Lietuvos dvarai - tai ne tik istorijos liudininkai, bet ir svarbi kultūros paveldo dalis. Deja, ne visi dvarai gali pasigirti sėkmingu likimu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Eimanto dvaro sodybos istoriją, restauravimo darbus ir kitų Lietuvos dvarų likimus.
Eimanto dvaro sodybos atgimimas
Tokia sėkmė, kokios sulaukė sovietmečiu nuniokota Mentagailiškio dvaro sodyba, Lietuvoje retai nusišypso. Šią Biržų rajone esančią sodybą - 25 hektarus žemės su klasicistinio stiliaus dvaro griuvėsiais - maždaug prieš dešimtį metų nupirko verslininkas Sigitas Kalkys.
Apleistą šabakštyną jis senokai sutvarkė, o dabar patį dvarą žingsnis po žingsnio bando prikelti iš griuvėsių. Pasak jo, dvaro rūmų restauravimo darbai juda lėtai, nes archeologiniams tyrinėjimams, architektūros projektui ir statybos dokumentams parengti reikėjo daug laiko bei lėšų. O ir tikslo, anot verslininko, atstatyti viską kuo greičiau jis neturi.
„Vyresni žmonės pamena, kad sovietmečiu čia riogsojo šiltnamiai, pačiame rūmų pastate veikė tarybinio ūkio kontora. Vėliau jame buvo apgyvendinti žmonės, jie nuniokojo viską, ką tik įstengė“, - yra sakęs S.Kalkys, Rinkuškių alaus daryklos bendraturtis.
Parduodami dvarai: situacija rinkoje
Skelbimų, liudijančių apie parduodamus dvarus, nekilnojamojo turto interneto prekybos įmonių svetainėse netrūksta. Stinga tik pirkėjų.
„Kas savaitę - vienas kitas skambutis“, - taip Rokiškio rajone esančių Obelių dvaro pastatų - arklidės bei kumetyno paklausą apibūdino nekilnojamojo turto brokeris Rimvydas Kviklys. Šie pastatai parduodami anaiptol ne pirmus metus, o kaina santykinai nėra didelė. Pavyzdžiui, 2014-aisiais buvo prašoma 100 tūkst. litų, dabar - 30 tūkst. eurų.
Koją kiša tai, kad savininkui - bendrovei „Bikuvos prekyba“ - nė nežinant pasikeitė dvaro pastatų paskirtis. Jie tapo kultūros paveldo objektais, o tai smarkiai apriboja rekonstrukcijos galimybes. Kitas trukdys, kuris verčia nosį raukyti pirkėjus, - ties statiniais nėra savos žemės.
Anot brokerio, dvaro savininkai niekur neskuba ir nusiteikę laukti pirkėjų. Ir pastatų nebepūdo - pavyzdžiui, perdengė įgriuvusį stogą.
O pačios arklidės - tai tik „mėšlinas pastato pavadinimas“. Iš tiesų Pirmojo pasaulinio karo metais viršutiniuose jo aukštuose gyveno vokiečių kareiviai bei karininkai, o savo arklius laikė pirmajame aukšte.
„Patys dvaro rūmai neišliko, sudegė per karą. Tuo, kas šiuo metu parduodama, labiausiai domisi Obelių bendruomenė. Ji ypač saugo savo krašto paveldą.
Skambino man ir jaunuoliai, kurie studijuoja universitetuose ir ypač domisi Obelių istorija. Galbūt pasirašę susitarimą su bendruomene jie parengs projektą ir gaus kokį nors finansavimą. Bet koks galutinis restauravimo tikslas? Kam tie pastatai turi būti skirti? Kokia veikla juose vyks? Tai būtina numatyti. Tad tie, kurie nori įsigyti dvaro pastatus, privalo tą tikslą sugalvoti“, - kalbėjo R.Kviklys.
Kiti parduodami dvarai Aukštaitijoje
Pasak brokerio, Aukštaitijoje yra nemažai dvarų, apie kurių pardavimą vis sklando kalbos. „Kad ir Vyžuonėlių dvaras netoli Utenos - niekas nė nežino apie jo įspūdingą parką, o pats pastatas yra unikalus. Parduodamas ir Leliūnų dvaras Utenos rajone, ir spirito varykla. Saldutiškio dvarą kažkas jau įsigijo, ir nebrangiai“, - užsiminė R.Kviklys.
Žarėnų dvaras: per didelis atstumas
„Tai specifinis objektas. Šią vasarą dar nebuvo nė vieno skambučio. Pats skelbimas apie pardavimą jau kybo maždaug metus“, - sakė netoli Telšių esančio Žarėnų dvaro savininkas Žilvinas. Šio medinio 1911-aisiais statyto dvaro išorė visiškai sutvarkyta: perdengtas stogas, pakeistos išorinės medinės dalys, dalis langų. Be to, 600 kvadratinių metrų ploto statinys nėra įrašytas į valstybės saugomų objektų sąrašą.
„Pirkau dvarą maždaug prieš 12 metų. Patinka Žemaitija, nes visa mano giminė iš jos. Ir mano vaikystė joje prabėgo. Tačiau mano šeima didelė, nėra paprasta iš sostinės iki Žarėnų nusigauti. Todėl ir ryžausi dvarą parduoti. Apie jokį kaimo turizmą nesvajojau, remontavome dvarą kaip poilsio sodybą“, - kalbėjo Vilniuje gyvenantis Žilvinas.
