Draudikais Gali Būti Kas Tai: Draudimo Kultūros Ypatumai Lietuvoje

Lietuvoje draudimosi kultūra dar nėra brandi - vis dar esame mažų kainų ir jauna rinka. Dėl to nuolat pasitaiko atvejų, kai pataupyti norintys žmonės gyvybę, sveikatą ar turtą apdraudžia minimaliomis sumomis, bet nesuvokia, kad draudikai jiems irgi skirs atitinkamai mažesnes išmokas. Tokių pavyzdžių draudimo kompanija BTA fiksuoja kasmet.

Bendrovės analitikai pastebėjo, jog dalis klientų Asmens draudimą perka negalvodami, o draudimo sumas pasirenka tokias mažas, kad pavyzdžiui, žmogui mirus išmoka gali siekti tik 1,5 tūkst. EUR. Taisyklė, kad šykštus moka du kartus, pasitvirtina ir perkant Gyventojų turto draudimo paslaugą. Kodėl taip rizikuojama?

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojos, doc. dr. Aurelijos Ulbinaitės teigimu, draudimo paslaugos Lietuvoje neturi gilių tradicijų. Akademikė tada rašė, kad lietuviai apie draudimą mąsto ir šią paslaugą vertina taip, kaip būdinga besivystančioms draudimo rinkoms - su nepasitikėjimu, atsargiai, nesuprasdami, ką įsigyja.

„Draudimo paslauga yra neapčiuopiamas, laiko riba apibrėžtas saugumo pojūčio išlaikymo procesas. Vartotojams, ypač tiems, kurie su draudimu susiduria pirmą kartą, sunku suvokti draudimo esmę dėl paslaugos materialaus pagrindo nebuvimo. Draudimo paslaugą dauguma jų gali suvokti kaip „pažado“ pirkimą - o tai asocijuojasi su netikrumu ar net apgaule ir sukelia ar sustiprina priešišką vartotojų nusistatymą draudimo atžvilgiu“, - savo disertacijoje pastebi A. Ulbinaitė.

„Tai yra kultūros problema: žmonės draudimo taisyklių neskaito. Yra dalykų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį - mažų mažiausiai tai yra draudžiamų ir nedraudžiamų rizikų sąrašas. Yra ir daugiau taisyklių - smulkiu šriftu, su žvaigždutėmis ir išskirtimis. Žmonėms taisyklių tekstas gali būti per sudėtingas ir jie kartais perka viziją“, - apie draudimo įmonių klientų įpročius Lietuvoje aiškina A. Ulbinaitė.

Ekspertės teigimu, apsispręsti dėl draudimo paslaugų negalima skubant - tam reikia skirti laiko. Ypač sudėtinga palyginti skirtingų kompanijų pasiūlymus - nėra vieningo modelio, kuris leistų tai padaryti greitai ir patogiai. „Viskas baigiasi tuo, kad žmogus nusiperka katę maiše.

Jos teigimu, draudimo sąlygų įvertinimas „reikalauja specifinio išprusimo“, kurio vidutinis vartotojas dažniausiai neturi. Anot A. Ulbinaitės: „Tai tikrai yra ir pasitikėjimo klausimas. Vyresnės kartos atstovų sąmonėje išlikęs galvojimas, kad draudikai tik nori paimti pinigus, o nutikus įvykiui ieško priežasčių neapmokėti žalos. Taip tikrai nėra - draudimas šiaip netgi vykdo socialinę misiją visuomenėje ir didelių pelnų neskaičiuoja. Ši rinka labai pažengusi“.

Gediminas Radavičius, BTA draudimo Rizikų valdymo departamento vadovas, pritaria: „Vis dar esame mažų kainų ir gana jauna draudimo rinka. Nemaža dalis visuomenės kelia klausimą, ar apskritai reikia draustis, laiko tai tam tikra prievole, stengiasi ir čia sutaupyti. Nuo draudimo rinkų senosiose Vakarų valstybėse lietuviška dar skiriasi tuo, kad čia žmonės turi mažiau atliekamų lėšų, kurias gali išleisti draudimo paslaugoms.

Be to, pasak A. Ulbinaitės, renkantis draudimo sumą reikia įvertinti, kiek realu, kad toks įvykis gali nutikti. Pavyzdžiui, kalbant apie asmens draudimą, svarbu tai, kiek asmens darbas, veikla yra rizikingas, kiek įvairių finansinių įsipareigojimų žmogus turi.

