Dvibucio Namo Pridavimo Tvarka Lietuvoje: Žingsnis Po Žingsnio

Namo pridavimas - tai ne tik paskutinis, bet ir vienas svarbiausių statybos proceso etapų. Jis patvirtina, kad jūsų statinys yra teisėtai pastatytas, saugus naudoti ir atitinka visus galiojančius teisės aktus bei techninius reikalavimus. 2024 m. lapkričio 1 d. Statybos užbaigimo tvarką reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnis ir Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Jei turite pakankamai laiko ir žinių, visą pridavimo procesą galima atlikti savarankiškai. Tačiau praktikoje šis kelias dažnai užtrunka net iki pusės metų - ypač tiems, kurie susiduria su šiuo procesu pirmą kartą. Namas privalo būti patikrintas Valstybės institucijų. Tokie formalumai tik dar labiau įrodo, kad namo pridavimas - daug laiko ir kantrybės reikalaujantis procesas. Norint patiems pasirūpinti pridavimu, tikrai gali būti, jog pilnas namo pridavimas užtruks ir iki pusės metų ir net ilgiau. Dažnai tai yra įtemptas ir daug energijos reikalaujantis procesas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra dvibutis namas, kokie jo ypatumai, su kokiais iššūkiais galite susidurti ir kaip juos įveikti. Iškilo didelė problema priduodant namą. Nors miestuose gyventojų skaičius auga, dažno lietuvio svajone lieka nedidelis, patogus namukas. Dvibučio gyvenamojo namo projekto autoriams buvo suteikta galimybė padėti įgyvendinti tokią svajonę. Tačiau, perkant ar statant dvibutį namą, svarbu žinoti teisinius ir praktinius aspektus, kad išvengtumėte nesklandumų ateityje.

Kas Yra Dvibutis Namas?

Dvibutis namas - tai du namai, kurie yra sujungti. Apskritai net ekspertai plika akimi negalėtų atskirti dvibučio namo nuo blokuoto pastato. Tai - kaskart unikali architekto išmonė. Yra žemės sklypas, ant kurio stovi dvibutis namas - du namai, kurie turėtų būti sujungti tarpusavyje. Ant to žemės sklypo lyg ir negali stovėti du atskiri namai.

Žinodami auksinę taisyklę „į viršų namas pinga“, t.y. mažėja statybos darbų kaštai, projekto autoriai atsisakė rūsio, taip pat maksimaliai sumažino nenaudingus bei miegamųjų kambarių plotus. Sukurtas išskirtinės, bet ne ekstravagantiškos išraiškos, nedidelis ekonominės klasės dviejų butų namas, didžiąja dalimi pakibęs virš žemės, į kurią it ant rankų remiasi kolonų eile.

Aukštai iškelta pastato „galva“ atvykstančius pasitinka keturiais horizontaliai ir vertikaliai išvartytais langais - „akimis“ - ir kviečia įeiti į iš stiklo blokelių sumūrytus tambūrus. Šis dvibutis pastatas - puikus pavyzdys, kad naudojant minimalias išraiškos priemones įmanoma gyventi patogiai, taupiai, kartu gėrintis originalia savų namų išvaizda.

Modernus dvibučio namo projektas Bajoruose:

Išskirtinis dvibučio namo pavyzdys:

Ekonomiškas dvibutis namas:

Statybos Leidimai Ir Reikalavimai

Norint sužinoti, ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.

Naujų vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų statybai visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokių parametrų būtų planuojamas statinys. Tačiau jei vienbutis arba dvibutis gyvenamasis namas yra iki 80 kv. m ploto, jo aukštis iki 8,5 m, atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6,0 m, rūsys ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose, toks namas priskiriamas II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Jam rengiamas supaprastintas statybos projektas.

Pagalbinio ūkio paskirties pastatas būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, jei jo didžiausias plotas siektų iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m. Kai pagalbinio ūkio paskirties pastato plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, jis priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams.

Atkreipiame dėmesį, kad visuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų turi neviršyti 6,0 m, rūsys turi būti ne didesnis kaip vieno aukšto ir įrengiamas pastato ribose.

  • Leidimas statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose.
  • Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu naujas II grupės nesudėtingasis statinys statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.
  • Leidimo reikės ir tuo atveju, kai II grupės nesudėtingasis statinys yra gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje, kai pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima.

Taigi, statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas.

Statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Priklausomai nuo teritorijos naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 560 eurų. Susimokėjus baudą tenka pastatą nugriauti ir sutvarkyti statybvietę.

Projektiniai Pasiūlymai Ir Visuomenės Informavimas

Primename, kad prieš keletą mėnesių pasikeitė reikalavimai dėl visuomenės informavimo apie parengtus projektinius pasiūlymus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems namams.

Šiuo metu galiojančioje statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ redakcijoje nurodyta, kad visuomenę privaloma informuoti apie:

  • numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą;
  • numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama.

Naujai statomi ir rekonstruojami vieno ir dviejų butų gyvenamieji pastatai, kai naujo pastato ar po rekonstravimo darbų pastato bendras plotas didesnis kaip 300 kv. m, taip pat trys ir daugiau sublokuoti (blokuoti) vienbučiai (vieno buto) gyvenamieji pastatai, du ir daugiau sublokuoti (blokuoti) dvibučiai (dviejų butų) gyvenamieji pastatai yra visuomenei svarbūs statiniai, todėl apie jų projektavimą visuomenė privalo būti informuojama rengiant projektinius pasiūlymus, kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams bei atliekant projektinių pasiūlymų pristatymą visuomenei pagal nustatytą tvarką.

Visuomenės informavimo ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką rasite čia.

Gyventojai dažnai kreipiasi į Aplinkos ministeriją, norėdami pasitikslinti, kokiems statiniams nuosavame sklype nėra būtini statybą leidžiantys dokumentai, kokiais atvejais turi būti parengtas statybos projektas.

Statybos Užbaigimo Problemos

Jei visgi perkamas būstas naujame dvibučiame name, gyventojams dažniausiai tenka patiems registruoti visą objekto statybos baigtumą. Naujos statybos namai beveik visada parduodami 85 proc. baigtumo. Praktikoje visą namo baigtumą paprastai tenka registruoti nebe vystytojui, o pirkėjui - tai nėra itin sudėtinga procedūra, tačiau jos per tam tikrą laiką reikalauja bankai, jeigu perkama su paskola.

Daugybė būsto dvibučiuose pastatuose pirkėjų šiuo metu yra įstrigę situacijoje, kai neįmanoma registruoti 100 proc. viso objekto baigtumo. Taip nutinka dėl to, kad net pasiekus 100 proc. Tai savaime nėra problema gyvenant, bet perkant su paskola bankai reikalauja viso namo įregistravimo per 6-12 mėnesių.

Negana to, nuo 2015 m. būsto paskolos sutartyse dažniausiai numatoma, kad per minėtą terminą nepasiekus 100 proc. viso objekto baigtumo, pradedamos taikyti bent 1 proc. palūkanos.

Ar Galima Dvibučiame Name Priduoti Tik Vieną Butą?

Ar būtinas pridavimas abiejų būtų vienu metu? Teisės aktuose nėra numatytas pastato dalių atskiras statybos užbaigimas, tad turite daryti viso pastato statybos užbaigimą. 100 proc. pastatą galima priduoti tik kai bus įrengti abu butai. O dalinį pridavimą galit pridavinėti kada norit. Dvibutis namas yra vienas pastatas, jis parengtas vienu projektu bei jam išduotas vienas statybos leidimas, todėl jis turi būti priduodamas kaip vienas daiktas. Kai priduosite namą, bus galima atskirai registruoti ir užbaigtus butus.

Priduodamas turi būti NAMAS. Dvibutis. Po to butai (atskirai po vieną gali būti registruojami).

Ką Daryti, Jei Kaimynas Delia Statybas?

Net jei kito būsto dvibučiame name pirkėjas anksčiau ar vėliau atsiranda, iššūkiai ar papildomos išlaidos čia nesibaigia. Tai - priežastis ne tik bendradarbiauti su kaimynu, bet ir ieškoti tokio dvibučio, kurio antras butas irgi turi pirkėją ar gyventoją.

Jei susidūrėte su situacija, kai kaimynas nepradeda įrengimo darbų ir negalvoja apie pastato baigtumo reikalus, kreipkitės į banką ir paaiškinkite situaciją. Bankas gali paprašyti oficialaus paaiškinimo, kodėl negalite priduoti namo. Paaiškinimą gali parašyti statytojas arba vystytojas.

