Šiuo metu įpatingai sparčiai populiarėja autonominio šildymo sistemos, naudojant dujinius, geoterminius, bei granulinius katilus. Tokios sistemos sėkmingai veikia tiek mažuose butuose, tiek dideliuose individualiuose gyvenamuosiuose namuose, ar tai komercinėse patalpose. Naudojant šiuolaikinę šildymo įrangą galima sumontuoti autonomines katilinės, kurios apšildytų vieną ar kelis, gyvenamuosius ir net daugiabučius namus.
Šiandien rinkoje yra siūloma daugiau nei dešimties skirtingų dujinių katilų gamintojų. O kiekvienas gamintojas gali pateikti kelias dešimtis gaminamų katilų modifikacijų. Todėl išsirinkti tinkamą katilą tikrai nėra lengva. Ten, kur nėra atvestų gamtinių dujų, o norisi turėti komfortišką, autonominį ir automatinį šildymą, propano dujų balionai yra racionalus sprendimas.
Kaip pasirinkti tinkamą dujinį katilą?
Renkantis katilą neužtenka vadovautis tik katilo kaina ar gamintojo vardu. Tinkamai įrengtas nebrangus katilas gali ilgai ir patikimai dirbti, o žymios firmos brangus katilas gali netenkinti, jeigu jį renkant nebuvo atsižvelgta į vartotojo poreikius. Šildomų patalpų plotas ir šilumos izoliacija, buitinio šilto vandens (toliau BŠV) pageidautinas kiekis ir ruošimo būdas nulems katilo galingumą.
Grubiai skaičiuojant, su 1 kW katilo galingumu galima apšildyti 10-15 m2, bet reikia atsižvelgti į pastato šiluminę varžą, patalpų aukštį, BŠV poreikį. Atminkite, kad pakabinami dujiniai katilai, šildantys tekantį BŠV, negaminami mažesnio kaip 23 kW galingumo, nes toks galingumas reikalingas užtikrinti pakankamą BŠV debitą, nors šie katilai tinka šildyti ir mažas patalpas.
Svarbūs aspektai renkantis katilą:
- Dūmtraukis: Jei dūmtraukio nėra, yra galimybė pasirinkti „turbo“ katilo variantą. Šiuo atveju degimo produktai pašalinami ir oras degimui tiekiamas specialiu dvigubu „turbo“ vamzdžiu, kuris išvedamas tiesiai per lauko sieną. Kai kurie katilų gamintojai jau gali pasiūlyti specialų priedą įprastiniams katilams - degimo produktų ištraukimo ventiliatorių.
- Vietą katilui sumontuoti: Butui labiau tinkamas pakabinamas ant sienos dujinis katilas.
- Pageidautiną šilto vandens kiekį: Pakabinami dujiniai katilai BŠV šildo jam tekant, todėl jo debetas yra ribotas (apie 12 l/min., esant 24 kW dujinio katilo galingumui).
Dujinio katilo valdymas
Naudojant patalpos reguliatorių, dujinis katilas įjungiamas ar išjungiamas priklausomai nuo tos patalpos temperatūros, kurioje instaliuotas patalpos reguliatorius. Taip pat galimas ekviterminis reguliavimas naudojant lauko daviklį arba naudojant lauko ir patalpos daviklius. Šiuo atveju katilas valdomas ekviterminiu būdu, o patalpos reguliatorius koreguoja patalpos temperatūrą, kai pradeda veikti pašaliniai šilumos šaltiniai (saulė, buitiniai elektros prietaisai ir t. t.).
Dujų rūšys šildymui
Nepriklausomai nuo to, ar greta yra gamtinių dujų trasa, ar ne, galimas namo ar kitos paskirties pastato šildymas dujomis. Dujinis šildymas gali būti gamtinėmis ir suskystintomis dujomis, dar vadinamasis šildymas dujų balionais.
Gamtinės dujos - natūralus produktas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra metanas. Gamtinės dujos susidaro uolų plyšiuose, žemės gelmėse, prie naftos telkinių, jos neturi nei kvapo, nei spalvos. Gamtinių dujų cheminė sudėtis nuo išgavimo vietos iki vartotojo beveik nekinta, tai natūraliai susidaręs ir tiesiogiai tiekiamas gamtos produktas. Tačiau, priklausomai nuo išgavimo telkinio, šiek tiek skiriasi gamtinių dujų kaloringumas arba šilumingumas - t.y. energijos kiekis, kuris gaunamas visiškai sudegus vienam kub. metrui dujų.