Už dvarą, porą ūkinių pastatų bei 2 hektarus žemės savininkas prašo maždaug 100 tūkst. eurų.
Barborlaukio dvaras: įklimpo dėl lėšų stygiaus
Ar yra besidominčių Barborlaukio dvaru, esančiu netoli Jonavos bei Šveicarijos? Dvaru, kuriame XIX amžiaus pradžioje įsikūrė bajoras Konstantinas Dragatas, o vėliau jame šeimininkavo ir kiti bajorai?
„Skelbimą prieš mėnesį išspausdinome, tačiau kol kas tiktai vieno skambučio sulaukiau. Ko gero, per didelė dabartinė jo kaina. Nes dvaro vertė sukasi apie 200 tūkst. eurų, o už jį šeimininkas norėtų gauti kone 360 tūkst. eurų“, - sakė dvaro pardavimu besirūpinantis brokeris Andrius Krasinskas.
Barborlaukio dvarą prieš penkerius metus įsigijęs žmogus buvo užsimojęs paversti kaimo turizmo traukos objektu. Ir įklimpo - parengė projektus, tačiau nesisekė gauti finansavimo. „Žmogus norėjo įkurti pirmajame aukšte restoraną, kavinę, antrajame - kambarius svečiams. Tačiau toks kaimo turizmo verslas liko tik projektuose.
Dokumentus jis sutvarkė, gavo statybos leidimus. Tačiau į pačius pastatus taip ir liko neinvestuota - žmogus neturi tam lėšų. Be to, dvaro išorės nė negalima keisti, nes jis yra kultūros paveldo objektas“, - pasakojo A.Krasinskas.
ES parama dvarų atnaujinimui
Senieji pastatai - kultūros paveldo objektai - pastaruoju metu atnaujinami pasitelkus ES fondų lėšas. Pavyzdžiui, viešoji įstaiga „Europos parkas“ Vilniaus rajone atnaujino Liubavo dvaro sodybą ir pavertė ją patrauklia lankytojams - XVIII a. baroko architektūros ansamblio pastatuose įrengė muziejų.
Panašų sumanymą turi ir Lentvario dvarą 2016-aisiais įsigijęs verslininkas Ugnius Kiguolis. Parengus projektą tam bus galima pasitelkti ir ES pinigų. Projektus numatyta finansuoti pagal priemonę „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“, kuriai numatyta apie 11,87 mln. eurų.
Pasak inžinerinių paslaugų kompanijos „Adem“ Investicinių projektų rengimo skyriaus vadovo Eimanto Galkevičiaus, tokios galimybės yra palankios kultūros objektams atnaujinti - autentiškumui atkurti. Jo vadovaujama komanda kuria Lentvario dvaro viziją bei techninį projektą.
Šį dvarą U.Kiguolis įsigijo aukcione.
Kultūriniai renginiai dvaruose
Daugelis dvarų Lietuvoje šiandien yra atviri lankytojams ir siūlo įvairias kultūrines veiklas. Štai keletas pavyzdžių:
- Aštriosios Kirsnos dvaras: kviečia rezervuotis boutique apartamentus ir apsilankyti žirgyne.
- Alantos dvaras: spalio 4 d. vyks koncertas ,,Dainų sukūriai“.
- Aristavėlės dvaras: rugsėjo 7 d. koncertas performansas ,,Tėkmėje“.
- Bistrampolio dvaras: rugsėjo 2 d. - mokslo metų pradžios šventė, rugsėjo 22 d. - džiazo koncertas.
- Biržų pilis: rugsėjo 13 d. - konkurso „Neužmirštuolei, žydinčiai nakty“ baigiamasis renginys, festivalis „Radviliada“.
- Hugo Šojaus dvaras: rugsėjo 2 d. - nemokamas renginys ,,Kūrybiškai pradėkime mokslo metus!“.
- Ilzenbergo dvaras: savaitgaliais vyksta ekskursijos po dvarvietę, rūmus, susipažįstama su dvaro ūkio gyvūnais, vyksta ir vynų degustacijos.
- Jašiūnų dvaras: rugsėjo 22 d. - nemokamas koncertas ,,Karaliaus dukters sapnas: Senosios Europos tautų melodijos“.
- Kairėnų dvaras: iki rugsėjo 22 d. - menininkų plenero darbų paroda „Veidas“, rugsėjo 26 d. - parodos „Konstantino Prošinskio fenomenas: grybų piešiniai“ atidarymas.
Tai tik keletas pavyzdžių, rodančių, kad Lietuvos dvarai atgimsta kaip kultūros ir turizmo traukos centrai.
Kultūros paveldo išsaugojimas ir meilė gimtajam kraštui
Šis straipsnis atskleidžia, kad dvarų likimai Lietuvoje labai skirtingi. Vieni sėkmingai restauruojami ir pritaikomi turizmui, kiti laukia savo pirkėjų, o treti, deja, nyksta. Tačiau svarbiausia, kad yra žmonių, kurie rūpinasi kultūros paveldu ir stengiasi jį išsaugoti ateities kartoms. Meilė gimtajam kraštui ir istorijai - tai varomoji jėga, padedanti atgaivinti Lietuvos dvarus ir prikelti juos naujam gyvenimui.