2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyko privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo. Panagrinėkime referendumo rezultatus ir priežastis, kodėl nepavyko pasiekti norimo rezultato.
Taip pat vyko referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121, kuris pripažintas neįvykusiu.
Referendumo rezultatai
Suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828, t. y. 59 proc. rinkėjų. Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta.
Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410. Šis skaičius - per mažas. Tam, kad pilietybė būtų išsaugota, iš jų pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 (73,9 proc.) balsavusiųjų. Vis dėlto šių balsų nepakako, kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta.
Šiuo metu Lietuvoje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių. Todėl pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.
Suskaičiavus visų apylinkių balsus, paaiškėjo, kad referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Už dvigubos pilietybės išsaugojimą balsavo 71,78 proc. dalyvavusių referendume rinkėjų, prieš buvo 26,04 proc. Pagal VRK duomenis, už balsavo 927 410 rinkėjai, kai turėjo balsuoti nemažiau 1,2 mln.
Kiti duomenys:
- Rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų - 2 457 055
- Referendume dalyvavo - 1 291 947 (52,58 proc.)
- Negaliojančių biuletenių - 28 091 (2,17 proc.)
- Galiojančių biuletenių - 1 263 856 (97, 83 proc.)
- Taip: 71,78 proc.
- Ne: 26, 04 proc.
Tačiau, tam kad pakeisti Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnį, 50 proc.
Diskusija „Ar verta keisti Konstituciją dėl dvigubos pilietybės?“
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo
Paaiškėjo, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121 žlugo. Nors dauguma balsavusiųjų pritarė tokiam pokyčiui, rinkėjų aktyvumas buvo per menkas.
Suskaičiavus 1972 apylinkių duomenis, referendume dalyvavo 47,25 proc. rinkėjų. 73,70 proc. jų tarė „taip“, o 23,07 - „ne“.
Tad tam, kad referendumu būtų pakeista Konstitucija dėl Seimo narių skaičiaus, „už“ pasisakyti privalo ne mažiau negu 822 tūkst. Tam, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, reikėjo, kad rinkėjų aktyvumas pasiektų 50 procentų visų rinkėjų, o klausimui pritartų daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume. Tiesa, ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Duomenys apie referendumą dėl Seimo narių mažinimo:
- Rinkėjų sąrašuose įrašyta rinkėjų - 2 457 056
- Referendume dalyvavo - 1 160 862 (47,25 proc.)
- Negaliojančių biuletenių - 37 619 (3,24 proc.)
- Galiojančių biuletenių - 1 123 373 (96, 77 proc.)
- Taip: 73,70 proc.
- Ne: 23,07 proc.
Per šiuos referendumus bei prezidento rinkimų pirmąjį turą rinkėjai pirmą kartą turėjo daugiau laiko balsuoti iš anksto - penkias dienas, o ne dvi, kaip ankstesniuose balsavimuose.
Apibendrinant, galime pateikti lentelę su pagrindiniais referendumo duomenimis:
| Rodiklis | Referendumas dėl dvigubos pilietybės | Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo |
|---|---|---|
| Dalyvavo rinkėjų | 52,58 proc. | 47,25 proc. |
| Pritarė (Taip) | 71,78 proc. | 73,70 proc. |
| Nepritarė (Ne) | 26,04 proc. | 23,07 proc. |
Priežastys, kodėl referendumas nepavyko
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad teks ieškoti naujų priemonių, leisiančių priimti sprendimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo. Anot jos, viešos diskusijos dėl referendumo ir jo tikslų buvo per nuobodžios, tinkamai neinformavo visuomenės.
I. Šimonytės teigimu, šį kartą referendumui koją kišo ne piliečių aktyvumo trūkumas, tačiau per mažas balsuojančių „už“ skaičius. „Teks konstatuoti faktą, kad pritrūko ne aktyvumo, o teigiamai balsuojančių. Aktyvumas buvo pakankamas, tiesiog pritrūko teigiamai balsuojančių, kad Konstitucija būtų pakeista.
Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad tai nulėmė per žemas aktyvumas. „Čia turime gerokai apgalvoti klaidas su referendumo organizavimu. Mano manymu tiesiog aktyvumo buvo per mažai. Tos diskusijos, vykusios televizijos ekrane ir kitur buvo vangios, nuobodžios ir štai turime rezultatą“, - pirmadienio rytą spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas išskyrė užsienyje gyvenančius lietuvius, kurių aktyvumas buvo ypatingai mažas. „Mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje aktyvumas yra pernelyg mažas. Mes sakome, kad visa tai yra skiriama jiems. Bet nors klausimas gyvybiškai svarbus jiems, balsavusių skaičius to neparodo“, - teigė jis.
Referendumui dėl pilietybės nesurinkus reikiamo balsų skaičiaus pakeisti Konstituciją, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke sako, kad galimo naujo referendumo klausimas turėtų būti formuluojamas paprasčiau.
„Patį klausimą reikėtų labai paprastai formuluoti, kad kiekvienas suprastų (...). Pačioje formuluotėje, dabar balsavimo dokumente buvo labai kebliai, teisiškai suformuluota ir greičiausiai ne kiekvienas suprato, ką tai reiškia.
Kaip referendumas įvardijamas viešojoje erdvėje? Skeptikai jį įvardija „referendumu dėl daugybinės pilietybės“. Tokią formuluotę skleidžia referendumo oponente pasiskelbusi grupė „Lietuva yra čia“. Šalininkai referendumą apibrėžia kaip „referendumą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo“. Tokia formuluotė vartojama ir Vyriausybės vykdomoje referendumo viešinimo kampanijoje, ją propaguoja Pasaulio lietuvių bendruomenė. Žiniasklaidoje taip pat galima rasti „referendumo dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo“ formuluotę.
Daug kas tikisi, kad biuletenyje gaus klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui ar nepritariate?“. Tai būtų labai paprasta, bet jeigu tokį referendumą padarytume, mums vis tiek tam, kad įteisintume pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę, reikėtų pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį, o jis keičiamas tik referendumu. Ir dėl to iškart yra daromas Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės pakeitimo referendumas bei žmonėms siūloma naujoji formuluotė“, - aiškino D. Asanavičiūtė.
Galimi tolesni veiksmai
Sekmadienį nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl galimybės mažinti kartelę ir bus siūloma jį pakartoti, sako „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
R.Karbauskis žurnalistams tvirtino, kad jau rengiantis referendumui įvertinta, jog sunku pasiekti, kad rinkimuose dalyvautų ir dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
„Bet kokiu atveju mes, Seimas, kreipsimės į Konstitucinį Teismą klausdami, ar negalima šitame straipsnyje pakeisti reikalavimo ir tą klausimą kelti kitam referendumui, galbūt per Seimo rinkimus arba kitus prezidento rinkimus dar sykį, bet jau su kitu reikalavimu - nebe 50 proc. (rinkimų teisę turinčių - BNS) Lietuvos gyventojų, bet, pavyzdžiui, 30 procentų“, - žurnalistams sakė R.Karbauskis.
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog jam yra labai gaila, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės klausimo, panašu, bus neįvykęs. Jo teigimu, reikės ieškoti būdų, kaip prie šio klausimo grįžti.
„Tikrai man labai gaila. Labai apgailestauju, kad referendumas bus neįvykęs. Manau, reikės ieškoti būdų, kaip grįžti prie to klausimo. Akivaizdu, kad mes privalome jį išspręsti“, - Eltai sekmadienį sakė G.Landsbergis.
Antrą kartą neįvykus referendumui dėl pilietybės, D. Asanavičiūtė registravo Pilietybės įstatymo pataisas. Jos teigimu, nors referendumas ir nebuvo sėkmingas, daugiau nei milijonas jam pritarusių Lietuvos piliečių rodo, kad šiam klausimui visuomenė pritaria. Todėl, teigia politikė, reikia ieškoti kitų sprendimų, kaip keisti situaciją.
„Registravau ir siūlau Seimui Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pataisas. Įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. išvykę, gimimu įgyję LR pilietybę, o Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos partnerės Europos Sąjungos valstybės pilietybę įgyję ne gimimu. Taip būtų susiaurintas referendume siūlytas valstybių sąrašas, kurių pilietybes įgyję Lietuvos Respublikos piliečiai galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę“, - akcentavo D. Asanavičiūtė.
Parlamentarės teigimu, sudarytas precedentas keisti pagrindinius Konstitucijos skirsnius keltų pavojų ir Lietuvos saugumui.