„Pagrindinis patarimas - apgalvoti ir įvertinti, kokios rizikos yra labiausiai tikėtinos ir jas įkainoti didesnėmis draudimo sumomis. Tokiu atveju - išsipildžius blogiausiam scenarijui - žmogus gaus tokią išmoką, kokios tikisi, ir iš tikrųjų galės bent kažkiek geriau jaustis finansiškai nepavydėtinose aplinkybėse“, - teigia G. Radavičius.

Kaip Išvengti Ginčų Su Draudimo Bendrove?

Atsižvelgiant į tai, kad ginčai su draudimo bendrovėmis Lietuvoje nėra retenybė, svarbu žinoti, kaip elgtis, jei vis dėlto susidūrėte su tokia situacija. Štai keletas dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų, kurie gali padėti:

1. Ką daryti, jei draudimo bendrovė atsisako mokėti draudimo išmoką?

   Pirmiausia rekomenduojama pateikti rašytinę pretenziją draudikui, kurioje aiškiai nurodomi nesutikimo pagrindai. Jei pretenzija atmetama arba į ją neatsakoma per 15 dienų - galima kreiptis į teismą arba Lietuvos banką, kuris nagrinėja draudimo ginčus neteismine tvarka.

2. Ar galima ginčyti draudimo išmokos dydį, jei jis atrodo per mažas?

   Taip. Jei draudimo bendrovė išmokėjo mažesnę sumą nei reali žala, galima ginčyti sprendimą pateikiant nepriklausomą ekspertizę, įrodymus apie patirtus nuostolius ir (jei reikia) kreiptis į teismą dėl pilnos žalos atlyginimo.

3. Kokie dažniausi pagrindai, kuriais draudikai atsisako mokėti išmoką?
   • Neva neįvykęs draudiminis įvykis
   • Pažeistos sutarties sąlygos (pvz., neinformuota apie įvykį laiku)
   • Draudimo sutartyje numatytos išimtys
   • Draudėjo veiksmai laikomi tyčiniais ar neatsargiais
   • Visus tokius atvejus galima vertinti ir, esant pagrindui, ginčyti.
4. Ar būtina kreiptis į teismą, jei nesutariu su draudiku?

   Ne visada. Pirmiausia galima išbandyti ikiteisminius būdus - pretenzija draudikui, kreipimasis į Lietuvos banko ginčų nagrinėjimo skyrių ar tarpininkavimą peradvokatą. Jei tai nepadeda - galima inicijuoti teismo procesą.

5. Kiek laiko turiu pateikti ieškinį teismui dėl neišmokėtos draudimo išmokos?

   Ieškinio senaties terminas paprastai yra 1 m. nuo draudimo išmokos atsisakymo dienos arba nuo momento, kai asmuo sužinojo apie pažeistas teises. Svarbu terminų nepraleisti.

6. Ar galiu gauti draudimo išmoką, jei įvykis nebuvo užfiksuotas policijoje?

   Priklauso nuo draudimo rūšies ir sutarties sąlygų. Pvz., kasko draudime privaloma kreiptis į policiją, jei padarytas tyčinis pažeidimas ar vagystė. Kitais atvejais - gali užtekti ir įvykio deklaracijos. Svarbu kuo greičiau informuoti draudiką.

7. Ką daryti, jei nesutinku su draudimo ekspertizės išvadomis?

   Galima inicijuoti nepriklausomą ekspertizę arba kreiptis į specialistą, galintį pateikti alternatyvų įvertinimą. Šis dokumentas gali būti naudojamas kaip įrodymas ginče su draudimo bendrove.

8. Ar galiu ginčyti sąlygas, kurios man nebuvo paaiškintos pasirašant sutartį?

   Taip. Jei draudikas neatskleidė visų reikšmingų sutarties sąlygų ar jų aiškiai nepaaiškino, tai gali būti sutarties pažeidimas. Tokios sąlygos gali būti laikomos nesąžiningomis ir netaikytinos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2015 m. ginčai, kilę iš draudimo paslaugų sutarčių, sudarė didžiausią Lietuvos banko gautų kreipimųsi dėl ginčų, kilusių iš finansinių paslaugų teikimo sutartinių santykių, dalį - net 59 procentus visų gautų kreipimųsi, t. y. 277 kreipimaisi iš 474. Iš esmės panašus gautų kreipimųsi procentas buvo ir 2014 m. (58 proc).

