Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktame finansinių rodiklių sąraše, galite susipažinti su pagriniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra grynasis pelnas, kaip jis apskaičiuojamas ir kodėl jis yra svarbus įmonės finansinei analizei.
Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliutūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę.
Atliekant įmonės veiklos finansinę analizę, svarbu įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir palyginti rodiklius su ankstesniais laikotarpiais bei kitomis įmonėmis, veikiančiomis tame pačiame sektoriuje.
Apie įmonės santykinius vertinimo rodiklius mes jau kalbėjome ankstesnėse paskaitose, tačiau dabar pabandysime detaliau išnagrinėti kaip vykdoma finansinių rodiklių analizė.
Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje.
Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja. Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra pirmas įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis.
Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis.
Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis. Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai.
Kiekviena kompanija turi investuoti į turtą tam, kad galėtų efektyviai gaminti produkciją.
Atsargų apyvartumas investuotojui turi rūpėti todėl, kad atsargos yra „įšaldytas“ turtas ir kuo greičiau produkcija yra parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė kompanijos finansinė padėtis.
Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė.
Atsargų apyvartumas svarbus lyginant panašią produkciją pardavinėjančias kompanijas.
Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas.
Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis - t.y. kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau.
Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis - tai galėtų būti pavojaus signalas, kad klientai patys turi finansinių sunkumų ir yra nemokūs.
Kita vertus, svarbu paminėti, kad skirtinguose pramones sektoriuose veikiančių kompanijų pirkėjų skolų apyvartumas gali ženkliai skirtis.
Viena vertus kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų.
Ilgalaikio turto apyvartumas parodo kaip efektyviai kompanija panaudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įrenginiai, transportas) uždirbti pajamoms.
Kuo šis rodiklis didesnis tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą.
Šis finansinis rodiklis panašus į ilgalaikio materialaus turto apyvartą.
Įmonės mokumas arba likvidumas parodo kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant įmonės mokumo rodikliai parodo ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas.
Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti ar kompanijai negresia bankrotas.
Net ir pelningai veikianti kompanija gali bankrutuoti, jeigu ji pristigs apyvartinių lėšų ir nesugebės grąžinti skolų kreditoriams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais.
Kas viename pramonės sektoriuje būtų pražūtinga, kitame pramonės sektoriuje gali būti visiškai normalu.
Laikoma, kad trumpalaikį turtą (atsargas, gautinas sumas, pinigus) į grynuosius pinigus galima paversti metų bėgyje.
Trumpalaikius įsipareigojimus (mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas) reikia grąžint metų bėgy.
Jeigu trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina.
Tokiai kompanijai pinigų neskolintų daugelis bankų, todėl rimtai susimąstykite ar verta pirkti „skęstantį laivą“.
Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų.
Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1,vadinasi kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje.
Jeigu trumpalaikio likvidumo koeficientas yra didelis, vadinasi kompanija yra sukaupusi daug grynųjų.
Kaip jau minėjome anksčiau, skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančios kompanijos turi skirtingą likvidumo rodiklį.
Tad koeficientas „1“ yra tik lyginamasis rodiklis.
Skubaus padengimo koeficientas parodo ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu.
Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai.
Ypač pavojinga kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja.
Tai reiškia kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos.
Grynųjų pinigų padengimo koeficientas yra bene pats konservatyviausias likvidumo rodiklis.
Finansinis svertas parodo kompanijos priklausomybę nuo skolinto kapitalo.
Kuo didesnę kompanijos turto dalį sudaro paskolos, tuo jos akcijos yra rizikingesnės.
Skolos ir nuosavybės santykis parodo kiek kompanijos veiklą finansuoja savininkai lyginant su kreditoriais.
Prasiskolinusi kompanija turės labai aukštą skolos ir nuosavybės santykį.
Pinigai irgi kainuoja, todėl už paimtas paskolas kompanijos moka palūkanas.
Palūkanų padengimo koeficientas parodo kompanijos gebėjimus apmokėti palūkanas iš pagrindinė veiklos gautomis pajamomis.
