Durų ženklinimo reikalavimai Lietuvoje: standartai, taisyklės ir vartotojų apsauga

Šiame straipsnyje aptariami langų ir durų ženklinimo reikalavimai Lietuvoje, atsižvelgiant į įvairius aspektus, įskaitant energetinį efektyvumą, akustinius reikalavimus, ženklinimo standartus ir prieinamumo užtikrinimą. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir standartais, taip pat aptariama vartotojų teisių apsauga ir rinkos priežiūros institucijų veikla.

Priešgaisrinės durys - svarbus pastato saugumo elementas.

Energetinio efektyvumo reikalavimai langams ir durims

Langai yra šilumą praleidžiančios konstrukcijos ir, priklausomai nuo jų kokybės, būtent per langus pastatas gali netekti nuo 30 iki 45 procentų šiluminės energijos.

Plastikinių langų konstrukcijoms yra keliami formalūs reikalavimai, kurie apibūdinami langų klasėmis. Bendrai plastikinio lango klasė apibūdina ne lango kokybę, o lango šilumos laidumą: kuo aukštesnė klasė, tuo mažesni šilumos praradimo nuostoliai.

Langų ir kitų identiškos paskirties produktų skirstymas į energetinio efektyvumo klases inicijuotas 2000 - 2003 metų projekte, pavadintame „Europos langų energijos reitingavimo sistema“ (EWERS - European Window Energy Rating System). Svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovautasi rengiant energetinio efektyvumo klasifikaciją, yra šilumos perdavimo koeficientas, žymimas Uw. Jo skaičiavimo metodas yra nustatytas ISO standarte 10077-2. Kuo Uw vertė mažesnė, tuo geresnės lango šilumos izoliacinės savybės.

Visi langų modeliai turi būti įvertinami ir jiems priskiriama energijos klasė nuo A (efektyviausia) iki G (neefektyviausia). Tačiau tobulėjančios technologijos sudaro galimybę langų profilių klasių lentelę papildyti dar dviem elementais: A+ (0,8 W/m2K) bei A++ (0,7 W/m2K) klasėmis.

A klasę atitinkančių produktų charakteristikos reikalavimai įtvirtinti LR teisės aktuose: LR aplinkos ministro įsakyme, reglamentuojant reikalavimus langų savybėms, kai jie montuojami valstybės lėšomis statomuose arba rekonstruojamuose pastatuose. Kitas svarbus kriterijus, siekiant, kad langai būtų priskiriami A klasei, yra lango montažinė siūlė bei jos ryšys su siena.

Pastatai, taip pat, kaip ir langai, yra skirstomi į 9 naudingumo klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F, G. Jei Jūsų planuose - nuosavas namas, ypač svarbu atkreipti dėmesį į datą, kuomet pradėti statybos darbai.

Pagal STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“ yra priimti langų ir durų ženklinimo reikalavimai. Langai, išorinės durys ir juose esantys stiklo paketai privalomai turi būti paženklinti, kad garantiniu šių gaminių eksploatavimo laikotarpiu būtų užtikrintas gamintojo, gaminio ir jo savybių atsekamumas. Ženklinimas turi būti prieinamas neardant ar kitaip nepažeidžiant gaminio. Languose ir išorinėse duryse esantis saugus stiklas turi būti nenuvalomai paženklintas matomoje vietoje.

A klasės plastikiniai langai būtini naujos statybos name, kadangi siekiama maksimalaus energetinio efektyvumo. Tuo tarpu senos statybos daugiabučiuose namuose geriau rinktis B klasės langus. Jei Jūsų būstas yra senos statybos, nerenovuotame name - ar tikrai racionalu pirkti aukščiausias termoizoliacines savybes turinčius langus?

Projektuojant langus, numatant jų paskirtį, svarbu yra paisyti STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika”, kuris nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms projektuoti (naujus ir rekonstruojamus pastatus). Langai yra vienos iš jautriausių pastato sudėtinių dalių, kur galimi šilumos nuostoliai.

