitvarkyti ir nuo šių metų reikalavimai įsigaliojo.
Dėl nuo šių metų įsigaliojusių reikalavimų vaistinių plotui teigiama, jog uždarytos maždaug pusšimtis vaistinių. 60 kvadratinių metrų dydį 2006 m. palaimino tuometinis Seimas. Duotas dešimtmetis naujam reglamentavimui pasirengti.
Savo ruožu Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai tvarkoje įžvelgia tik pliusus. „Vaistinių ploto reikalavimas nustatytas pacientų labui. Tiesa, šis reikalavimas galioja labiau miesto vaistinėms.
Pasak ministerijos atstovų, 2014 m. padaryti pakeitimai dėl vaistinių patalpų ir įrengimų reikalavimų nebuvo susiję su farmacinės rūpybos paslaugomis, vaistinių plotai nebuvo padidinti ir to daryti neplanuojama.
Vaistinės interjeras
Minimalūs Reikalavimai ir Kaimo Vietovės
Panaikintas kaimo vietovėse esančių vaistinių minimalaus bendro ploto reikalavimas, ir nustatytas minimalaus oficinos ploto reikalavimas - oficina turi būti 10 kv. Tačiau ir kaimo gyvenvietėse vaistinės plotas turi būti pakankamas farmacinei veiklai vykdyti, vaistinių preparatų tinkamam laikymui užtikrinti. Ir pabrėžia, kad tai yra minimalūs reikalavimai.
Kilus diskusijoms, ar nevertėtų atsisakyti reikalavimo minimaliam vaistinių plotui, SAM specialistai teigia, jog tam nėra jokio poreikio.
Kritika ir Alternatyvūs Požiūriai
Pasak Lietuvos vaistinių asociacijos vadovės Elenos Kvedarienės, reikalavimai nėra racionalūs. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas ekonomistas Žilvinas Šilėnas teigia, kad tokie reikalavimai mažina konkurencingumą, ir dėl to kentės ne kas kitas, o pacientas, kuriam reikalingi vaistai.
Ekonomistė Rūta Vaininė įsitikinusi, jog pacientams patogu, kai vaistinė yra arti ir jiems tikrai nereikia, kad ji būtų prašmatni ar įrengta didelėse patalpose. „Pacientui reikia, kad vaistininkas suteiktų paslaugą. Ateis metas, kuomet farmacinės paslaugos galės būti teikiamos net ir per atstumą“, - sako ekonomistė Rūta Vainienė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, Lietuvoje iki 2015 metų gruodžio 31 dienos Lietuvoje veikė 1387 vaistinės. - Minimalus reikalavimas patalpų, kuriose įmonė privalo plėtoti veiklą, plotui neabejotinai yra ūkinės veiklos laisvės ribojimas.
Kiekvienas toks ribojimas daro įtaką įmonių veiklai, mažina jų galimybes bei paskatas konkuruoti dėl vartotojų, didina įmonių veiklos kaštus. Rinkos ekonomikos valstybėje kiekviena vaistinė privalo turėti sprendimo laisvę dėl patalpų, kuriose vykdys ūkinę veiklą, ploto, vietos, personalo ir panašiai.
Akivaizdu, kad, pavyzdžiui, nedidelė įmonė, turinti vieną ar kelias vaistines, turės mažiau klientų, mažesnę apyvartą, skirs mažiau lėšų reklamai. O vaistinių tinklas, galintis įsigyti vaistų didmenoje gerokai pigiau, gebės ne tik plėsti vaistų pardavimo vietos plotą, bet įdarbins daugiau personalo, pasiūlys papildomas paslaugas klientams.
Neabejotina, kad vaistai nėra kasdienės paklausos prekė. Dėl to joms laikyti bei parduoti vaistinėse būtini reikalavimai, skirti apsaugoti vaisto kokybę bei saugumą, paciento sveikatą.
Tačiau visais atvejais ūkinę veiklą reguliuojanti institucija, privalo įvertinti ribojimų poveikį, jų būtinumą ir proporcingumą. Nustatyti minimalūs reikalavimai vaistinių plotui (60 kv. m. ir 25 kv. m. Iki 2006 m. egzistavo antriniai vaistinių filialai. Jiems buvo taikomi mažesni reikalavimai negu vaistinei: bendras vaistinės plotas 30 kv.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Vaistininkai, pirmaujantys vaistų saugos srityje
tags: #ekstemporaliu #vaistiniu #preparatu #gamybos #patalpos