Jeigu palūkanų padengimo koeficientas yra artimas „1“, tuomet kompanija turi rimtų bėdų, vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams.
Įmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną.
Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių - pajamų ir sąnaudų.
Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų.
Pelningumo rodikliai: bendroji marža (angl.
Ankstesnėse paskaitose minėjome, kad bendrasis pelnas yra pardavimo pajamų ir parduotų prekių savikainos skirtumas.
Bendroji marža parodo pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildoma išlaidas.
kiek kompanijoje lieka pinigų pardavusi prekių už vieną litą.
Investuotojams bendroji marža leidžia įvertinti ar pardavimų pajamos nedidėja pelno sąskaita.
Kompanija sumažinusi parduodamos produkcijos kainą, gali stipriai padidinti pardavimo pajamas, tačiau pelnas nepadidės, nes pelno marža bus sumažėjusi.
Pelningumo rodikliai: veiklos marža (angl.
Veiklos marža daug geriau atspindi kaip kompanijai sekasi verslas.
Bendroji marža parodo kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos t.y. kiek pinigų lieka kompanijoje pardavus prekių už vieną litą, sumokėjimus mokesčius ir palūkanas.
Šis rodiklis geriau atspindi kaip sekasi kompanijai, kadangi įvertina visas patirtas sąnaudas (ne tik produkto savikainą, bet bendrąsias, administracines sąnaudas, amortizaciją ir nusidėvėjimą), ne tik prekių savikainą.
Pelningumo rodikliai: grynoji marža (angl.
Grynoji marža dar kartais vadinama pardavimų grąža.
Veiklos marža nevertina vien tik kompanijos įsiskolinimo lygio bei sumokėtų mokesčių.
Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas.
Svarbu paminėti, kad grynoji marža apima visas sąnaudas, net ir tas kurios gali būti nesusijusios su tiesiogine veikla ar gali būti vienkartinės pvz.: baudos, vienkartiniai nurašymai, vienkartinės kompensacijos darbuotojams ir pan.
Šis rodiklis nėra toks populiarus kaip kiti minėti pelningumo rodikliai.
Kadangi kai kurie investuotojai nesidomi nei kompanijos balansu, nei pelno nuostolio ataskaita.
Vienintelė juos dominanti ataskaita yra pinigų srauto ataskaita.
Norėdami įvertinti kompanijos veiklos efektyvumą, šie investuotojai analizuoja kiek parduota produkcija sugeneruoja laisvo pinigų srauto.
Iš pavadinimo galite suprasti, kad investicijų grąža investuotojui turėtų būti bene svarbiausias rodiklis, parodantis kaip efektyviai kompanija naudoja savo turt1 pelnui uždirbti.
Investicijų grąža parodo kaip efektyviai naudojamas turtas uždirbti pajamoms.
Turto grąža investuotojų tarpe paprastai vadinama trumpiniu ROA (angl. Return on Assets).
Turto grąža yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių.
ROA parodo kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas - t.y. kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti.
Jeigu turto grąža yra žymiai aukštesnė nei rinkos vidurkis, dar nereiškia, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą.
Pasidomėkite tokios kompanijos investicijomis. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį.
Ilgainiui tokia politika niekur nenuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus.
Didelė turto grąža gali taip pat reikšti, kad kompanijos buhalteriai dirbtinai mažina turto vertę tam, kad kompanijos rodikliai atrodytų įspūdingiau.
Turto grąža parodo kaip efektyviai įdarbinamas kompanijos turtas, tuo tarpu nuosavybės grąža parodo kiek naudos tau atneša kompanijos savininkams.
Nuosavybės grąža parodo kiek uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas.
Nuosavybės grąža dar kartais vadinama anglišku trumpiniu ROE (Return on Equity).
Nuosavybės grąža kaip ir turto grąža paprastai būna išreikšta procentais.
Taigi kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą.
Sunku pasakyti ar didesnė nuosavybės grąža yra gerai ar blogai.
Viskas priklauso nuo to, kaip sumaniai kompanijos vadovai panaudoja skolintas lėšas.
Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams.