Akustiniai reikalavimai

Nors tiesiogiai lentelės virš durų neturi didelės įtakos akustikai, bendras biuro patalpų akustinis komfortas yra svarbus darbuotojų produktyvumui ir gerovei. Triukšmas biure gali trukdyti susikaupti, didinti stresą ir mažinti darbo efektyvumą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytas statybos techninis reglamentas (STR) reglamentuoja pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus. Reglamento tikslas - nustatyti pastato atitvarų ir jo dalių akustinius rodiklius, kad pastatuose girdimas triukšmo lygis atitiktų darbui, poilsiui bei miegui būtino akustinio komforto kokybę.

Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė išreiškiama penkių garso klasių (A, B, C, D ir E) sistema. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų pastatų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių gyvenamųjų pastatų garso klasė projektuojama statytojo pageidavimu, tačiau ne žemesnė kaip E.

Ženklinimo standartai ir reikalavimai lentelėms

Lentelės virš durų turi būti aiškios, lengvai skaitomos ir atitikti tam tikrus ženklinimo standartus. Svarbu atsižvelgti į šriftą, dydį, spalvą ir piktogramas, kad informacija būtų lengvai suprantama visiems, įskaitant žmones su regėjimo negalia.

Nors nėra specialių standartų, reglamentuojančių lentelių virš durų ženklinimą, galima vadovautis bendraisiais ženklinimo principais, tokiais kaip:

• Kontrastas: Tekstas ir piktogramos turi būti kontrastingos spalvos fone.
• Šriftas: Naudokite aiškų ir lengvai skaitomą šriftą.
• Dydis: Tekstas ir piktogramos turi būti pakankamai dideli, kad būtų lengvai matomi iš atstumo.
• Piktogramos: Naudokite standartines piktogramas, kurios yra visuotinai suprantamos.
• Kalba: Naudokite valstybinę kalbą ir, jei reikia, kitas kalbas.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, lentelės gali būti gaminamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Pagal pateiktą informaciją, lentelės gali būti pagamintos iš plastiko (su metalizuotu paviršiumi ar lipduku) arba laminuoto kartono.

Projektavimui parengtas STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys“. Jis skirtas projektuoti langams, stoglangiams, įstiklintoms ir neįstiklintoms balkonų durims (toliau - langams), išorinėms įėjimo durims (toliau - išorinėms durims), vitrinoms; tikrinti pastatuose sumontuotų langų charakteristikų atitiktį nustatytiems reikalavimams pagal metodiką, pateiktą Reglamento 4 priede.

Prieinamumo reikalavimai

Tam tikriems pastatams, pavyzdžiui, viešosios paskirties pastatams, taikomi specifiniai reikalavimai, kaip užtikrinti žmonių su negalia saugumą. Pagal šiuos reikalavimus numatoma, jog viešosios paskirties pastate stiklinė durų plokštuma turi būti žymima ryškia 15 cm aukščio juosta arba ornamentu maždaug 1200-1600 mm virš grindų. Juosta ar ornamentas turi būti silpnaregiams tinkamų spalvų - oranžinės, geltonos, tamsiai mėlynos baltame fone arba baltos mėlyname.

S. Buklienei neretai tenka išgirsti, kad esą taktiliniai žymėjimai gadina interjerą, kontrastingos detalės „nesiderina prie projekto“, o turėklai esą nebeatitinka architektūrinės idėjos. „Tai žeidžia, nes estetika čia tampa svarbesnė už žmogų. O juk geras dizainas kaip tik turi tarnauti žmogui, ne atvirkščiai”, - sako S. Tarp blogų pavyzdžių ji pamini baltus interjerus, kuriuose įstatomos baltos durys ir nėra išskirtos - jos silpnaregiams tiesiog išnyksta.

S. Buklienė pastebi, kad sąmoningumo ir prieinamų vietų daugėja - savivaldybių sutvarkyti parkai, pėsčiųjų takai, oro uostai, stotys. Tačiau norėtųsi, kad būtų daugiau nuoseklumo, kad mieste būtų daugiau logiškų, nenutrūkstamų maršrutų, kuriais žmogus su negalia galėtų judėti savarankiškai.

