Ar kada nors susidūrėte su situacija, kai atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo bėga vos šiltas vanduo? Tai ne tik erzina, bet ir gali kelti rimtų problemų, susijusių su vandens kokybe ir sveikata. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priežastis, kodėl taip nutinka, ir ką galite padaryti, kad išvengtumėte šios problemos.
Legioneliozės Grėsmė ir Termošokas
Svarbu suprasti, kad nepakankamai įkaitęs vanduo gali būti pavojingas dėl Legionella bakterijų. Bendrovės „Mano būstas“ komunikacijos grupės vadovas Paulius Ugianskis teigia, kad termošokas yra viena svarbiausių priemonių, padedančių palaikyti karšto vandens sistemų higieną ir saugumą.
Didžiausią grėsmę kelia Legionella bakterijos, kurios gali daugintis stovinčiame ar nepakankamai įkaitusiame vandenyje. Įkvėpus jų sukeltus aerozolius, gali išsivystyti sunki kvėpavimo takų infekcija, galinti pasibaigti net mirtimi.
Siekiant maksimalaus termošoko efekto, kiekviename bute, prevencijos metu, būtina bent 5 minutes paleisti karštą vandenį. Tai leidžia pašalinti bakterijas iš visos pastato vandens tiekimo sistemos.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) įspėja, kad Legionelioze yra vadinamos Legionella bakterijų sukeltos ligos. Yra išskiriamos dvi pagrindinės kliniškai ir epidemiologiologiškai susijusios legioneliozei priskiriamos ligos: legionierių liga, kuriai būdingas plaučių uždegimas ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ūminės kvėpavimo takų ligos eiga be plaučių uždegimo.
Vamzdžiuose slypinti grėsmė – kaip apsisaugoti nuo legioneliozės? | #Prevencija
Atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, termošokus atliekame visuose daugiabučiuose namuose, kuriuose prižiūrime karšto vandens sistemas. Per šildymo sezoną procedūra kartojama du kartus, o siekiant dar geresnių rezultatų, papildomas termošokas gali būti vykdomas ir ne šildymo sezono metu.
Rizikos Veiksniai ir Prevencijos Priemonės
NVSC teigimu, didesnė rizika susirgti legionelioze kyla vyresnio amžiaus asmenims, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis plaučių ligomis, onkologinėmis ligomis ir esant kitoms ligoms ar būklėms, slopinančioms imuninę sistemą.
Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų ir įrenginių priežiūra, tinkamu vandens temperatūros palaikymu karšto ir šalto vandens tiekimo sistemose.
- Karštas vanduo visada turi būti pakankamai karštas (ne mažiau kaip 50 °C atsukus čiaupą ir nuleidus vandenį 1 min.).
- Šaltas vanduo turi būti pakankamai šaltas (ne daugiau kaip 20 °C).
- Neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemose - nuleisti vandenį stipria srove 5 min., jeigu juo nebuvo naudotasi ilgesnį laiką (pvz., savaitę ar ilgiau).
- Reguliariai valyti dušų galvutes ir vandens čiaupus, kad ant jų nesikauptų kalkių nuosėdų.
- Prižiūrėti ir valyti namuose esančius įrenginius, pvz., nešiojamus oro drėkintuvus, taip, kaip nurodo gamintojas gaminių naudojimo instrukcijose.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajevienė informuoja, kad Legionella bakterijų normos ribos gyvenamųjų namų vandentiekyje nėra reglamentuotos. Tačiau karšto vandens temperatūra vandens sistemoje turi būti 50-60 ºC. Tai dažniausiai naudojamas legionierių ligos kontrolės būdas.
Legionella bakterijoms daugintis palankiausia vandens temperatūra 20 - 45 ºC. Jos nesidaugina žemesnėje nei 20 ºC ir aukštesnėje nei 60 ºC temperatūroje.
Gyventojų Patirtys ir Institucijų Reakcija
Persigandę gyventojai suskubo pasirūpinti, kad būtų patikrintas jų daugiabučiui tiekiamas vanduo, mat šių bakterijų gali veistis vandentiekyje.
Vilniaus departamentas nustatė, kad namo karšto vandens sistema užteršta Legionella bakterijomis, nes šio namo karšto vandens prižiūrėtojas UAB „Adminsta“ netinkamai prižiūri karšto vandens sistemą: nepalaiko ir nekontroliuoja vartotojų čiaupuose teisės aktais reglamentuotos 50-60°C temperatūros, netinkamai ir atmestinai vykdo karšto vandens terminę dezinfekciją.