Ir atvirkščiai, kompanijos turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni.
Todėl atsargus investuotojas, turėtų rinktis kompanijas, turinčias mažesnius įsiskolinimus, o rizikos nevengiantis - kompaniją kuri dirbdama daug rizikingiau gauna didesne pajamas.
Vieniems investuotojams vieni rodikliai pasirodys priimtinesni, kitiems - kiti.
Pagrindiniai finansiniai rodikliai:
- Bendrojo pelno marža: (Pajamos - Savikaina) / Pajamos. Parodo, kiek pelno tenka kiekvienam pardavimų pajamų vienetui.
- EBITDA marža: EBITDA / Pajamos. Parodo įmonės pelningumą prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją.
- EBIT marža: EBIT / Pajamos. Parodo veiklos efektyvumą.
- Grynojo pelno marža: Grynasis pelnas / Pajamos. Parodo įmonės pelningumą.
- Nuosavo kapitalo grąža (ROE): Grynasis pelnas / Nuosavas kapitalas. Parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja akcininkų turtą pelnui uždirbti.
- Turto grąža (ROA): Grynasis pelnas / Turtas. Parodo, kiek grynojo pelno įmonė uždirba vienam turto eurui.
Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas.
Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?
Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį.
Bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.
Veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.
EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.
Tai turtas, kurio gyvavimo ciklas trumpesnis negu 1 m.
Šis rodiklis parodo kiek iš viso turto turi įmonė, t. y. Įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai.
Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.
Tai efektyvumo rodiklis, parodantis pardavimo pajamų ir turto santykį.
Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai bendrovė naudoja savo kapitalą.
Didesnė reikšmė rodo didesnį viso turto valdymo efektyvumo laipsnį ir atvirkščiai.
Kapitalo ir turto santykis parodo viso turto finansavimo nuosavu kapitalu proporciją.
Šis rodiklis rodo, kokią dalį kapitalo struktūroje sudaro nuosavas kapitalas.
Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo bendrovė labiau priklauso nuo skolintų lėšų.
Skolos koeficientas atspindi, kokia įmonės turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas.
Tai vienas iš pagrindinių finansinių sverto rodiklių.
Skolos ir nuosavo kapitalo santykis parodo, kiek eurų trumpalaikių ir ilgalaikių skolų tenka vienam nuosavo kapitalo eurui.
Finansinės skolos tai trumpalaikių ir ilgalaikių skolų suma, parodanti bendrovės įsiskolinimo dydį.
Grynoji skola - tai visi bendrovės finansiniai įsipareigojimai, iš jų eliminuojant turimas grynųjų pinigų lėšas bei jų ekvivalentus.
Šis rodiklis gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu.
Grynoji skola/EBITDA parodo bendrovės pajėgumą grąžinti skolas iš uždirbto pelno.
Šis rodiklis taip pat gali būti naudojamas kredito reitingo peržiūros metu.
Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą.
Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2.
Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų.
Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.
Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu.
Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus.
Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.
Įvertinus apyvartinio kapitalo ir viso turto santykį galima vertinti įmonės bankroto tikimybę: kuo šis rodiklis aukštesnis, tuo tikimybė mažesnė ir atvirkščiai.
Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais.
Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos.
Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.
Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų.
Naudojamas įvertinti kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas piniginis vienetas.
Kuo didesnis apyvartumas - tuo mažesnės investicijos į apyvartinį kapitalą, tuo efektyvesnis valdymas.
Iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas ir atskaičius leidžiamus bei ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apskaičiuojamas mokestinių metų apmokestinamasis pelnas.
Pajamos yra visos Lietuvoje ir ne Lietuvoje uždirbtos / gautos visų rūšių pajamos pinigais ir ne pinigais.
Įmonės pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į taikomą pajamų ir sąnaudų pripažinimo principą: kaupimo principą, pinigų apskaitos principą.
Kitaip sakant, EBITA - tai pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir amortizaciją.
Kitaip sakant EBITA ignoruoja tik amortizacinius atskaitymus, bet ne nusidėvėjimą, kurie savo esme gan panašūs.