Minint Tarptautinę žmonių su negalia dieną, S. Buklienė primena, kad prieinama aplinka nėra išskirtinė privilegija - tai būtina gyvenimo kokybės dalis, kuri paliečia kiekvieną iš mūsų. Prieinamumas reikalingas ne tik žmonėms su negalia. Juo kasdien naudojasi tėvai su vežimėliais, vyresnio amžiaus žmonės, keliautojai, turistai. Kiekvienas iš mūsų vieną dieną galime tapti mažiau mobilūs ir tuomet miesto sprendimai gali tapti riba tarp dalyvavimo ir izoliacijos.

Aplinkos pritaikymas žmonėms su negalia - būtina gyvenimo kokybės dalis.

Pasak S. Buklienės didžiausia problema, kad prieinamumo užtikrinimo elementai įtraukiami per vėlai - paskutinėje projektavimo stadijoje arba tik tada, kai pastatas jau faktiškai pastatytas. Paaiškėja, kad į prieinamumą apskritai nebuvo atsižvelgta. Neretai galvojama, kad gal pavyks išsisukti. Bet paskui, kai objektas nepatvirtinamas arba iškyla Lietuvos teisės aktų neatitinkančių situacijų, tenka jiems viską daryti iš naujo.

Agentūros duomenimis, iš Statinių prieinamumo stebėsenos ir kontrolės informacinėje sistemoje stasis.lt užsiregistravusių 10 579 viešųjų įstaigų, visus duomenis apie įstaigos prieinamumą yra pateikusios 4 670. Iš jų 54 proc. neatitinka minimalių prieinamumo kriterijų, 41 proc. atitinka tik iš dalies ir tik 4 proc. visiškai atitinka minimalius prieinamumo reikalavimus.

Vartotojų teisių apsauga ir rinkos priežiūra

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gauna daug skundų dėl netinkamos langų kokybės bei netinkamos jų sumontavimo kokybės. Dažni skundai dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Vartotojai dažniausiai nurodo defektus dėl apledėjančių langų ir vidinių palangių; vėjo pūtimo per langus; lietaus patenka į būstą ir kt.

Problemų kyla dėl to, kad nesuteikiama informacija apie gamintoją - neaišku, kokioje valstybėje jis įsisteigęs; nepateiktos gamintojo kokybės deklaracijos bei produktų atitikties sertifikatai; nenurodytas garantinis aptarnavimas - sąlygos arba terminai. Tai, kad priėmimo-perdavimo aktai pateikiami net neatlikus paslaugos, leidžia įtarti, kad kai kurie langų gamintojai verslą vykdo neturėdami apyvartinių lėšų, tam naudoja paslaugos gavėjo pinigus.

VVTAT vadovas F. Petrauskas taip pat pasiūlė pasitvirtinti Langų ir durų gamintojų verslo kodeksą, įsteigti vartotojų ir paslaugų tiekėjų ginčus sprendžiantį subjektą.

Valstybinės ne maisto prekių inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius Karolis Ruzgys pabrėžė, kad rinkos priežiūros institucijos gali reikalauti, jog ekonominės veiklos vykdytojai pateiktų tokius dokumentus ir informaciją, kuri, jų manymu, reikalinga jų veiklai vykdyti.

„2010 m. atlikta 130 langų ir durų statybos produktų šeimos patikrinimų, 55 patikrinimų metu arba 42,3 proc., nustatyti pažeidimai“, - sakė K. Ruzgys. Langų ir durų tiekėjams surašyta 20 administracinių teisės pažeidimo protokolų, išnagrinėta 20 administracinių bylų, nubausta 20 atsakingų asmenų, įspėjimai paskirti 15, o piniginės baudos - paskirtos 5 asmenims.

Nuo 2010 m. dėl langų ir durų Inspekcija gavo 38 skundus, iš kurių pasitvirtino 20. Iš šių skundų dėl gaminių kokybės skundėsi 33 asmenys, dėl sutarties nevykdymo - 2. Prekės trūkumus pašalino septynios įmonės, viena - sumažino kainą, dvi - nutraukė sutartis ir grąžino pinigus. Dar šešios bendrovės pasižadėjo ištaisyti trūkumus ir įvykdyti kitas sutartas sąlygas.

