Drėgnų patalpų hidroizoliavimas: medžiagos ir technologijos

Įrengiant saunas, vonios kambarius, lauko balkonus, terasas ar kitas patalpas, kuriuose būna drėgna, labai svarbu užtikrinti, kad konstrukcijos nebūtų laidžios vandeniui. Neužtenka grindis ar sienas iškloti keraminėmis plytelėmis, nes plytelių klijai ir siūlėms užpildyti naudojamas cementinis mišinys turi porų, todėl sudaro puikias sąlygas drėgmei ir vandeniui prasiskverbti. Naujos medžiagos statybininkams padeda išspręsti problemas, susijusias su drėgnų patalpų, tokių kaip saunos, prausyklos, vonios kambariai ir pan., įrengimu bei apdaila.

Drėgnose patalpose, lyginant su normalia aplinka, sporų koncentracija padidėja tūkstantį kartų, todėl hidroizoliacija yra ne tik patalpų ilgaamžiškumo, bet ir sveikatos klausimas. Per didelis pelėsinių sporų kiekis kenkia akims, dirgina kvėpavimo takus ir sukelia pneumoniją. Didelė pelėsių koncentracija turi specifinį kvapą.

Siekiant kokybiško rezultato, nepakanka tik kruopščiai dirbti - darbus atliekantis asmuo turi gerai žinoti naudojamos hidroizoliacinės mastikos ypatybes, darbų atlikimo technologiją ir mokėti hidroizoliacija tinkamai padengti tam tikras vietas.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius drėgnų patalpų hidroizoliavimo aspektus, medžiagas ir technologijas, kurios padės užtikrinti patikimą apsaugą nuo drėgmės.

Hidroizoliacinės medžiagos

Tam patogiausia naudoti tepamą hidroizoliacinę mastiką. Ji gali būti pagaminta bitumo, cemento ar sintetinio kaučiuko pagrindu. Vidaus patalpose sveikatai kenksmingų bituminių mastikų naudoti negalima. Prekybos centruose šiandien galima įsigyti skirtingų hidroizoliacinių medžiagų.

Populiariausios hidroizoliacinės mastikos:

• Bituminės mastikos: Tinka išorės darbams, tačiau nerekomenduojamos naudoti vidaus patalpose dėl kenksmingų garų.
• Cementinės mastikos: Universalios, tinka vidaus ir išorės darbams.
• Sintetinio kaučiuko mastikos: Elastingos, atsparios temperatūrų svyravimams, puikiai tinka drėgnoms patalpoms.

„Fibergum“ - vandeniui nepralaidi, elastinga hidroizoliacinė mastika SBR gumos pagrindu su sintetiniu sutvirtinančiu pluoštu. Ši hidroizoliacinė mastika yra vieno komponento, užtepama teptuku ar voleliu.

„Kiilto“ hidroizoliacinė mastika „Keramix“ susideda iš dviejų komponentų, jos pagrindas - cementas. Tinka naudoti išorės sąlygomis, pavyzdžiui, terasoms, balkonams ir laiptams - „Keramix“ išsaugo elastingumo ir atsparumo vandeniui ypatybes net esant neigiamai temperatūrai (sertifikuota esant -30°c temperatūrai). Naudojimo ir įrengimo sąlygos yra identiškos, kaip ir vidaus hidroizoliacijos. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad lauko darbams netinkama naudoti paprasta stiklo audinio ar gumuota juosta. Kampams ir sienų sandūroms naudojama speciali savaime prilimpanti butilinė juosta. Esant neigiamai temperatūrai paprastos juostos praranda elastingumą ir tiesiog lūžta.

Knauf Flächendicht - tai paruošta naudojimui, skysta ir elastinga hidroizoliacija sintetinių latekso polimerų pagrindu. Knauf Flächendicht yra nepakeičiama priemonė įrengiant dušo zonas, vonios kambarius ar virtuves. Jos paskirtis - apsaugoti drėgmei jautrius paviršius, tokius kaip gipso kartono plokštės, gipsinis tinkas ar medžio drožlių plokštės, nuo vandens skverbimosi pro plytelių siūles.

