Jei palaikydami santykius dažnai pykstate, nerimaujate, liūdite ar išgyvenate nevilties bei bejėgiškumo jausmus, paklauskite savęs: ar reaguoju į faktus (antrosios pusės neištikimybė, smurtas, kitas skaudinantis elgesys), ar į savo paties mintis?
Nuo ankstesnių gyvenimo patirčių priklauso, kokios vyraus interpretacijos - pozityvios ar negatyvios. Mums iš tikrųjų būdinga tendencija nuolatos permąstyti ir interpretuoti aplinką - tai automatinis procesas. Automatiškai kylančios mintys veikia mūsų jausmus ir elgesį.
Tai pastebėję psichologai pamėgino patyrinėti žmonėms įvairiose situacijose kylančių minčių dėsningumus ir atrado, kad mūsų galvose besisukančios mintys iškraipo pasaulį. Amerikiečių psichiatras Aronas T. Beckas tai pavadino mąstymo iškraipymais, arba mąstymo klaidomis. Šis reiškinys būdingas kone visiems žmonėms.
Gerokai pro šalį prašovusi interpretacija gali padaryti nemažai žalos mūsų santykiams - tiek asmeniniams, tiek darbiniams. Tai, kaip mąstome, veikia ne tik nuotaiką, bet ir elgesį įvairiose gyvenimo situacijose.
Pagrindinės mąstymo klaidos, kurios griauna santykius
1. Mąstymas „viskas arba nieko“
Žmonės, kuriems būdingas toks mąstymas, pasaulį mato kategoriškai. Jiems egzistuoja tik juoda ir balta spalvos.
Kaip tai veikia santykius? Toks mąstymo būdas yra perfekcionizmo pagrindas. Jis kelia baimę suklysti, verčia atsisakyti naujovių. Taip mąstantis žmogus geriau nesiims nieko, nei atliks kažką netobulai. Kiekvieną savo klaidą jis mato kaip absoliutaus menkavertiškumo įrodymą.
Palaikant santykius, mąstymas „viskas arba nieko“ susijęs su kompromisų nebuvimu ir nerealiais lūkesčiais tiek iš savęs, tiek iš antrosios pusės.
Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad pasaulis nėra tik juodas ir baltas, o pačių įvairiausių spalvų. Žmonės būna netobuli, bet nebūtinai blogi. Tas pat taikoma ir jums. Truputis kažko yra geriau nei nieko. Pagalvokite - geriau neturėti antrosios pusės visai ar turėti sutuoktinį, kuris pirmą kartą per 15 metų pamiršo vestuvių metines?
2. Perdėtas apibendrinimas
Tai toks mąstymo būdas, kai iš vieno ar kelių atsitiktinių įvykių nusprendžiama, kad tai ne šiaip nutikimas, o gyvenimo dėsnis.
Kaip tai veikia santykius? Perdėti apibendrinimai tarsi suparalyžiuoja santykius ir įtraukia į nesibaigiančių barnių, puolimų bei bandymų apsiginti ratą. Taip mąstyti linkęs žmogus nuolat kaltina savo partnerį, kad šis „visada“ kažkaip elgiasi, o šis priverstas įrodinėti, kad taip nėra.
Ką daryti? Jei dažnai vartojate tokius žodžius, kaip „visada“, „niekada“, „visi“ ir „niekas“, paklauskite savęs, ar iš tikrųjų tai yra tiesa? Juk tikrai buvo bent vienas kartas, kaip jis taip nesielgė. Pažvelkite į situaciją iš šalies, tarsi būtumėte nepriklausomas stebėtojas. Ką apie tai pasakytumėte? Stenkitės reaguoti ne į eilę įvykių, o į kiekvieną atvejį atskirai.