Preliminari Sutartis Ir Registrų Centro Duomenys

Pasitaiko atvejų, kai perkant dvibutį namą, išlenda neatitikimų tarp preliminarios sutarties ir Registrų centro duomenų. Pavyzdžiui, preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų. Taip gali nutikti, jei plane pavaizduotas sujungimas su kitu namu, kurio realybėje nėra.

Tokiu atveju bankas gali neduoti paskolos, nes preliminarioje sutartyje numatytas parduodamo namo plotas neatitinka registro centro duomenų. Teisiškai tai pardavėjui pagal preliminarią sutartį - bauda už nesutvarkytus dokumentus. Žiūrint lanksčiau - keisti Preliminarią, numatant sąlygą.

Dokumentai, Kurių Reikalaukite Iš Vystytojo

Tokių objektų pirkėjai taip pat turėtų labai gerai išsiaiškinti, ką perka. Tokių dokumentų budriam pirkėjui turėtų būti negana. Iš vystytojo būtina reikalauti visos techninės dokumentacijos: statybos leidimo, techninio projekto, statybos darbų ir techninės priežiūros apmokėtų draudimo polisų, statybos darbų vadovo sutarties, pranešimo apie statybos darbų pradžią, techninės priežiūros sutarties.

Su kolegomis juokaujame, kad žmonės paprastai perskaito instrukcijas nusipirkę virdulį, bet namą ar butą notariškai nusiperka iš paveikslėlio.

Statybos Reikalavimai Ir Apribojimai

Svarbu išsiaiškinti, ar yra kokie atstumo, priesgaisriniai reikalavimai statiniui nuo namo, nuo kaimyno namo ir/ar tvoros. Bei nuo kaimynu pravaziuojamo kelio. Taip pat svarbu žinoti, kokios energetinės klasės pastatas gali būti statomas sklype ir ar galima statyti vasarnamį, pritaikomą gyventi ištisus metus.

Jei įvažiavimas yra nuo regioninio kelio, reikia užtikrinti, kad būtų palikta pakankamai vietos pravažiuoti kitiems kaimynams. Taip pat reikia išsiaiškinti, ar galima įsirengti laikiną įvažiavimą nuo regioninio kelio tiesiai į savo sklypą kol vyks statybos.

Dokumentai, Reikalingi Namo Pridavimui

Ruošiamės namo pridavimui, kokie dokumentai yra reikalingi ir kur pirmiausia reikia juos pateikti?

Siunčiu reikalingų dokumentų kotedžo pridavimui sąrašą:

