EBPO Šalys ir Žemės Mokestis Lietuvoje: Esminiai Aspektai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) buvo įkurta 1961 m., kai JAV ir Kanada prisijungė prie Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijos (OEEC). EBPO vienija Europos šalis bendram tikslui - atstatyti po II pasaulinio karo sugriautą ekonomiką. EBPO centrinė būstinė yra Paryžiuje. Lietuva pilnateise EBPO nare tapo 2018 m. liepos 5 d.

Žemės mokestis Lietuvoje

Kiekvienų metų pabaigoje žemės savininkai turi prievolę sumokėti žemės mokestį. Šis mokestis - vienas iš Lietuvoje taikomų turto mokesčių. Pasaulyje tai nėra nauja praktika, toks mokestis yra mokamas daugelyje šalių. Žemės mokestis Lietuvoje žinomas nuo LDK laikų.

Kas moka žemės mokestį?

Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausančią privačią žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas.

Mokesčio mokėtojai:

• Žemės savininkas - fizinis asmuo ir juridinis asmuo.
• Kolektyvinio investavimo subjekto, kuris nėra juridinis asmuo, žemės savininkams šio įstatymo nustatytas prievoles vykdančiu ir teises įgyvendinančiu asmeniu (mokesčio mokėtoju) yra šio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė.

Mokesčio objektas

Fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikoje esanti privati žemė, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokesčio tarifai

Nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius žemės mokesčio tarifus nustato kiekviena savivaldybė individualiai.

Lietuvoje šiais metais žemės mokesčiui apskaičiuoti taikoma naujos žemės mokestinės vertės. Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė Registrų centro pranešime teigia: „bendra visų įvertintų žemės sklypų mokestinių verčių suma yra apie 36 mlrd. eurų. Per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais. Didžiausias - net 77 proc.

Pasak Registrų centro informacijos, nustatant žemės sklypų vidutines rinkos vertes įtakos turi žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis ir būdas, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai.

Mokestinis laikotarpis

Kalendoriniai metai.

• Nauji žemės savininkai mokestį turi mokėti jeigu žemė įsigyta pirmąjį pusmetį, - už visus metus; jeigu žemė įsigyta antrąjį pusmetį, - nuo kitų kalendorinių metų.
• Žemės mokesčio nebereikia mokėti, kai: žemė perleidžiama pirmąjį pusmetį, - tais pačiais metais; žemė perleidžiama antrąjį pusmetį, - nuo kitų metų.

Mokestinė vertė

• Žemės vidutinė rinkos vertė.
• Gali būti laikoma ir žemės vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą.
• Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35

Pagrindinės lengvatos ir išimtys

Žemės mokesčio nemoka:

• užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės,
• bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto;
• Lietuvos bankas,
• žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.

Žemės mokesčiu neapmokestinama:

• bendro naudojimo kelių užimta žemė;
• mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė;
• fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.

Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.

Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Žemės mokesčio ypatumai EBPO šalyse

Dėl pastarojo meto krizių daugelio šalių viešieji finansai patyrė įtampą, o dėl ilgalaikių iššūkių, tokių kaip spartus gyventojų senėjimas, šioms šalims tenka ieškoti fiskalinės politikos pokyčių. NT apmokestinimo bazės protingas išplėtimas gali padėti išlaikyti fiskalinį tvarumą, kaip rekomenduojama keliose naujausiose EBPO ekonominėse apžvalgose, skirtose šioms šalims.

Daugumoje Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalių biudžetų pajamos iš NT mokesčių yra mažos. Nors Lenkija surenka daugiau pajamų iš NT mokesčio (šiek tiek daugiau nei 1 % BVP) nei vidutiniškai EBPO šalys, kitos šalys surenka gerokai mažiau.

NT mokesčiai gali padėti sušvelninti būsto kainų pakilimo ir nuosmukio ciklus ir gali būti skirti nelygybei mažinti. Jie taip pat gali padėti geriau finansuoti vietos valdžios institucijas ir stabdyti miestų plėtrą.

EBPO įvardija, kad gyvenamojo būsto nuosavybės lygis yra labai aukštas - Slovakijoje, Lietuvoje ir Vengrijoje ir jis viršija 90 %. Šis rodiklis yra gerokai aukštesnis nei daugelyje Vakarų Europos šalių ar Jungtinėse Amerikos Valstijose.

NT mokesčio reformą įgyvendinti politiniame procese yra sudėtinga, o Lietuvoje ypač. NT savininkai Lietuvoje bijo šio mokesčio bazės išplėtimo, ypač atsižvelgiant į augančias būsto kainas, taigi ir didėjančias mokesčių sąskaitas.

Žemės mokesčio lengvatos ūkininkams

Žemė yra didžiausias ūkininkų turtas, todėl žemės mokestis turi didelį poveikį jų veiklos rezultatams. Dėl to beveik visose EBPO šalyse ūkininkams taikomos šio mokesčio lengvatos.

Siekiant spręsti struktūrines problemas, susijusias su pradėjimu ūkininkauti ir pasitraukimu iš ūkininkavimo, taip pat taikomos specialios mokesčių lengvatos, kai žemės ūkio paskirties žemė parduodama arba paveldima šeimos narių.