3. Proto filtras
Tendencija iš pačių įvairiausių gyvenimo situacijų „pasisemti“ tai, kas negatyviausia ir labiausiai patvirtina turimus neigiamus įsitikinimus apie save, kitus ir pasaulį. Lyg vadovaudamasis posakiu apie pusiau pripildytą stiklinę, negatyvų proto filtrą „įsijungęs“ žmogus visada ją matys pustuštę.
Kaip tai veikia santykius? Pirmiausia, pesimizmas kenkia pačiam žmogui: nerimas ir įtampa nuolat žengia koja kojon su negatyviomis mintimis. Antra, aplinkiniams visą laiką negatyvumą spinduliuojantis žmogus ima ilgainiui atrodyti varginantis ir slegiantis. Nesvarbu, ar negatyvumas nukreiptas į save, savo antrąją pusę, ar apskritai gyvenimą.
Ką daryti? Labai svarbu savęs kartais paklausti: „Gal galiu į šią situaciją pažvelgti kitaip? Ar yra tikimybė, kad realybė ne tokia niūri, kokią matau?“ Stenkitės atkreipti dėmesį ne į sutuoktinio nusižengimus, bet, priešingai, pastebėti gerąsias jo savybes.
4. Teigiamų dalykų nuvertinimas
Teigiama informacija ignoruojama ir paverčiama į priešingą. Šis mąstymo iškraipymo būdas ypač būdingas perfekcionistams. Kad ir kiek faktų rodytų žmogaus laimėjimus, jis vis tiek save nuvertina.
Kaip tai veikia santykius? Santykių srityje tai gali virsti perdėtu kritiškumu partneriui ir sau. Natūralu, kad su bet kokį tavo laimėjimą nuvertinančiu žmogumi išbūti nelengva. Gali atrodyti, kad meilę būtina užsitarnauti. Jūs stengiatės tai padaryti, tačiau, kad ir kiek stengtumėtės, partneriui vis negana.
Ką daryti? Jei šį bruožą atpažįstate savyje, paklauskite savęs, ar toks pozityvių dalykų atsisakymas daugiau padeda ar trukdo? Kokie yra faktiniai savęs ar kito nuvertinimo pranašumai? Ką prarandate, „nurašę“ savo ar kito pastangas ar pasiektus rezultatus? Ar kiti žmonės į šią situaciją žvelgtų atlaidžiau, palankiau? Raskite būdų pasidžiaugti mažais savo ir partnerio laimėjimais, juos įvertinti.
5. Minčių skaitymas
Žinoma, kalbame ne apie supergalią, o apie išankstinę nuomonę, ką kitas galvoja apie jus.
Kaip tai veikia santykius? Jei norite su kuo nors susipykti, tai „minčių skaitymas“ yra kone pats lengviausias būdas tai padaryti. Užtenka tik antrajai pusei pasakyti: „Aš žinau, ką tu galvoji“ ir pridėti savo interpretaciją. Taip iš kantrybės neišvesite tik geležinių nervų žmogaus. Akivaizdu, norint palaikyti santykius darnius, verčiau ne spėlioti, ką mąsto kitas, o nuoširdžiai ir atvirai kalbėtis.
Ką daryti? Prisiminkite: nesate būrėjai, ekstrasensai ar minčių skaitytojai, tad, jei yra galimybė, prieš nuspręsdami, ką mąsto kiti, paklauskite.
6. Katastrofizavimas
Katastrofa dar neįvyko, bet „ateities numatytojai“ ją jau regi savo mintyse. Tokie žmonės tiki, kad ateityje nutiks viskas, kas tik gali nutikti blogiausia. Ir visai nesvarbu, ar tai pagrįsta.
Kaip tai veikia santykius? Šis mąstymo būdas yra nerimo sutrikimų „varikliukas“, o santykiams gali suteikti daug įtarinėjimo, priversti tikrinti antrąją pusę, siekti, kad antroji pusė nuramintų. Pavyzdžiui, žmona iš pirmojo pavyzdžio galėtų be perstojo skambinti vyrui ir klausinėti: ar jau pakeliui namo, ar myli, ar pasiilgo, ar sveikas. Nemaža problema gali kilti ir tada, kai dėl nuolatinio nerimo žmogus pradeda kažko vengti, pavyzdžiui, apskritai megzti santykius.