  1. 93.1. statinio projektas: techninis projektas ir darbo projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas statinio projektas. Jei techninio projekto, techninio darbo projekto arba statinio supaprastinto projekto, pagal kuriuos buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniai nebuvo keičiami ir statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas naudojantis IS „Infostatyba“, techninis projektas, techninis darbo projektas arba supaprastintas projektas su deklaracija nepateikiami;
  2. 93.2. paskutinė statinio projekto ar jo dokumentų laida, jei statinio projektas buvo keičiamas;
  3. 93.3. statybą leidžiantis dokumentas (tik tuo atveju, jei jis buvo privalomas ir išduotas nesinaudojant IS „Infostatyba“);
  4. 93.4. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengta ir po Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo išankstinės patikros suderinta kadastro duomenų byla (-os), kuri (-ios) IS „Infostatyba“ gaunama (-os) per Nekilnojamojo turto registro sąsają (atskirai tokios bylos pateikti nereikia). Jeigu informacijos apie kadastro duomenų bylos išankstinę patikrą nėra, deklaracija IS „Infostatyba“ automatiškai atmetama. Kadastro duomenų bylos pateikti neprivaloma pastačius laikinus statinius ir kai statybos užbaigimas susijęs su įslaptinta informacija;
  5. 93.5. požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos;
  6. 93.6. žemės sklypo su statiniais geodezinės nuotraukos (tuo atveju, kai statinių kadastro duomenų bylose nėra nurodyti atstumai nuo statinių iki sklypo ribų ir statinių aukštis);
  7. 93.7. turinčio statytojo teisę asmens atstovavimą patvirtinantis notarinės formos įgaliojimas, Civilinio kodekso 2.140 straipsnyje nustatytas juridinio asmens įgaliojimas arba atstovavimą pagal įstatymą patvirtinantis dokumentas - tuo atveju, jei deklaraciją pateikia atstovas;
  8. 93.8. statinio paveldėjimo teisės liudijimas (kai prašymą pateikia paveldėtojas);
  9. 93.9. pastatų garso klasifikavimo protokolai (kai privalomi);
  10. 93.10. pastatų energinio naudingumo sertifikatai (kai privalomi);
  11. 93.11. rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo dokumento, draudimo bendrovės išduoto laidavimo draudimo rašto (kartu su jo apmokėjimą įrodančia dokumento kopija), mokėjimo atidėjimą patvirtinančio dokumento arba kredito įstaigos garantijos kopija, užtikrinanti rangovo garantinio laikotarpio prievolių įvykdymą (jei toks užtikrinimas privalomas pagal Statybos įstatymą [8.3]). Reikalavimai draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštui, mokėjimo atidėjimą patvirtinančiam dokumentui arba kredito įstaigos garantijai:
    • 93.11.1. draudimo bendrovės laidavimo draudimo raštas, mokėjimo atidėjimą patvirtinantis dokumentas arba kredito įstaigos garantija turi būti išduoti ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui;
    • 93.11.2. laidavimo draudimo suma, mokėjimo atidėjimo suma arba garantijos suma turi būti ne mažesnė kaip 5 procentai statybos kainos (su PVM);
  12. 93.12. statybos proceso dalyvių privalomuosius draudimus patvirtinančių dokumentų kopijos, tai statinio statybos techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės (jei statybos darbai pradėti nuo 2016 m. gruodžio 31 d., jei statybos darbai pradėti iki 2016 m. gruodžio 31 d. - rangovo civilinės atsakomybės) privalomųjų draudimo liudijimų (polisų), atitinkančių Lietuvos Respublikos teisės aktus, kopijos (jei privalu draustis pagal Statybos įstatymą [8.3]). Kartu su šių privalomųjų draudimų kopijomis privalomai turi būti pateikiamos jų apmokėjimą įrodančių dokumentų kopijos. Kaip alternatyva šiame papunktyje nurodytiems dokumentams gali būti pateikti Reglamento 10 priedo 2.14 papunktyje nurodyti dokumentai;
  13. 93.13. nustatyta tvarka užregistruoto, geriamuoju vandeniu apsirūpinti skirto požeminio vandens gręžinio paso kopija arba geriamojo vandens kokybės tyrimų, atliktų akredituotose laboratorijose arba laboratorijose, turinčiose teisę atlikti vandens (geriamojo arba požeminio) tyrimus, dokumentai (neprivalomi, kai prisijungiama prie komunalinių inžinerinių tinklų) ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada dėl šių tyrimų rezultatų atitikties visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams;
  14. 93.14. cheminių medžiagų (teršalų), jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, žmogaus kūną veikiančių vibracijos lygių, mikroklimato, apšvietos ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotų ar akredituotų atitinkamiems tyrimams subjektų, dokumentai, jei šie matavimai numatyti statinio projekte, laboratorinių matavimų programa (ar koreguota laboratorinių matavimų programa, jei programa buvo koreguota keičiant statinio projektą) ir Radiacinės saugos centro išvada (dėl jonizuojančiosios spinduliuotės) ir (ar) Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada (dėl kitų šiame papunktyje minimų veiksnių) dėl šių tyrimų apimties atitikties laboratorinių matavimų programai ir šių tyrimų rezultatų atitikties visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytiems reikalavimams;
  15. 93.15. kai užbaigiama naujų statinių statyba - statinio techninis pasas (techninės apskaitos kortelė) ar pastato techninis-energetinis pasas. Jei buvo pildomas elektroninis statinio techninis pasas (techninės apskaitos kortelė) arba elektroninis pastato techninis-energetinis pasas, jis turi būti pateikiamas kaip vientisas oficialusis elektroninis dokumentas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu [8.44].

Taip pat kyla klausimas ar bus problemų dėl nuotekų įrengimo vietos pakeitimo. Situacija: pagal projektą jos buvo suprojektuotos vienoje vietoje, bet eigoje jų įrengimo vieta buvo pakoreguota (paklaida nuo projekto apie 5 m), perkeltos arčiau sklypo ribos. Sklypas ribojasi su valstybine žeme, ir prieš įsirengiant nuotekas buvo gautas savivaldybės sutikimas dės jų įrengimo mūsų pakoreguotoje vietoje (architektai parengė patikslintą...

tags: #dvibucio #namo #pridavimas