Suskystintos dujos yra naftos perdirbimo produktas, pagrindinės sudedamosios dalys yra propanas ir butanas. Suskystintų dujų trūkumas - naftos ir jos dujų perdirbimo kaštai, maža butano virimo temperatūra žiemą, dėl kurios nesusidaro dujų slėgis, bei kainos sezoniškumas.
Kaip veikia dujinė krosnis (animacinė schema)
Šildymas dujų balionais
Šildymas dujų balionais yra ne mažiau ekonomiškas ir komfortiškas nei šildymas gamtinėmis dujomis, dujas iš balionų galima naudoti tiek radiatoriniam, tiek grindiniam šildymui, karšto vandens ruošimui, taip pat ir maisto ruošimui. Dujinis šildymas iš balionų labai patogus viekiemiuose, kaimo turizmo sodybose, pakelių restoranuose, gamybinėse patalpose, nes nereikalauja priežiūros, dujų papildymas vyksta be vartotojų įsikišimo, dujų tiekėjui gavus pranešimą iš GSM modulio. Sistema veikia tyliai ir nekelia triukšmo.
Dujų balionų laikymui dažniausiai įrengiama taip vadinama grupinė dujų balionų spinta. Dujų balionų spintą galima įrengti atskirai stovinčią arba prie pastato sienos, prie sienos stovinčios dujų spintos atstumas iki lango turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Kad spinta būtų lengva, o balionai apsaugoti nuo lietaus ir tiesioginių saulės spindulių, dujų balionų spinta montuojama iš nerūdijančio cinkuoto plieno, nudažyto milteliniais dažais, spinta turi būti vėdinama. Pagal šildymo, karšto vandens ir maistui ruošti reikalingą dujų kiekį, dujų balionų kiekis gali būti nuo 4 iki 12 ir daugiau balionų.
Dažniausia pasitaikanti sistema su 6 arba 8 balionais. jungiami į dvi grupes ir sujungiami su dujų kolektoriumi. Prie jo jungiamas automatinis perjungėjas, kurio funkcija yra automatiškai perjungti dujų padavimą į kitą balionų grupę, kai pirmojoje pasibaigia dujos, dujų kiekio signalizatorius - indikatorius, aukšto slėgio jungimo žarnos. Spintoje taip pat montuojamas atkirtos vožtuvas, kuris, suveikus dujų nuotėkio detektoriui, uždaro dujų tiekimą į patalpas.
Šildymui dažniausiai naudojami 79 litrų talpos dujų balionai, užpildyti ne iki „viršaus“, bet, dėl saugumo, 85 procentus tūrio. Tai sudaro apie 15 kub.m dujų. Galima apytikriai orientuotis, koks balionų kiekis bus reikalingas, pavyzdžiui, per mėnesį.
Dujų balionų spintos įrengimas
Reikalavimai patalpoms, kuriose įrengiamas dujinis katilas
Kadangi dujinio šildymo katilai yra kompaktiški, degimas ir šalinami degimo produktai švarūs, dujinis katilas gali būti įrengiamas atskiroje katilinėje, gyvenamųjų namų vonios ir tualeto kambariuose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) virtuvėse ir panašiose patalpose. Dujinio šildymo katilas praktiškai gali būti įrengiamas bet kuriose patalpose, kuriose yra langas lauko sienoje.
Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis. Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m. Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).
Pagrindiniai reikalavimai patalpoms:
- Aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
- Langas, kurio plotas ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui.
- Ventiliacija, atitinkanti higienos normas.
Dujinio šildymo privalumai
Jeigu nenorite rūpintis kuru, bet norite turėti komfortišką, švarų, patikimą šildymą, dujinė šildymo sistema puikiai tinka. Gamtinių dujų, skirtingai nuo kieto kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo. Šildymas suskystintomis dujomis vyksta visiškai be naudotojų įsikišimo, irgi yra automatizuotas, nereikia baimintis dėl besibaigiančių dujų ar artėjančių šalčių.
Visiškai naujuose namuose (B, A, A+, A++ klasės) irgi apsimoka įsirengti šildymą gamtinėmis ar suskystintomis dujomis, nes pradinė investicija nėra didelė, o šildymo sistema patikima, tradicinė ir nereikalauja elektros energijos. A++ energinės klasės namuose dujinis šildymas gali būti tik kaip rezervinis, nes daugiau kaip 50 proc.