Ko siekiama?
Viešojoje erdvėje buvo kilę daug klausimų dėl painios referendumo formuluotės. Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
Tam, kad referendumas būtų įvykęs, reikia, kad jame dalyvautų daugiau nei pusė teisę rinkimuose dalyvauti turinčių Lietuvos Respublikos piliečių.
Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas Johanas Baltrimas laidoje paaiškino, kuo siekiama šiuo referendumu. „Konstitucinis Teismas (KT) yra išaiškinęs, kad šiuo metu galiojančio Konstitucijos 12 straipsnio nuostata leidžia dvigubą pilietybę tik išimtiniais atvejais. Paminėta, kad tai yra galima atskirais atvejais. Dabar tai nėra dažnas reiškinys. Referendumu siūloma šitą apribojimą panaikinti“, - specialioje Delfi laidoje sakė VU Teisės fakulteto mokslininkas.
J. Baltrimas patikino, jog jeigu referendumas pavyks, Seimas dar turės priimti konstitucinį įstatymą, kuris dvigubos pilietybės kriterijus numatytų. „Tų kriterijų yra daug. Galios tos pačios sąlygos, kurios ir dabar galioja. T. y., tie žmonės, kurie iki šiol turėjo tokią teisę, ir toliau ją turės. Atvejai išplečiami, leidžiant dvigubą pilietybę tada, kai asmuo įgyja pilietybę kitos valstybės, kuri atitinka mūsų konstitucinę, geopolitinę, europietišką ir vakarietišką orientaciją“, - aiškino laidos pašnekovas.
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Seime Andrius Bagdonas taip pat kalbėjo, jog šios valstybės nėra išvardintos kažkokiame sąraše, tačiau iš esmės tai yra NATO, ES, EBPO priklausančios valstybės. „Tai struktūros, kuriose dalyvauja Lietuva ir šalys, kurios yra draugiškos Lietuvai. Asmenys, pavyzdžiui, gyvendami Rusijoje arba Baltarusijoje ir įgiję nedraugiškos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybę prarastų. Konstituciniame įstatyme tas yra numatoma“, - teigė parlamentaras.
Visgi yra šalių, kurios nepriklauso minėtoms organizacijoms, tačiau nėra priešiškos Lietuvai - pavyzdžiui, Ukraina, Pietų Amerikos šalys, Pietų Afrikos Respublika. „Tačiau ieškant sprendimo, kaip atrinkti tas šalis - įvardinti, kurioms mes nesuteiksime, ar įvardinti per pozityvią prizmę, mes pasirinkome pastarąjį variantą“, - paaiškino A. Bagdonas.
Pateikė prastą prognozę
Vienas iš portalo pilietybė.lt bendraautorių, Estijos lietuvis Vaidas Matulaitis specialioje Delfi laidoje dalijosi prognozėmis, kad šio referendumo rezultatai gali būti dar prastesni nei 2019 metais.
„Mes, aišku, pasisakome 110 procentų už daugybinę pilietybę lietuviams, bet kategoriškai pasisakome prieš šių metų referendumą kaip instrumentą. Ir tai, kad mes dabar aiškinamės tokius dalykus, kurie kelia labai daug klausimų, likos vos keletui dienų iki referendumo, tai jau prieš metus matėme, kuo gresia šis referendumas. Jis, kaip visi matome, neturi jokių šansų - ir su tokia formuluote, ir kaip pasikeitė geopolitinė situacija nuo 2019 metų, kuomet buvo pirmasis referendumas, skirtas pilietybės pokyčiams. Įvyko COVID-19 pandemija, įvyko karas, įvyko dideli infliacijos, elektros kainų šuoliai. Žmonės turi visai kitų problemų, jie rūpinasi išgyvenimu, sveikatos, taikos klausimais“, - kalbėjo V. Matulaitis.
Jis atkreipė dėmesį ir kritikavo prastą referendumo reklaminę kampaniją, kurios, kaip įvertino pašnekovas, praktiškai nėra. „Manau, kad mūsų rezultatai nebus tokie pat nesėkmingi, kaip kad buvo 2019 metais, bet daug prastesni“, - svarstė V. Matulaitis.
Pasigenda įdirbio
Valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovas Seime A. Bagdonas specialioje Delfi laidoje pabrėžė, jog užsiregistravusių balsuoti užsienio lietuvių skaičiai yra dešimtimis tūkstančių didesni nei 2019 metais.
