Valdantieji Lietuvoje vėl svarsto nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimą, kuris gali turėti reikšmingų pasekmių šalies gyventojams. Nors teigiama, kad šis mokestis skirtas atvėsinti perkaitusią NT rinką ir apmokestinti turtingesnius asmenis, ekspertai nuogąstauja, kad našta gali užgulti prasčiau gyvenančius ir būstą besinuomojančius asmenis.
NT mokesčio poveikis nuomininkams ir rinkai
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus pastebi, kad įvedus NT mokestį, visa mokestinė našta kristų ant būstą besinuomojančių asmenų pečių, o ne ant jo savininkų. Kadangi NT savininkų derybinės pozicijos yra stipresnės už besinuomojančių, ant pastarųjų pečių bus perkeliamas net mokestis už tą plotą, kuriame gyvena patys NT objekto savininkai.
A. Bartkaus teigimu, išbrangusi nuoma paskatintų susimąstyti, ar nuosavo būsto įsigijimas netaptų mažesne našta nei jo nuoma. „Negana to, toks mokestis gali paskatinti asmenis greičiau, nieko nedelsiant, pirkti būstą, o ne jį nuomotis. Toks elgesys nelabai siejasi su rinkos atvėsimu“, - konstatavo A. Bartkus.
A. Bartkus pastebi, kad šis mokestis yra netaiklus, nes didžioji dalis būstą valdančių asmenų šioje rinkoje nedalyvauja. Pasak jo, šie asmenys būstą įsigijo labai ilgam laikotarpiui, o gal net ir visiems laikams, todėl jų apmokestinimas tam, kad būtų atvėsinta nekilnojamojo turto rinka, yra klaidingas sprendimas, nepadėsiantis išspręsti pagrindinės NT rinkos perkaitimo problemos.
Nederėtų pasitikėti mažu mokesčiu. Anot jo, kad vos įvestas mokestis bus mažas, dar tikrai nereiškia, kad tokiu išliks ir ateityje. Vėliau, savivaldybėms panorėjus susitvarkyti NT plėtrą geriausiuose rajonuose, juose bus nustatomas ir atitinkamas mokestis, kuris taps nebepakeliamu gyvenantiems skurdžiau.
Todėl galiausiai bus susiduriama su situacija, kai savivaldybėse įvyks gyventojų „persiskirstymas“ - pasiturintieji gyvens miestų centruose ir kituose geruose kvartaluose, o mažiau uždirbantys glausis rajonuose, kur NT mokestis bus mažiausias.
Visgi, tam tikri mokesčiai šaliai yra reikalingi, neslėpė A. Bartkus. Pavyzdžiui, reikalingas renovacijos tempus galintis paskatinti būsto renovacijos kaupimo fondas bei automobilių taršos mokestis, kuris esą pakeistų asmenų elgesį įsigyjant automobilį ir jį vairuojant.
NT mokestis ir šeimos: galimas paskatinimas skyryboms
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) atkreipia dėmesį, kad lapkričio pabaigoje užregistruotas Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo projektas gali net paskatinti išsiskirti oficialias šeimas, mat mokestis nesusituokus būtų mažesnis.
Asociacija įspėja, kad nebelieka NTM lengvatos atsižvelgiant į šeimos sudėtį. Kitaip tariant, viena savivaldybės mediana (būsto kainų vidurkis) taikoma ne asmeniui, bet būstui. Todėl, jeigu sutuoktiniai turi bendrą būstą ir viename registruotas vyras, o kitame - žmona, tokiu atveju, kiekvienam būstui bus taikoma po vieną neapmokestintą savivaldybės medianą.
Pažymima, kad remiantis Finansų ministerijos viceministrės teiginiais, jeigu viena savivaldybės mediana bus taikoma šeimai, o ne būstui, šeimos atveju mokestis gali būti net dukart didesnis nei būtų taikomas, jei šeima išsiskirtų. Tuo pačiu taikant šį mokestį visiškai nebus atsižvelgiama į tai, kad didesnis būstas buvo pasirinktas dėl gausios šeimos.
„Didelei šeimai įsigyjant NT, kai yra apjungiami keli butai į vieną, geriau to apjungimo Registrų centre neregistruoti ir išsiskirti“, - teigiama asociacijos feisbuke išplatintame pranešime.
Taigi, akivaizdu, kad rodos nekaltas mokestinis projektas, kurio tikslas tėra atvėsinti gerokai perkaitusią NT rinką, gali nuvesti kur kas toliau ir ne tik „atmušti“ jaunus žmones nuo santuokos saitų, bet ir paskatinti išsiskirti oficialias šeimas.
Kiti NTM trūkumai
Nepaisant to, kad mokestis gali pakurstyti skyrybas tarp gyventojų, jame asociacija įžvelgė ir daug daugiau trūkumų. Pavyzdžiui, NT mokestis bus skaičiuojamas tik pagal Registrų centre esančią informaciją nepriklausomai nuo to, ar ji teisinga.
Mokestis už tą patį turtą taip pat bus paskaičiuotas du kartus, jeigu jis buvo išnuomotas ir nuomos sutartis nebuvo registruota Registrų centre. Taip pat mokestis bus skaičiuojamas ir tokiam turtui, kuris jau yra nugriautas, bet informacijos apie nugriovimą dar nėra Registrų centre. Asociacijos teigimu, tokį mokestį VMI galės paskaičiuoti tik patikrinimo metu konkrečiu atveju asmeniškai.