Deja, pagal galiojančias taisykles dažnai negalime nagrinėti vartotojų ir draudikų ginčų, kadangi vartotojas nesilaiko ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagal juos vartotojas, prieš kreipdamasis į Lietuvos banką dėl ginčo su draudiku išnagrinėjimo, turi kreiptis su pretenzija į draudiką ir tik tuo atveju, kai vartotojas iš draudiko gauna jį netenkinantį atsakymą arba jo negauna per teisės aktų nustatytą 14 dienų terminą, jis įgyja teisę kreiptis į Lietuvos banką dėl kilusio šalių ginčo.

Lietuvos bankas, gavęs į draudiką nesikreipusio vartotojo prašymą išnagrinėti ginčą, ir, remdamasis ginčų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, privalo atsisakyti nagrinėti tokio pobūdžio vartojimo ginčą.

Daugiausia vartotojų ir draudikų nesutarimų kyla iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartinių santykių. 2015 m. kreipimųsi dėl minėtų ginčų skaičius sudarė 31 procentą visų kreipimųsi dėl ginčų su draudimo įmonėmis. 2014 m. tokių kreipimųsi buvo 37 procentai. Kita draudimo rūšis, dėl kurios kyla nemažai ginčų, yra transporto priemonių (kasko) draudimas. 2015 m. iš transporto priemonių (kasko) draudimo sutarčių kilę ginčai sudarė 20 procentų, o 2014 m. - 19 procentų. Nemažą dalį ginčų sudarė ir ginčai dėl nekilnojamojo turto (būsto) draudimo sutarčių (2015 m. buvo 19 procentų tokio pobūdžio kreipimųsi dėl ginčų, o 2014 m. - 16 procentų) bei nelaimingų atsitikimų, sveikatos draudimo sutarčių (2015 m. 10 procentų kreipimųsi, 2014 m. 5.

Kreipimosi į Lietuvos banką surašymas nereikalauja specialių (teisinių) žinių, o reikalavimai, kuriuos turi atitikti toks raštas, nėra sudėtingi. Teisės aktų reikalavimus atitinkantį prašymą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo vartotojas Lietuvos bankui gali ne tik įteikti per mūsų raštinę (Vilnius, Totorių g. Tuo atveju, kai vartotojo kreipimasis dėl ginčo nagrinėjimo neatitinka Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 15, 16 ir 17 punkto reikalavimų, Lietuvos bankas raštu kreipiasi į vartotoją ir nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą kreipimosi trūkumams pašalinti.

Lietuvos bankas, gavęs vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo, per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo turi patikrinti, ar vartotojo kreipimasis atitinka ginčų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir išspręsti ginčo priėmimo klausimą. Jei nustatomos aplinkybės, dėl kurių vartotojo ir draudiko ginčas Lietuvos banke negali būti nagrinėjamas, Lietuvos bankas per minėtą terminą priima motyvuotą sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, kurio nuorašai per 3 darbo dienas išsiunčiami ginčo šalims.

Lietuvos bankui priėmus nagrinėti vartojimo ginčą, per 3 darbo dienas vartotojui išsiunčiamas pranešimas apie ginčo nagrinėjimo pradėjimą, o draudikui išsiunčiamas prašymas per 10 dienų nuo Lietuvos banko pateikto pranešimo apie gautą vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo pateikti atsiliepimą į vartotojo kreipimąsi.

Lietuvos bankui gavus ginčo nagrinėjimui reikalingus dokumentus, šalių ginčas paprastai nagrinėjamas rašytinės procedūros tvarka pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus. Vadovaujantis Ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 34 punktu, vartojimo ginčas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl ginčo esmės priimtas ne vėliau kaip per 90 dienų nuo to laiko, kai Lietuvos bankas gavo reikalavimus atitinkantį vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo (dėl svarbių priežasčių minėtas terminas, tačiau ne ilgiau kaip 30 dienų, gali būti pratęstas). Lietuvos bankas, išnagrinėjęs ginčą, priima vieną iš šių sprendimų dėl ginčo esmės: visiškai arba iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus arba vartotojo reikalavimus atmesti.

Lietuvos bankas sprendimą dėl ginčo esmės per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčia ginčo šalims.

