Šaltuoju periodu kiekviename gyvenamajame būste yra būtina šildymo sistema, suteikianti ne tik šilumos pojūtį, bet ir jaukumą, komfortą, žiemos vakarus leidžiant namuose. Taigi, šildymo sistemos yra įvairios, pritaikytos tiek gyvenantiems nuosavuose namuose, kotedže, lofte, tiek butuose. Gyventojams tenka vis dažniau permąstyti savo šildymo sistemos privalumus ar trūkumus, o kartais pasirinkti naują šildymo būdą, kuris labiau atliepia poreikius. Šildymo sistemos pasirinkimas yra vienas brangiausių ir ilgiausiai tarnaujančių sprendimų, kuriuos tenka priimti būsto savininkams.
Pastaruosius keletą metų rinkoje vyrauja tikra sumaištis: drastiškai svyruojančios dujų ir elektros kainos, valstybės teikiama parama atsinaujinantiems šaltiniams bei griežtėjantys energetinio efektyvumo reikalavimai verčia gyventojus iš naujo pergalvoti savo prioritetus. Jei anksčiau dujinis katilas buvo laikomas patogumo ir ekonomijos standartu, tai šiandien šilumos siurbliai pretenduoja į lyderio poziciją, žadėdami nepriklausomybę nuo iškastinio kuro.
Šiame straipsnyje panagrinėsime dujinio šildymo privalumus ir trūkumus, įrengimo ypatumus, kainas ir palyginsime su kitomis šildymo sistemomis, kad padėtume jums priimti teisingą sprendimą.
Dujinis šildymas: privalumai ir trūkumai
Dujinis šildymas Lietuvoje ilgą laiką buvo populiariausias pasirinkimas individualių namų kvartaluose, kuriuose išvystyta dujotiekio infrastruktūra. Būsto šildymas dujomis turi ir kitų neginčijamų privalumų. Ko gero, svarbiausias - tai gaunamas komfortas: nereikia nuolat stebėti ar neatėjo laikas naujai malkų įkrovai, nereikia rūpintis kuro atsargomis, jų laikymu, nesusidaro pelenų, kuriuos reikėtų išvalyti.
Nors dujos nėra atsinaujinantis energijos šaltinis, bet dujinis šildymas švarus, stabilus, nereikalaujantis priežiūros ir automatizuotas. Šiuolaikiniai kondensaciniai dujų katilai gerokai skiriasi nuo senųjų modelių. Dujinis šildymas pasižymi patogumu, tačiau šildymo kaina metams yra šiek tiek didesnė negu renkantis šilumos siurblį, geoterminį šildymą ar kieto kuro katilą, kūrenamą malkomis.
Pagrindiniai dujinio šildymo privalumai:
- Patogumas: nereikalauja nuolatinės priežiūros, kuro sandėliavimo ir pelenų valymo.
- Švara: dujos yra švari kuro rūšis, mažiau teršianti aplinką.
- Automatizavimas: šildymo procesą galima lengvai automatizuoti.
- Stabilumas: užtikrina pastovų šilumos tiekimą.
Pagrindiniai dujinio šildymo trūkumai:
- Priklausomybė nuo dujų kainų: dujų kainos gali svyruoti, ypač geopolitinės įtampos metu.
- Pradinės investicijos: dujinio katilo ir dujotiekio įrengimas gali būti brangus.
- Abonentiniai mokesčiai: dujų vartotojai moka pastoviąją dedamąją (abonentinį mokestį), kuris nepriklauso nuo suvartojimo.
- Techninė priežiūra: dujinį katilą būtina tikrinti kasmet (valyti degiklį, šilumokaitį), kitaip krenta efektyvumas ir didėja gedimų rizika.
Dujinio šildymo įrengimas
Norint įsirengti dujinį šildymą, būtina laikytis griežtų reikalavimų ir atlikti kelias svarbias procedūras. Pirmiausia iš energijos skirstymo operatoriaus (ESO) reikia gauti prisijungimo sąlygas ir parengti techninį projektą. Rengiami du projektai - lauko ir vidaus dujotiekio.
Lauke montuojamas požeminis dujotiekio vamzdis, antžeminiu būdu dujotiekius leidžiama tiesti tik išimtiniais atvejais, tokiu atveju dujų vamzdžiai gali būti tik plieniniai. Vidaus dujotiekio įrengimą reglamentuoja „Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklės". Dujotiekio vamzdžiai pastato viduje gali būti atviri, paslėpti, po tinku, galima juos montuoti grindyse ir užlieti betonu.
Atokiose vietovėse, kur arti nėra gamtinių dujų trasos, verta įsivesti šildymą suskystintomis dujomis, vadinamą šildymu dujų balionais arba šildymu propano dujomis. Dujų balionus galima užpildyti butano ir propano dujų mišiniu. Labai svarbu pasirinkti dujų tiekėją, kurio 95 procentus dujų sudėties sudarytų propanas.
Dujinių katilų gamintojai irgi rekomenduoja naudoti propano dujas. Įmonės „Inžinerijos slėnis" darbuotojai sako, kad savo užsakovams rekomenduoja patikimus dujų tiekėjus, kurie šildymui skirtus dujų balionus užpildo 95 proc.
Reikalavimai dujinio katilo patalpai priklauso nuo katilo tipo. Patalpos, kuriose įrengiami dujiniai katilai ir kiti prietaisai, turi būti vėdinamos, o vėdinimas atitikti higienos normų nustatytus reikalavimus. Patalpose, kuriose įrengiami dujiniai prietaisai, draudžiama įrengti mechanines vėdinimo sistemas su rekuperacija ir šių patalpų mechanines vėdinimo sistemas prijungti prie bendros kitų patalpų vėdinimo sistemos. Patalpos turi būti su varstomu langu (arba langu su orlaide) ir durimis.
Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
Šiuo metu rinkoje yra tik kondensaciniai dujiniai katilai, kurių efektyvumas yra itin didelis, nes juose vyksta kondensacija, kuomet vandens garai virsta papildoma šiluma.
Dujinio šildymo įrengimo etapai:
- Prisijungimo sąlygų gavimas iš ESO.
- Techninio projekto parengimas (lauko ir vidaus dujotiekio).
- Dujotiekio įrengimas (lauko ir vidaus).
- Dujinio katilo įrengimas.
- Sistemos prijungimas ir paleidimas.
- Techninės priežiūros sutarties sudarymas.
Dujinio šildymo kainos
Pradinė investicija į dujinį šildymą priklauso nuo kelių faktorių: atstumo iki dujotiekio trasos, katilo tipo, įrengimo sudėtingumo ir kt. Lauko dujotiekio įvedimo kaina yra apie 1200 Eur, žinoma, priklauso nuo atstumo. Tačiau ekspertai pabrėžia ir rizikas. Didžiausia jų - geopolitinė situacija ir dujų kainų biržos svyravimai.
Jeigu nėra galimybės atsivesti gamtines dujas nuo magistralinio gamtinių dujų vamzdyno, galima įsirengti dujinį šildymą suskystintomis dujomis iš dujų balionų. Tiesa, suskystintų dujų kaina didesnė nei gamtinių, bet suskystintos dujos yra apie 30 proc. kaloringesnės nei gamtinės.
Pasak MB „Heatingas" vadovo Andriaus Pilvinio, autonominio dujinio šildymo investicija priklauso nuo komplektacijos, gamintojo ir dujinio katilo. Pats paprasčiausias katilas, tarkime „Viessmann“, gali kainuoti 950-1000 Eur, yra ir pigesnių, bet reikia atsižvelgti į aptarnavimą ir kitus dalykus.
Dujinio šildymo kainos (apytikslės):
- Dujinio katilo įrengimas: 3500-5000 Eur (įskaitant įvadą, jei jis yra šalia).
- Autonominio dujinio šildymo sistemos įrengimas: priklauso nuo komplektacijos ir gamintojo.
- Lauko dujotiekio įvedimas: apie 1200 Eur (priklauso nuo atstumo).
Palyginimas su kitomis šildymo sistemomis
Prieš renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į alternatyvas ir įvertinti jų privalumus ir trūkumus. Šildymo sistema oras-vanduo yra dažnai pasirenkama gyvenant tiek bute, nuosavame name, tiek kotedže, lofte ar kitose vietose. Taip pat šildymo sistemos gali būti visiems puikiai žinomi radiatoriai, grindinis, lubinis, sieninis šildymai.
Šilumos siurbliai (ypač oras-vanduo) veikia termodinaminiu principu, pernešdami energiją iš aplinkos į namus, užuot ją gaminę degimo būdu. Pagrindinis šios technologijos efektyvumo rodiklis yra COP (naudingumo koeficientas). Didžiausias šios sistemos koziris atsiranda tuomet, kai ji derinama su nuosava saulės elektrine. Tokiu atveju šildymo kaštai šiltuoju periodu ir pereinamaisiais mėnesiais gali tapti beveik nuliniai, o žiemą mokama tik už trūkstamą elektros kiekį.
Šildymas elektra - tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas. Kietasis kuras - tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules. Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo) yra ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas šilumos šaltinis. Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo) - ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą.
Norint objektyviai palyginti šias dvi sistemas, energetikos ekspertai dažnai naudoja standartizuotą pavyzdį: 150 kvadratinių metrų ploto namą, kuriame gyvena 4 asmenų šeima.
Šildymo sistemų palyginimas (150 kv. m namui):
| Šildymo sistema | Įrengimo kaina (apytikslė) | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Dujinis katilas | 3500-5000 Eur | Patogumas, švara, automatizavimas | Priklausomybė nuo dujų kainų, abonentinis mokestis |
| Šilumos siurblys | 9000-12000 Eur | Atsinaujinantis energijos šaltinis, mažos eksploatacinės išlaidos (su saulės elektrine) | Didelė pradinė investicija, efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros |
| Elektra | Apie 1000 Eur | Mažos pradinės investicijos, paprasta naudotis | Mažas efektyvumas, didelės šilumos kainos (be saulės elektrinės) |
| Kietasis kuras | Priklauso nuo katilo tipo | Mažos šilumos kainos | Reikalingas kuro sandėliavimas, žemas komforto lygis, tarša |
| Aeroterminis šildymas | 5000-8000 Eur | Ekonomiškas, greitai ir paprastai įrengiamas | Efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros |
| Geoterminis šildymas | 13000 Eur ir daugiau | Ekologiška, naudoja žemės gelmių šilumą | Didelės pradinės investicijos, reikalinga vieta sklype |
Išvados
Dujinis šildymas yra patogus ir efektyvus būdas apšildyti nuosavą namą, tačiau prieš renkantis šią sistemą, būtina atsižvelgti į dujų kainų svyravimus, pradinę investiciją ir techninės priežiūros išlaidas. Taip pat svarbu įvertinti alternatyvias šildymo sistemas ir pasirinkti tą, kuri geriausiai atitinka jūsų poreikius ir galimybes.