Ką daryti? Lavinkite kritinį mąstymą. Kokia tikimybė, kad tokios katastrofos įvyks? Kiek mano numatytų tragiškų scenarijų išsipildė praeityje? Ar galiu kontroliuoti tas katastrofas? Jei ne, tai ar ne per daug laiko joms skiriu? Jei jaučiate, kad katastrofinių minčių grandinėlė sukasi galvoje nesustabdomai, pamėginkite papraktikuoti minčių atidėjimą. Kiekvieną dieną skirkite sau „nerimavimo laiką“ ir 15-20 minučių, geriau ne prieš miegą, leiskite sau išsinerimauti dėl visko, kas neduoda ramybės.
7. Didinamasis stiklas
Kai kurių žmonių smegenys padidina ir pamažina kai kurias detales - dažniausiai teigiamas numenkina, o neigiamas - perdėtai sureikšmina.
Kaip tai veikia santykius? Santykių srityje tai gali pasireikšti, pavyzdžiui, kaip vieno iš partnerių begalinis noras tobulinti save ir savo antrąją pusę.
Ką daryti? Svarbu išmokti suvaldyti padidinimo-sumažinimo mygtuką. Pažvelkite į situacijas, kurios sukelia nemalonias emocijas, iš šalies. Galite įsivaizduoti, kad žvelgiate į teatro sceną lyg žiūrovas, ir pergalvokite, ar logiška šitaip nusivertinti patiems ar nuvertinti partnerį? Ką sako faktai?
8. Perdėtas emocijų sureikšminimas
Tai mąstymo tipas, kai manoma, kad emocinė patirtis atspindi realybę.
Kaip tai veikia santykius? Daug žmonių įsitikinę, kad mylint reikia klausytis širdies. Deja, užuot girdėję romantizuojamą „širdies balsą“, dažnai jaučiame tik savo nepasitikėjimą savimi, praeities traumų aidą ir baimes. Todėl aklas paklusimas jausmams ir kūno instinktams toli gražu ne visuomet atneša ilgalaikius, stabilius ir tarpusavio meile grįstus ryšius. Greta romantikos, aistros ir pasidavimo impulsams labai sveika turėti porciją racionalumo. Kai viršų ima negatyvūs jausmai ir mes, ignoruodami faktus, jiems pasiduodame, kyla noras apkaltinti antrąją pusę ar visą pasaulį dėl nemylėjimo ar vienatvės.
Ką daryti? Geriausias jausminio mąstymo priešnuodis yra mokytis atskirti faktus, mintis, jausmus ir daugiau remtis realiais faktais. Pavyzdžiui, į pasimatymą dešimt minučių vėluojantis vaikinas - faktas. Susierzinimas - jausmas. „Aš jam iš tikrųjų nepatinku“ - interpretacija.
9. Privalėjimas ir turėjimas
Pareigos ir atsakomybės jausmas gali gyvenime daug kur padėti. Tačiau kartais dėl mąstymo klaidų žmonės daro dalykus, kurių neprivalo daryti.
Kaip tai veikia santykius? „Reikia“, „turiu“, „privalau“, „taip turi būti“ - šie teiginiai kelia didelį spaudimą, apmaudą, netgi kaltės jausmą ir neretai net lemia perdegimą ar apatiją. Kai tokie teiginiai nukreipti į partnerį, jie tiesmukai ardo santykius.