Šiuo metu Inspekcija vykdo „Tiekėjų tiekiamų langų ir durų tikrinimo programą“.

Dažniausios priešgaisrinių durų montavimo klaidos

Priešgaisrinės durys - tai itin svarbus elementas pastatų saugumui užtikrinti. Tačiau net ir aukščiausios kokybės plieninės priešgaisrinės durys EI30 ar EI60 nebus efektyvios, jeigu jos sumontuotos netinkamai. Iš UAB Nerdorsa patirties - net 7 iš 10 klientų susiduria su montavimo klaidomis, kurios gali panaikinti durų sertifikato galiojimą.

Dažniausios priešgaisrinių durų montavimo klaidos:

1. Netinkamas montavimo paviršius: Priešgaisrinės durys turi būti montuojamos ant stabilaus, nedegaus paviršiaus. Betono ar mūro konstrukcijos - idealu. Montavimas ant nestabilių ar degių paviršių (pvz. gipso kartono sienos) pažeidžia EI reikalavimus.
2. Neoriginalių tvirtinimo elementų naudojimas: Gamintojai pateikia tikslų tvirtinimo komplektą (kaiščius, varžtus). Naudojant neoriginalius ar neleistinus elementus - rizikuojate visos sistemos sertifikatu.
3. Netinkamas tarpo tarp sienos ir staktos užpildymas: Šis tarpas turi būti užpildytas priešgaisrine putomis arba mineraline vata. Paprastos statybinės medžiagos čia negalioja - jos neturi priešgaisrinės izoliacijos savybių.
4. Durų deformacija montavimo metu: Netinkamai atliekant montavimą, stakta gali būti iškreipta, o durys - blogai užsidaryti ar neužtikrinti sandarumo. Priešgaisrinės vidaus durys turi idealiai užsidaryti - tik tada jos atlaikys ugnies poveikį.
5. Trūksta ženklinimo ir dokumentacijos: Visos priešgaisrinės durys turi turėti CE ženklą, gamintojo lipduką ir būti sertifikuotos. Montavimo metu svarbu tinkamai pažymėti ir palikti visus dokumentus - tai būtina priešgaisrinės priežiūros institucijoms.

Norint išvengti klaidų, rekomenduojama pasirinkti specialistus, kurie siūlo ne tik sertifikuotas duris, bet ir profesionalų montavimą.

Statybos produktai ir reglamentai

Septintasis aplinkos ministro 2010.07.15 įsakymo Nr. D1-617 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo” skyrius reglamentuoja langus, duris ir kitas atitvaras. Privalomasis (darnusis) standartas LST EN 14351-1:2006 nustato reikalavimus langams ir privalomą „CE“ ženklinimą. Išlygos taikomos atskirai produkcijos šeimai.

Kalbant apie būsimus pokyčius, AM atstovė sakė, kad Europos Parlamentas patvirtino statybos produktų reglamentą, kuris keičia 106-tą statybos produktų direktyvą. Reglamentas bus taikomas tiesiogiai, jo įsigaliojimas nukeltas į 2012 m. Taip pat patvirtinta nauja energinio efektyvumo pastatuose direktyva. Ji numato privalomą perėjimą prie labai mažai energijos naudojančių pastatų klasės.

AM atstovė pažymėjo, kad Lietuvoje nustatyta, jog reglamentai turi būti peržiūrimi kas penkeri metai. „Reglamentai šiluminėms pastato savybėms bus peržiūrimi palaipsniui, šis procesas prasidės šiemet, nes mums keliami reikalavimai iki 2020 m., - sakė E. Meškauskienė. - Šiuos procesus inicijuoja Aplinkos ministerija, tačiau atsižvelgiama ir į rinkos dalyvių pasiūlymus. Prie AM sukurtas Statybos komitetas, kuriame dirba aktyvūs nariai iš įvairių asociacijų.

Lentelė: Garso klasių reikalavimai pastatams pagal STR

tags: #durys #turi #buti #pazenklintos