Šis straipsnis skirtas išnagrinėti, kaip bolševizmas pasireiškė Lietuvoje ir kaip buvo priešintasi bei kovota. Aptarsime bolševikų ideologiją, jų veiksmus Lietuvoje ir žmonių reakciją į šį režimą.
Bolševizmo esmė ir ideologija
Bolševizmo esmė - smurtas ir melas, siekis užkariauti visą pasaulį. Bolševikai nepakenčia kitokių pasaulėžiūrų ir nesivaržo jokiomis priemonėmis. Jie diegia tam tikrą kultą ir religiją, todėl nekenčia Katalikų Bažnyčios ir stengiasi paralyžiuoti dvasininkų veiklą.
Dr. Jonas Matusas teigia, kad bolševizmas Rusiją užvaldė tik per klastą, apgaulę ir žiaurią jėgą. Jie kuria propagandą, kurios esmė - melas. K. P. pažymi, kad daugelis žmonių visai nepažįsta bolševizmo.
Neišsakomi dalykai, kuriuos bolševikai padarė savo valdymo metu
Bolševikų žingsniai Lietuvoje
VI. Radzevičius aprašo pirmuosius bolševikų žingsnius Lietuvoje, įskaitant likvidacijos planą, kuris buvo pasirašytas V. S. d-to direktoriaus A. 1940.VIII.7. Šiame plane smulkiai nurodoma, kas turėjo būti likviduotas.
Valstybės Saugumo 3 rango komisaras Serovas parengė planą, skirtą tautų išnaikinimui Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šis planas buvo parengtas Maskvoje. Bolševikai buvo išleidę specialias instrukcijas, kaip vykdyti apskaitą. Tas planas parengtas Maskvoje. Valstybės Saugumo 3 rango komisaras S e r o v. rusų kalba ir jo vertimas.
Bažnyčia ir kunigai bolševikų valdžioje
Vysk. V. Brizgys aprašo Kunigų seminariją Kaune bolševizmo metais. Bolševikai siekė likviduoti seminarijas ir pakirsti dvasininkų parengimą. Daug buvo kovota dėl seminarijų atgavimo, tačiau nieko nelaimėta.
Kun. A. Biliūnas teigia, kad bolševikų daug yra nukentėjusi Bažnyčia ir kunigai. Straipsnio pabaigoje duodamas smulkesnis sąrašas. A. Sniečkus, tarybinio valst. A. žudė ir kankino lietuvius. vardą. Buvo vykdomi. yra nukentėjusi Bažnyčia ir kunigai. straipsnio pabaigoje duodamas smulkesnis sąrašas .... A. žudė ir kankino lietuvius. vardą.
Kun. J. Dabril a, kun. P. Racevičius, kun. V. kun. J. Daugėla, kun. J. Petrika, kun. V. Balčius.. J. Rauckis ir A. žiauriai bolševikų nužudyti Biržuose 1941 m. birželio mėn. virš. V.
Represijos ir teroras
Bronius Daunoras aprašo lietuvius sovietiniame pragare, kur kasdien šimtais grūsti niekuo nenusikaltusius lietuvius. Kalinys iš anksto buvo pasmerktas žūti. Toks režimas prašoka baisiausius nujautimus ir pavertė žmones paliegėliais.
P. Zundė teigia, kad tikrinimas Lietuvoje bolševikų okupacijos metu labai daug padėjo bolševikams „valymo" darbe. Pasisakydami laiškuose, žmonės išdavė ne tik save, bet ir savo gimines bei pažįstamus. Mažiausiai 25.000 žm................. J. Laucevičius.
Lietuvos kariuomenės tragedija
Gen. Raštikis aprašo kariuomenės tragediją, kuri pergyveno dvejopą griovimo etapą: pirma, kad jai nebuvo leista pasipriešinti bolševikams, antra, kad ją bolševikai baigė griauti. Tai prasidėjo diplomatinėmis Maskvos suktybėmis ir ultimatumu, paleidimu ir įstaigų perorganizavimu pagal Maskvos įsakymą. Bolševikai kontroliavo spaudą, radiją, kinus.
Ekonominė politika
Dipl. ekon. V. Balčiūnas aprašo žemės reformą Lietuvoje, kurios tikslas buvo suvalstybinti žemę ir paversti ūkininkus kumečiais. Jie sistemingai vykdė savo pragaištingą politiką. Vakaris aprašo žemės ūkio produktų statymą, kuris sugriovė Lietuvos ir ūkininkų gyvenimą.
Dipl. Ek. VI. Balsys aprašo taupymo politiką, kuri praktikoje nieko neišėjo. Buvo praktikuojamas išnaudojimas. Žmonės rašė pasipiktinimo laiškus.
| Metai | Įvykis | Pasekmės |
|---|---|---|
| 1940 | Lietuvos okupacija | Represijos, trėmimai, nacionalizacija |
| 1941 | Birželio sukilimas | Žudynės, trėmimai, teroras |
Šis laikotarpis pažymėtas dviem reikšmingom datom: 1940 m. birželio 15 d. ir 1941 m. kauptos dešimtmečiais, per tą trumpą laitui netekta. Kas gi manė? Kas gi tikėjosi? daugelis šiandien, atsikvošėjęs po to tvaiko, klausia pats savęs ir kitų.
tags: #drobes #g #62 #parduodamos #patalpos