Ką daryti? Jūs nieko neprivalote daryti dėl kitų, o kiti nieko neprivalo daryti dėl jūsų. Nebent jie to nori patys. Permąstykite viską, ką darote kasdien. Ar ne per daug iš savęs reikalaujate? Kiek procentų savo veiklų iš tikrųjų galėtumėte atsisakyti, nes jos vargina ir neturi per daug prasmės. Kodėl nepabandžius kuriai nors veiklai pasakyti „ne“ ir tiesiog pailsėti ar nuveikti ką smagesnio? Pergalvokite ir savo reikalavimus aplinkiniams. Nespauskite jų.
10. Etikečių klijavimas
Tai kraštutinė perdėto apibendrinimo ir „juoda-balta“ mąstymo forma, kai žmogus save ar kitus apibūdina labai negatyviais žodžiais ar net keiksmažodžiais.
Kaip tai veikia santykius? Tokie savęs nuvertinimai dažnai koja kojon eina su žema saviverte, o kitiems klijuojamos etiketės - nuolatiniu irzuliu. Jei tokius nuvertinimus žmogus dar ir išsako garsiai, dažnai tiesiog lieka vienas.
Ką daryti? Stengtis pastebėti savyje ir žmonėse ne tik negatyvias, bet ir teigiamas savybes. Treniruokitės išsakyti negatyvias emocijas save įtvirtinančiu, bet ne užgauliu būdu, vartodami įvardį „aš“.
11. Perdėtas suasmeninimas
Perdėtas suasmeninimas arba personalizavimas - tiesus kelias į kaltės jausmą.
Kaip tai veikia santykius? Jei palaikydami santykius ypač dažnai jaučiate, kad atsakomybę prisiimate tik jūs, greičiausiai perdėtai suasmeninate dalykus. Galite manyti, kad, jei kažko nedarysite, nepasistengsite būti kuo geresne savo versija, tai santykiai patirs krachą. Tačiau nuolat aukojantis ir stengiantis dėl kito galų gale ima kilti pyktis: „aš vis darau, o kitas nei stengiasi, nei tai įvertina“. Antrajai pusei tokia neprašyta auka gali būti labai nemaloni. Juk jis jos neprašė ir nenori jaustis atsakingas.
Ką daryti? Labai svarbu suprasti, kad tai, ką daro kiti, yra jų pačių atsakomybė. Lygiai taip pat svarbu įsisąmoninti ir savo ribas. Pamėginkite stabtelėti, peržvelgti bendravimą su antrąja puse ir pergalvoti, kiek dalykų darote vien iš noro būti „gera antrąja puse“. Jei jūsų neprašo aukotis, tai ar verta?
Kaip išgelbėti santuoką? Ar verta ją gelbėti?
Ką daryti žmonėms, kurie kartu nebegali gyventi, bet ir skirtis nenori? Kas galėtų padėti?
Richard Paul Evans istorija: „Kaip man praskaidrinti tau dieną?” - to verta paklausti žmogaus, su kuriuo esame užmezgę santykius. Tai ir yra tikroji meilė. Realiame gyvenime meilė reiškia nuoširdžiai linkėti mylimam žmogui laimės - kartais netgi savosios nenaudai. Tikroji meilė nereiškia, kad kitas žmogus turi būti tavo kopija. Ji yra tam, kad praplėstume savo pačių galimybes, mokytumėmės kantriai rūpintis mylimo žmogaus gerove.
Aš net nesu įsitikinęs, kad visoms poroms, kurios atsidūrė ties skyrybų slenksčiu, būtina gelbėti savo santuoką. Bet aš be galo dėkingas už išsigelbėjimą, kuris atėjo paprasto klausimo forma. Aš dėkingas, kad iki šiol turiu šeimą ir kad kiekvieną rytą atsibundu šalia žmonos (mano geriausia draugė).
Aseksualumas ir santykiai
Ką daryti, jeigu būdamas poroje, supranti, kad esi aseksualus, o tavo partneriui vis dar reikia sekso? Atnaujinti ištikimybės sampratą? Atleisti vadeles? Kaip toliau gyventi pasaulyje, kur tiek daug visko yra apie seksą, aseksualiam žmogui? Tokie klausimai man nedavė ramybės.