Vienos gyventojos bute legionelių kiekis per pastarąjį mėnesį išaugo netgi du kartus. Nors karšto vandens temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 54°C, buvo nustatyta, kad ji nesiekė nė 50°C.
Nors namo gyventojai savo rūpestį pranešė visoms atsakingoms institucijoms, procesas atrodė sustojęs. Buvo atlikti jau du terminiai šokai, tačiau jų rezultatas nebuvo jaučiamas.
Gyventoja teigė, jog taip galėjo nutikti ir dėl neapdairiai parenkamo vandens kaitinimo laiko. Terminiai šokai buvo atliekami labai nepatogiu laiku, maždaug nuo 11 iki 15 val. popiet. Tokiu metu dauguma žmonių dirba, nebūna namuose, o tam, kad vandens kaitinimas būtų bent kiek efektyvus, vamzdžiuose užsilikusį vandenį yra būtina nuleisti.
Vamzdžių Būklė ir Gyventojų Iniciatyvos
Viena gyventoja ėmė rinkti parašus dėl namo vamzdžių keitimo, nes jų būklė yra kritinė. Vamzdžiai yra visiškai išpuvę, surūdiję ir nežinia kiek laiko nevalyti.
Nepaisant kreipimosi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC), nesulaukta jokio rezultato. Gyventojai piktinosi, kad susiklosčiusi situacija piktina - juk kalbama ne apie bet ką, o apie žmonių sveikatą ir galbūt netgi pavojų gyvybei.
Kaip Apskaičiuojama Šilumos Kaina
Šilumos kaina kiekvieną mėnesį apskaičiuojama laikantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintos metodikos. Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:
- Kintamoji kainos dedamoji (priklauso nuo kuro kainų)
- Pastovioji kainos dedamoji (fiksuotos šilumos tiekėjo išlaidos)
- Papildoma dedamoji (skirtumas tarp įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų)
- PVM (9 %)
Sąskaitų Apmokėjimas ir Rodmenų Deklaravimas
Sąskaitą už suteiktas paslaugas galite apmokėti internetu arba fizinėse įmokų surinkimo vietose. Nuotoliu nenuskaitomo karšto vandens skaitiklio rodmenis reikia deklaruoti nuo einamojo mėnesio 21 d. 00:00 val. iki paskutinės einamojo mėnesio dienos 23:29 val.
Šildymo Kokybė ir Vonios Šildytuvas
Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu turi būti užtikrinama ne mažesnė nei +18 oC temperatūra. Jei bute nepakankamai ar visai nešyla vonios kambario šildytuvas (“gyvatukas”), jei nepatenkinama karšto vandens temperatūra reikia kreiptis į pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarnybą.
Atsakomybė Už Karšto Vandens Sistemos Priežiūrą
Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas).
Nauja Higienos Norma
Nuo liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma HN 136:2023 „Karšto vandens visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ padės užtikrinti, kad vartotojus pasiektų saugus karštas vanduo. Higienos normoje įtvirtintas reikalavimas, kad karšto vandens temperatūra vartotojų čiaupuose turi būti ne žemesnė kaip 50 °C.
Turto Apsauga Nuo Užliejimo Vandeniu
Sena ir sugedusi santechnika, pačių draudėjų ar kaimynų aplaidumas namuose dažniausiai sukelia užliejimus. Dėl turto užliejimo vandeniu žmonės į mus per mėnesį vidutiniškai kreipėsi daugiau nei 300 kartų. Pasak „Gjensidige“ atstovo, problemos butuose kyla dėl netvarkingų arba susidėvėjusių karšto ir šalto vandens vamzdynų.
Rekomenduoju namuose periodiškai apžiūrėti kanalizacijos vamzdžius, esančius už tualeto ir vonios.
Trys Paprastos Taisyklės
Atsakingas institucijų elgesys ir trys paprastos taisyklės, kurių turėtų laikytis kiekvienas karšto vandens vartotojas, padės užtikrinti, kad vandenyje neatsirastų pavojingą ligą sukeliančių bakterijų - legionelių:
- Nuleisti užsistovėjusį vandenį (5 minutes).
- Reguliariai valyti dušų galvutes ir čiaupus.
- Palaikyti tinkamą temperatūrą (karštas vanduo ne mažiau kaip 50°C, šaltas - ne daugiau kaip 20 °C).