VMI bus įpareigojama iki kovo 1 d. sudaryti praėjusių metų fizinių asmenų mokestinę NT mokesčio deklaraciją, nors juridiniai asmenys ir toliau galės tokias deklaracijas sudaryti patys. Įvedus Nekilnojamojo turto mokestį, turtingieji mokės mažiau, nes jų mokamas NT mokestis bus perkeliamas mažesnės vertės turtą turintiems gyventojams. Turtingiesiems NTM esą sumažės nuo 5 iki 20 tūkst., priklausomai nuo jų santykių su savivaldybe.
Planuojami NTM tarifai ir lengvatos
Naujasis NT mokestis buvo pristatytas gruodžio 1-ąją, o finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, jei Seimas jam pritartų, būtų taikomas jau nuo 2026 metų. Jos teigimu, vidutinis mokestis visoje Lietuvoje siektų 14 eurų per metus, o jeigu mokestis neviršytų 5 eurų, jo mokėti esą net nereikėtų.
Socialiai pažeidžiami asmenys, pensininkai, pateikę prašymą galės atidėti mokėjimą iki turto perleidimo. Kaip ir pirminiame projekte, pirmo būsto apmokestinimo tarifų skalė yra išdėliota pagal medianas - vidurinę kiekvienos savivaldybės turto vertę.
„Nuo pirmos iki antros medianos būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, virš dviejų medianų vertės kiekvienoje savivaldybėje pirmasis turtas būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, o antras ir paskesnis būstas būtų apmokestinamas nuo 0,1 iki 1 proc. tarifu. Tarifus nusistatytų kiekviena savivaldybė savarankiškai“, - teigė G. Skaistė.
G. Skaistė aiškino, ką reiškia dvi medianos. „Išrikiuojamos visos nekilnojamojo turto (NT) vertės į vieną eilę ir vidurinė yra mediana. Tai iki tos vidurinės vertės būtų taikomas nulinis tarifas, reiškia, pusė būstų būtų neapmokestinama. Tuomet ta vertė yra dauginama iš dviejų: jeigu, tarkime, Vilniuje vidurinė vertė yra 60,1 tūkst. eurų, tai 60,1-120,2 tūkst. eurų būtų taikomas 0,06 proc. tarifas, o virš 120 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc.
Eimantas Norkūnas apie NT mokesčio taikymą
Visuomenininkas Eimantas Norkūnas pasipiktino esama mokesčio taikymo tvarka. Net ir nusipirkęs už 300 tūkstančių eurų dažniausiai gali jaustis ramus - valstybė tavo NT įvertins maždaug 180 tūkst. eurų, ir NT mokesčio nereikės mokėti, asmeninę situaciją atskleidė visuomenininkas Eimantas Norkūnas, pasipiktinęs esama mokesčio taikymo tvarka.
„Man pačiam reikėjo deklaruoti turtą. Aš pirkau butą senamiestyje, jis kainavo 300 tūkst. eurų ir jau butas kaip ir patenka į NT mokesčio zoną - iki 220 tūkst. eurų yra taikoma lengvata, o virš jos jau taikomas mokestis. Tačiau pamačiau, kad mano butas įvertintas 180 tūkst. eurų. „Gal ir galima būtų į tai numoti ranka, bet čia jau kyla nemažai papildomų klausimų. Mūsų valstybėje yra nustatytas NT mokestis, kuris, pasirodo, taip pat yra skaičiuojamas ne nuo realios, o nuo iš akies valstybės nustatytos turto vertės. Tai reiškia, kad dauguma žmonių, kurie turėtų jį mokėti, dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, niekada jo nemokėjo.
„Aš pats nesu už šį įstatymą, nesidžiaugiu juo, bet blogiau nei blogas įstatymas, mano manymu, yra esamo įstatymo nesilaikymas. Pasižiūrėjau aplinkinių butų kainas, galvojau, gal čia tik su mano butu taip, bet pamačiau, kad ir aplinkui ta pati situacija.
Pagal NT mokesčio įstatymą, NT mokestinė vertė yra NT vidutinė rinkos vertė. „Paprastai NT vidutinė rinkos vertė nustatoma atliekant nekilnojamojo turto masinį vertinimą ir jį atlikus yra parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto / objekto ataskaita nerengiama, t. y. kiekvienas objektas nėra įvertinamas atskirai.
NT mokesčio skaičiavimo pavyzdžiai
Šiuo metu NT mokestis yra progresinis ir veikia taip, kad apmokestinama tik ta dalis, kuri viršija 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę: 0,5 proc. tarifas taikomas sumai, viršijančiai 220 tūkst. eurų, bet sumai, viršijančiai 300 tūkst. eurų, jau taikomas 1 proc. tarifas, o sumai, viršijančiai 500 tūkst. eurų - 2 proc.
Pavyzdžiui, jei NT vertė siekia 220 tūkst. eurų, jokio mokesčio dar mokėti nereikia. 300 tūkst. eurų mokestinės vertės NT per metus savininkui kainuotų 400 eurus per metus, kadangi būtų taikomas 0,5 proc. tarifas nuo 80 tūkst. eurų.
Jei valdomo NT mokestinė vertė siekia 500 tūkst. eurų, savininkas valstybei turėtų atseikėti papildomus 2000 eurų per metus (iš viso 2400 Eur). O jei valdomo NT vertė 500 tūkst.
Išvados
Nekilnojamojo turto mokestis, kurį ketinama įvesti, išties yra žalingas ir nepasiektų tikslinių asmenų grupių. Vietoje to mokestį mokėtų prasčiau gyvenančios asmenų grupės, kurias papildoma mokestinė našta tik priverstų susimąstyti apie savo galimybes įsigyti būstą ir už jį mokėti mažiau.