Seksas, kuris turi vieną rezultatą ir tikslą - orgazmą man neįdomus. Seksas, kuris rodomas porno, man neįdomus. Tuomet ėmiau klausti savęs: o kas man įdomu? Paklausk savęs - o kas tau įdomu?
Mano seksualinis gyvenimas atspindi mano santykį su savimi - ar aš esu savo svajonių moteris? Ar aš šiandien elgiuosi su savimi ir savo gyvenimu taip, kad imu save įsimylėti? Ar man gera savyje ir savo gyvenime?
Tuomet atsisuku į partnerį - kokia partnere noriu jam būti? Kodėl aš jį kontroliuoju? Kaip išmokti priimti jį tokį, koks jis yra? Mylėti ir mėgautis jo buvimu?
Atsisuku į mūsų santykius: ką šiandien galėtume dėl savo santykių padaryti tokio, kas leistų mums abiems juose jaustis geriau? Bent mažu trupinėliu? Galbūt atidėti telefonus į šalį dviems valandoms, šeštadienį praleisti tik dviese, pagaminti vakarienę kartu, paprašyti, kad partneris pravestų mankštą, nueiti į filmą, o vėliau ilgai diskutuoti, eiti kartu į žygį, išbandyti naują restoraną? Duokime vieni kitiems galimybę.
Jeigu jūsų santykiai šiandien kliba, neskubėkite bėgti. Pabėgę po kelių metų atsidursite panašioje situacijoje kituose santykiuose. Nebėkite ir emociškai - į darbus, pas draugus, į pomėgius. Eikite į partnerį. Klauskite, kalbėkitės, komunikuokite. Jeigu jūsų santykiai šiandien kliba, neskubėkite bėgti.
Genovaitė petronienė. Kodėl ilgalaikiuose santykiuose atvėsta aistra?
Seksologė Ann - Marlene Henning knygoje „Meilės praktika” apie savo asmeninę patirtį rašo: „Priėmiau vieną svarbiausių sprendimų gyvenime - išsiskyriau su vyru. Po penkiolikos metų nuo mūsų pirmojo bučinio išsiskyriau su savo vaiko tėvu. Nesmagu sakyti, bet buvau jam neištikima ir jau buvau užmezgusi santykius su kitu partneriu. Man gyvenime taip trūko artumo, šiltų pokalbių ir malonumų, kad ryžausi įskaudinti vis dar tebemylimą žmogų - savo vyrą.“
Taip, kad, pasirodo, gero seksualinio gyvenimo bei santykių svarbiausias įrankis yra liežuvis 🙂 (visom įmanomom prasmėm)
Patarimai merginai, kurios vaikinas nenori su ja mylėtis:
- Rūpinkitės savimi ir savo poreikiais.
- Apgalvokite, ką patartumėte savo artimiesiems, jei jie atsidurtų tokioje situacijoje.
- Stenkitės pabėgti nuo savęs, užgniaužti jausmus.
Priežastys, kodėl moteris gali nenorėti sekso:
- Nuovargis.
- Žemas libido.
- Rūpesčiai (finansai, sveikata, buitis).
- Nesutampančios meilės kalbos.
- Įtampa darbe arba dėl finansų.
- Gėda dėl savo nuogo kūno.
- Vaikai, miegantys kartu arba galintys užklupti.
Svarbios mintys:
- Kalbėtis reikia. Ir nebus gerų santykių be intymumo.
- Aš supratau, kad moterų kūnas yra labai jautrus instrumentas, kurį prisijaukinti gali tik meistras.
- Santykių pradžioje, kai veikia visi tie hormonai, kai sukyla aistros, kai klesti pastangos vienam kitą pradžiuginti, nustebinti, sugundyti, - mylėtis nėra sunku.