PENOSIL HydroStop 644 drėgmės izoliacija: Naudojama yra patalpose, atspari drėgmei ir garams, galima dažyti, naudojama kaip gruntas, neturi kvapo ir yra saugi naudoti - sudėtyje neturi kenksmingų medžiagų. Priemonė skirta naudoti drėgnų ir sanitarinių patalpų hidroizoliavimui prieš plytelių klojimą ir kitus apdailos darbus. Porėtų sienų ir lubų paviršių, tokių kaip gipso kartono plokščių, betono, tinko ar plytų paviršių apsaugai nuo drėgmės prasiskverbimo. PENOSIL HydroStop 644 drėgmės izoliaciją geriausią naudoti esant temperatūrai virš +10°C, o maksimali santykinė oro drėgmė turi būti iki 80%.

Hidroizoliacijos įrengimo etapai

Pirmas ir vienas svarbiausių darbų - nuspręsti, kokią apdailą naudosite, nes nuo to priklauso, kokią hidroizoliacinę medžiagą pasirinksite. Jei ketinate klijuoti plyteles, klijai turi gerai sukibti su hidroizoliacine danga.

Svarbiausi hidroizoliacijos įrengimo etapai:

1. Pagrindo paruošimas: Įsitikinkite, kad paviršius yra sausas, tvirtas, stabilus, lygus ir švarus. Nelygūs sienų ir grindų paviršiai turi būti išlyginti, naudojant specialius, drėgnoms patalpoms skirtus lyginamuosius mišinius. Dulkantys, porėti paviršiai turi būti gruntuojami.
2. Jungčių sandarinimas: Pirmiausia dengiamos skirtingų medžiagų ir konstrukcijų jungčių vietos - sienų kampai, sienų ir grindų sandūros, vamzdžių angos ir pan. Kampų armavimui naudojama speciali hidroizoliacinė juosta. Ji įspaudžiama į jau užteptą hidroizoliacinę masę ir tada visiškai padengiama ja dar kartą. Hidroizoliacinės juostos klijuojamos su hidroizoliacine mastika. Vamzdžių praėjimai tepami, klijuojama speciali juosta ir vėl hidroizoliuojama.
3. Hidroizoliacijos sluoksnio tepimas: Hidroizoliacijos sluoksniu tolygiai padengiamas visas paviršius. Paviršiui išdžiūvus ir visiškai sukietėjus, galima pradėti apdailos darbus.

Laikantis darbų tvarkos, išvengiama hidroizoliacijos sluoksnio pažeidimo, kaip kad gali atsitikti klijuojant plyteles ar užpildant siūles. Pjaunant plyteles ant grindų byra jų atliekos, kurios gali pažeisti elastingą hidroizoliacijos sluoksnį. Pirmiausia visuomet reikėtų apdoroti sienas - nutepti hidroizoliacija ir išklijuoti plytelėmis. Išklijuoti nereikia tik apatinės sieninių plytelių eilės, ši montuojama paskutinė, kai jau būna išklijuotos grindų plytelės.

Vietų, kurias padengti hidroizoliacija reikia itin atidžiai, yra ne viena. Grindų šildymo sistema - ji visuomet turi būti montuojama po hidroizoliacijos sluoksniu. Šis saugo kabelius nuo vandens ir elektros smūgio, jeigu pažeidžiama kabelio izoliacija. Dėl hidroizoliacijos sluoksnio grindų šildymas tampa efektyvesnis, nes šildymo metu nereikia džiovinti šlapio betono sluoksnio.

Grindų šildymo kabeliai turi būti klojami taip, kad juos iš visų pusių gaubtų išlyginamasis skiedinys. Kuo giliau bus kabeliai, tuo tolygiau šils grindys. Nuolydžiams daryti ir šildymo kabeliams kloti tinka „Kiilto“ išliginamieji grindų skiediniai „Kestonit Termo“. Jie yra elastiniai, turi sutvirtinamąjį mikropluoštą, todėl neleidžia skiediniui skilinėti. Suformavus nuolydį, trapas ir grindys turi būti viename aukštyje. Tai svarbu norint hidroizoliacija kokybiškai padengti trapo sujungimo vietą.

