Šiandieninė ekonominė reforma Lietuvoje - tai 1990 m. pradėtas procesas, kurio pagrindinis tikslas - pakeisti komandinės ekonomikos principu organizuotą ekonomiką į pasiūlos ir paklausos rinkos ekonomiką. Šiame procese svarbūs keli pagrindiniai aspektai, įskaitant privataus verslo formavimą, nacionalinės valiutos įvedimą, kainų liberalizavimą ir tarptautinių ryšių nustatymą.
Privatus verslas ir nuosavybės grąžinimas
Privataus verslo formavimas yra natūrali prielaida privačios nuosavybės atsiradimui. Privataus verslo esmė - kiekvienas žmogus gali savarankiškai verstis komercine ūkine veikla, naudodamas privačią nuosavybę. Todėl, pradedant reformas, reikėjo priimti atitinkamus įstatymus. Pirmajame reformų etape priimti įstatymai buvo palankūs daugeliui privačių įmonių atsirasti. Paskutiniais sovietinės valdžios metais Lietuvoje buvo apie 6000 įmonių, o po kelerių pirmųjų reformų metų įregistruota per 140000 įmonių.
Nekilnojamojo turto, žemės ir miškų grąžinimas buvusiems savininkams yra būtinas, nes sovietiniais metais privati daugelio žmonių nuosavybė buvo nusavinta. Atlygindama nuostolius, Lietuvos valdžia grąžina nekilnojamąjį turtą, žemę ir miškus buvusiems savininkams. Tačiau turėtos nuosavybės grąžinimas yra sudėtingas procesas, nes buvo nusavinta beveik visa žmonių turėta privati nuosavybė, todėl ir jos grąžinimo mastai yra dideli.
Kapitalas ir valdymas
Akcinis kapitalas yra viena iš nuosavo kapitalo formų. Kai įmonė maža, nuosavas kapitalas gali būti vien tik paties savininko santaupos. Nuosavas kapitalas turi specifinę savybę - teisę spręsti, kaip vadovauti įmonei. Savininkų pareiga - padaryti savo kapitalą naudingą, prisiimti su tuo susijusią riziką. Kai akcinė bendrovė turi kelis savininkus, jie sušaukia visuotinį susirinkimą, o pastarasis renka valdybą.
Privatizavimo procesas
Privatizacijos reformos vykdomos sprendžiant politines, ekonomines ir teisines problemas. Svarbus 1997 m. privatizavimo proceso ypatumas yra tas, kad į privatizuojamų objektų sąrašą buvo įtraukti stambūs infrastruktūros objektai, kuriuose valstybei priklausė ne mažiau kaip 90 proc. akcijų. 2000 m. Strategijoje planuojama toliau tęsti valstybei priklausančios nuosavybės dalies įmonėse pardavimą privatiems investuotojams. Numatoma sustiprinti valstybinės įmonės Valstybės fondo investicijų ir savininkų paieškos funkciją. Vidutinės trukmės laikotarpiu planuojama privatizuoti infrastruktūros įmones, sumažinti valstybės paramą gamybos įmonėms. Strateginėmis veiksmų kryptimis vidutinės trukmės perspektyvoje bus žemės bei natūralių monopolinių įmonių tolesnis privatizavimas.
Valstybinio turto privatizavimas - tai valstybei priklausančio turto pardavimas ar kitoks įstatymiškai nustatytas jo perleidimas privatiems asmenims (žmonėms ar įmonėms). Privatizavimas vykdomas todėl, kad rinkos sąlygomis privatūs interesai aktyviau ir sparčiau veikia pasiūlos - paklausos formavimąsi. Privačios įmonės efektyviau reaguoja į rinkos signalus.
Etapai
1991 m. Lietuvoje prasidėjusiame privatizavimo procese galima skirti du valstybės turto privatizavimo etapus: pirmasis - paskirstomojo pobūdžio turto privatizavimas (1991-1995 m.), kai valstybės turtas buvo privatizuotas už investicinius čekius ar kitokias tikslines valstybines išmokas. Tai buvo labai dinamiškas procesas, palyginti su kitomis Centrinės ir Rytų Europos šalimis. Šio etapo tikslas buvo valstybės turto privatizavimas už investicinius čekius, kuris leido aktyviai dalyvauti privatizavimo procese. Šiam tikslui buvo atidaryta per 2,6 mln. investicinių sąskaitų bankuose, kuriose buvo sukaupta investicinių čekių daugiau kaip už 10,2 mlrd. Lt.
Antrasis etapas - komercinio pobūdžio privatizavimas (1996-2001 m.), kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra privatizuojant valstybei priklausančias įmones padaryti jas pelningas. Privatizuojamus objektus gali įsigyti Lietuvos Respublikos piliečiai. Valstybinis turtas privatizuojamas parduodant aukcione arba skelbiant viešą akcijų pasirašymą.
Dėl lėto privatizavimo tempo 1997 m. buvo pakeista privatizavimo strategija, išplėsta privatizuojamo valstybės turto apimtis ir taikomi įvairesni privatizavimo būdai.
2000 m. privatizavimo statistika:
| Privatizavimo būdas | Objektų skaičius | Valstybei priklausančių akcijų nominali ar kito turto balansinė likutinė vertė (tūkst. Lt) |
|---|---|---|
| Viešas konkursas | ... | ... |
| Tiesioginės derybos | ... | ... |
| Aukcionas | ... | ... |
| Kiti būdai | ... | ... |
2001 metais privatizavimo objektų sąrašas buvo papildytas 998 objektais, o iš jo išbraukti 805 objektai.
Siekiant pritraukti potencialius pirkėjus ir sudaryti jiems galimybę įsigyti kontrolinį akcijų paketą bendrovėse, kuriose valstybei priklauso mažiau kaip 1/2 akcijų, Valstybės turto fondas skatina sutarčių su kitais įmonės akcininkais sudarymą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis.
2001 m. lapkričio mėn. paskelbta AB „Lietuvos dujos“ privatizavimo programa, pagal kurią strateginis investuotojas galės įsigyti 34 procentus bendrovės akcijų.