Kai kuriose šalyse ūkininkams taikomi lengvatiniai mokesčio tarifai žemės ūkio paskirties žemei. Čilėje žemės ūkio paskirties žemei taikomas 20 % mažesnis mokestis.

Siekiant paskatinti pažangias ūkininkavimo praktikas, kai kuriose šalyse taikomos žemės mokesčių lengvatos už dirvožemio tausojimo praktikos taikymą žemės ūkio versle. Kosta Rikos ūkininkai dėl to gauna 40 proc. žemės mokesčio lengvatą, Čekijoje penkerius metus nemokami žemės mokesčiai už rekultivuotą žemės ūkio paskirties žemę ir 25 metus už rekultivuotą miško žemę.

Jauniesiems ūkininkams, kol jie pradeda veiklą, tam tikrą laiką gali būti taikomi lengvatiniai žemės mokesčio mokesčiai. Prancūzijoje jaunieji ūkininkai pirmuosius penkerius metus gali gauti 50 proc. žemės mokesčio nuolaidą už neužstatytą žemę.

Savivaldybių vaidmuo

Užsienio šalyse žemės mokesčius paprastai nustato ir renka savivaldybių administracijos, neviršydamos centrinės valdžios nustatytų ribų. Lietuvoje savivaldybės taip pat nustato žemės mokesčio tarifus, neviršijant numatytųjų žemės mokesčio teisės aktuose.

Žemės ūkio paskirties žemės vieta gali turėti įtakos savivaldybės taikomam žemės ūkio paskirties žemės mokesčiui. Todėl šiam sektoriui taikomi mokesčių tarifai ir taisyklės skiriasi įvairiose šalyse ir regionuose.

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Aplinkosaugos mokesčiai žemės ūkyje

Vis dažniau kalbama apie mokesčių sistemos pertvarkymą žemės ūkyje, siūloma atsižvelgti į žemės ūkio, kaip vieno iš didžiausių teršėjų, statusą.

Aplinkosaugos mokesčių įvedimas žemės ūkyje nėra prioritetas, tačiau siekiant iki 2030 m. sumažinti taršą iki 55 proc. Įvedant aplinkosaugos mokesčius žemės ūkiui, svarbu laikytis Europos žaliojo kurso, bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2021-2027m. gairių, atsižvelgti į naująją mokesčių paketo struktūrą.

Aplinkosaugos mokesčių tikslas nėra surinkti į valstybės biudžetą kuo daugiau lėšų, todėl reikia atsakingai įvertinti naujų mokesčių įvedimą ir apskaičiuoti, kaip tai paveiktų ūkininkų mokesčių naštą.

Aplinkosaugos mokesčiai, tokie kaip, trąšų, pesticidų mokesčiai, yra orientuoti į aplinkos taršos mažinimą, todėl pajamos, surenkamos iš šių mokesčių į valstybės biudžetą, turėtų būti paskirstomos taip, kad jos grįžtų ūkininkams per subsidijavimo, mokesčių lengvatų mechanizmą ir juo galėtų pasinaudoti tie ūkininkai, kurių vykdoma žemės ūkio veikla nėra orientuota vien tik į maksimalų pelną, bet ir į aplinkos tausojimą.

Aplinkosaugos mokesčiai yra viena iš priemonių taršai žemės ūkyje mažinti. Tai geriausia priemonė tuomet, kai mokesčiai vertinami kompleksiškai visoje taikomoje mokesčių sistemoje, kai nustatyti mokesčiai skatina elgsenos pokyčius mažinant klimato kaitos padarius, bet neskatina mokesčių slėpimo, vengimo ir neužkrauna nepakeliamos mokesčių naštos.

Todėl priimant sprendimus dėl aplinkosaugos mokesčių įvedimo būtina argumentais ir tyrimų rezultatais grindžiama diskusija tarp valdžios atstovų, žemės ūkio verslo ir mokslininkų.

Galimi mokesčių sistemos pertvarkos žemės ūkyje scenarijai

• Apmokestinamosios pajamos iki 15 tūkst. eurų - Proporcinis mokestis su didesniu tarifu (1,9 %), kas užtikrina žemės mokesčio artimą žemės vertei ir leidžiantis surinkti papildomas pajamas į valdžios biudžetą.
• Apmokestinamosios pajamos 15-28 tūkst. eurų - Proporcinis mokestis surinkti papildomas pajamas į valdžios biudžetą.
• Apmokestinamosios pajamos 28-55 tūkst. eurų - Toks mokestis netaikomas.
• Apmokestinamosios pajamos virš 55 tūkst. eurų - Proporcinis mokestis, kai mokesčio bazė ŠESD emisija. Atitinka „teršėjas moka“ principą.

Proporcinis mokestis, užtikrinantis trąšų naudojimo kontrolę.

Tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys

Lietuva yra sudariusi tarptautines dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su įvairiomis šalimis. Toliau pateikiama lentelė su kai kuriomis iš jų:

* 0 proc. mokesčio tarifas honorarams taikomas nuo 2019 m.

tags: #ebpo #salys #zemes #mokestis #estija