Tam, kad pagrindo gruntas ir hidroizoliacinė mastika galėtų tinkamai išdžiūti ir neprarastų savo ypatybių, grindų šildymą reikia išjungti likus dviem dienoms iki hidroizoliacijos tepimo darbų pradžios. Šį vėl galima įjungti praėjus savaitei po plytelių klojimo.

Dažnai problemų kelia blogas hidroizoliacinės mastikos sukibimas su pagrindu. Hidroizoliacijos sluoksnis prie pagrindo labai tvirtai neprikimba ir kartais atitrūksta net ir nuo mažiausio konstrukcijos judėjimo. Blogas sukibimas dažniausiai įvyksta dėl dviejų priežasčių: trupantis arba silpnas pagrindas ir netinkamos gruntavimo priemonės. Kiekvienas hidroizoliacijos gamintojas yra sukūręs montavimo instrukciją, kurioje pateikiami ir gruntuoti tinkantys gaminiai. Montuotojai privalėtų naudoti tik tos pačios įmonės pagamintas gruntavimo priemones ir hidroizoliacinę mastiką.

Vidiniuose ir išoriniuose kampuose, siūlėse ir skirtingų medžiagų susidūrimo vietose reikia naudoti sutvirtinimo juostas „Kiilto“. Kitaip tariant, sutvirtinimo juostos turi būti montuojamos visur, kur sujungiamos skirtingos medžiagos ir kur gali atsirasti deformacija. Sutvirtinimo medžiagos turi būti tinkamai padengiamos mastika, kad susidarytų tolygus, homogeninis sluoksnis. Sutvirtinamoji juosta turi būti įspaudžiama į ką tik išteptą hidroizoliacinės mastikos sluoksnį taip, kad neliktų oro burbuliukų ir medžiaga nesusiraukšlėtų. Jei bus raukšlių ar oro burbuliukų, hidroizoliacijos sluoksnis neužtikrins nelaidumo vandeniui. Ant raukšlėtų ir nelygių medžiagos vietų nepavyks kokybiškai priklijuoti ir keraminių plytelių.

Jei hidroizoliuojama pirtis ar baseinas, vienkomponentė hidroizoliacija netiks, nes ji nėra pakankamai atspari aukštai temperatūrai ir pastoviam vandens slėgiui. Šiam tikslui rekomenduojama naudoti dvikomponentę elastingą hidroizoliaciją. Darbas atliekamas analogiškai, tik pirmiausia sumaišomi abu komponentai. Taip pat naudojant armuojančią juostą sandarinami kampai ir hidroizoliacija tepama dviem sluoksniais.

Hidroizoliaciją svarbu tinkamai įrengti visoje drėgnoje patalpoje. Ji turi tapti dalimi visumos, kurią sudaro gruntas, drėgmei nelaidūs glaistai, išlyginamieji mišiniai, plytelių klijai, siūlių užpildymo glaistai, išlyginamieji mišiniai, plytelių klijai, siūlių užpildymo glaistai, taip pat valymo bei priežiūros priemonės. Sistemą turi sudaryti vieno gamintojo medžiagos, nes tik tada bus užtikrintas tarpusavio suderinamumus ir kokybė. Be gamintojo atliktų bandymų, dar verta pasidomėti, ar siūloma hidroizoliacijos sistema sertifikuota nepriklausomo medžiagų tyrimo centro. Taip suteikiama garantija, kad naudojant sertifikuotus gaminius bus užtikrintas vandens nelaidumas ir sistemos patvarumas.

Taupant darbo ir medžiagų sąnaudas, drėgnas patalpas reikia suskirstyti į zonas. Drėgnos patalpos tai: vonios kambariai, dušai, saunos ir jų prieškambariai, skalbyklos. Jos padalinamos į drėgnas ir šlapias zonas. Hidroizoliacija drėgnose patalpose sluoksniuojama. Šlapioms zonoms reikalinga labai gera izoliacija.

Sienos: sienų skirstymas į zonas, nustatomas pagal santechnikos įrangos išdėstymą patalpoje. Sienų plotas skirstomas į šlapias ir drėgnas zonas. Vamzdžių angos turi būti planuojamos grindų ir sienų šlapiose zonose. Drėgnoms patalpoms naudojamas drėgmei atsparios gipskartonio plokštės.

tags: #dregnu #patalpu #izoliavimas #nuo #dregmses