Tuo tarpu Estijos lietuvis V. Matulaitis priminė, kad lietuvių diaspora užsienyje yra labai marga, užsienyje gyvenantys lietuviai turi skirtingus požiūrius, nuomones. „Vieni labai aktyviai įsitraukia, kiti, bent jau aš jaučiu, jaučia labai daug nusivylimo po praėjusio referendumo - tolygiai didėjančio nusivylimo, žiūrint į tą vadiną kampaniją, jos nebuvimą Lietuvoje.
Nežinau, kaip diaspora balsuos, gal ji kažkiek ir balsuos, bet turime suprasti, kad šio referendumo sėkmė bus lemiama ne diasporos, ji bus nulemta Lietuvoje, kur yra didžiausias balsuojančių žmonių kiekis. Šito referendumo kartelė yra tokia aukšta, kad ji turėtų prilygti tik 2003 metų referendumui dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES).
Tada buvo specialiai pakeistas Referendumo įstatymas, kad jis galėtų vykti dvi dienas, biuleteniai buvo trimis kalbomis, buvo dalinami lipdukai, su kuriais galėjai eiti į prekybos centrą ir už 1 centą kažko įsigyti“, - priminė V. Matulaitis. Jis taip pat pasakojo, jog tuometis Seimo pirmininkas aktyviai važinėjo po kaimus, susitikinėjo su žmonėmis.
„Visi aukščiausi valdžios pareigūnai tai darė, tai vyko ilgai ir intensyviai. Ir mes turime lygiai tokios pačios svorio kategorijos šiam referendumui. Tai, kaip manote, ar su tokiais neaiškumais, kurie dar yra likę, jis pavyks?“ - klausimą kėlė Delfi laidos pašnekovas V. Matulaitis.
Visgi parlamentaras A. Bagdonas teigė, tikintis, kad šis referendumas gali įvykti. Tik tam, pasak jo, reikia, kad per visą iki jo likusį laiką kiekvienas referendumą palaikantys žmogus dėtų maksimalias pastangas, kviečiant kitus ateiti ir palaikyti.
„Nuo praėjusių metų rugsėjo mėnesio yra paskelbta referendumo rinkiminė kampanija, tokios ilgos jos niekada nebuvo. Pirma, mes susitikinėjome su visomis savivaldybėmis, yra patrauktas nevyriausybinis sektorius, šioje kampanijoje jie aktyviai dalyvauja, bet gal to viešai nesimato, tačiau tai vyksta. Mes kaip parlamentarai taip pat važinėjame, susitikinėjame su trečiojo amžiaus universiteto žmonėmis, kurie yra ypatingai pilietiški, kuriems rinkimai kaip šventė. Tad su jais diskutuojant, praktiškai didžioji dauguma visada pritaria“, - apie naudojamas priemones specialioje Delfi laidoje pasakojo A. Bagdonas.
Ar galėtų būti paprastesnė formuluotė?
VU Teisės fakulteto mokslininkas J. Baltrimas aiškino, jog būtų sudėtinga kitaip išdėstyti referendumo formuluotę. „Teisiškai ji yra labai tvarkinga. Priekaištų nelabai randu. Dėl aiškumo, nebent, galbūt (galima būtų) kažkiek pažaisti su šriftais, spalvomis, gal informacinę sekciją įdedant, kuri nebūtų biuletenio dalis“, - svarstė mokslininkas J. Butrimas.
Estijos lietuvis V. Matulaitis taip pat sakė, kad diasporos atstovai supranta, jog šis referendumas nebus sėkmingas, o organizuoti trečią po dviejų nesėkmių būtų „tiesiog beprotybė“. „Tai reiškia, kad šia nesėkme mes blokuojame - arba ilgam atidedame, arba iš viso pakasame kažkur giliai pilietybės bylą. Todėl diasporos akimis šis eksperimentas yra tiesiog liūdnas“, - įžvalgomis dalijosi V. Matulaitis.
Seimo narys A. Bagdonas specialioje Delfi laidoje taip pat anonsavo, kad, jeigu referendumas gegužės 12 dieną visgi nepavyktų, jau gegužės 13 dieną žadami nauji veiksmai ir nauji būdai išspręsti šį klausimą.