Neretai vartotojas kreipiasi į Lietuvos banką, nepateikdamas draudiko atžvilgiu suformuluoto aiškaus reikalavimo, o prašydamas apginti jo pažeistas teises arba pateikdamas bendro pobūdžio klausimus, kurie nelaikytini reikalavimu ginčo nagrinėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų požiūriu. Taip pat, kaip minėta, vartotojai dažnai kreipiasi į Lietuvos banką, prieš tai nesikreipę į draudiką su pretenzija, kurioje turi būti nurodytos ginčo aplinkybės, pateikti šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir suformuluotas draudikui keliamas reikalavimas.

Be to, neretai vartotojai Lietuvos bankui pateikia susirašinėjimo su draudimo įmonės darbuotoju (pvz., draudimo įmonės ekspertu) duomenis, kuriuose draudimo įmonės darbuotojui pateikiami su draudimo sutarties vykdymu susiję klausimai, laikydami, kad draudimo įmonės darbuotojui pateikti klausimai yra pirmiau nurodyta vartotojo pretenzija dėl jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų, o draudimo įmonės darbuotojo vartotojui pateikti atsakymai - draudimo įmonės motyvuotas sprendimas dėl vartotojo pretenzijoje nurodytų ginčo aplinkybių ir pateikto reikalavimo pagrįstumo.

Taip pat vartotojai dažnai ginčija draudiko priimtą sprendimą, neįsigilinę į draudimo sutartimi nustatytas draudimo sutarties sąlygas, kuriomis apibrėžiama draudiko prisiimtų įsipareigojimų apimtis.

Nors Lietuvos banko sprendimai dėl ginčų yra rekomendaciniai ir neprivalomi vykdyti, tačiau 2015 m. 89 procentai tokių sprendimų vartotojų reikalavimus patenkinti visiškai arba iš dalies draudimo įmonių buvo įvykdyti. 2014 m. draudikai įvykdė 83 procentus Lietuvos banko rekomendacijų dėl vartotojų ir draudikų ginčų, o 2013 m. 9.

Kiekvieno mūsų nagrinėto vartotojo ir draudiko ginčo aplinkybės yra individualios ir skirtingų ginčų situacijos yra unikalios. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ginčų nagrinėjimo Lietuvos banke tvarkai, Lietuvos banko sprendimai dėl ginčo esmės tapo vieši ir jie yra skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat vartotojo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Todėl su visų 2016 m.

Komercinio Transporto Draudimas

Viešoje erdvėje vežėjai skundžiasi augančiomis išlaidomis draudimui ir kylančiais įkainiais, o draudikai nuolat pastebi, kad transporto priemonių draudimas yra rizikingas ir didėja žalų išmokos. Įmonių riziką vertinanti įmonė „Creditreform Lietuva“ transporto kredito rizikos apžvalgoje pastebėjo, kad pastaraisiais metais pagausėjo teisminių ginčų tarp draudikų ir komercinio transporto priemonių savininkų.

Atsigaunant transporto sektoriui, ėmė augti ir draudimo rinka. Komercinio transporto draudimo įmokos 2012 m., lyginant su 2009 m. išaugo 35% ir pasiekė 324 mln. Lt (155 mln. Lt privalomojo transporto priemonių (TP) civilinio draudimo ir 170 mln. Lt - KASKO draudimo). Reikia atsižvelgti į tai, kad komercinio transporto draudimas apima ne tik vežėjus - juk transporto priemonių turi beveik visos įmonės.

Tarp 5000 didžiausių Lietuvos verslo įmonių, kurių metinė apyvarta viršija 5 mln. Draudimo išmokų už komercinio transporto žalas suma 2008 - 2012 metais kasmet mažėjo - per šiuos metus išmokų suma sumažėjo nuo 283 iki 209 mln. Lt. Pagrindinė priežastis - kasmet mažėjantis išmokų skaičius, ypač privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.

Per 2009 - 2012 metus privalomojo civilinės atsakomybės draudimo išmokų mažėjo nuo 49 iki 39 tūkst. vnt. , o KASKO draudimo išmokų skaičius mažėjo nuo 23 iki 20 tūkst. vnt. Tuo tarpu vienos privalomojo civilinio draudimo išmokos suma sumažėjo nuo 7,5 iki 5,7 tūkst. Lt.

Per 2009 - 2012 privalomasis civilinės atsakomybės draudimas iš nuostolingo tapo pelningu, o KASKO draudimo „bendrasis pelnas“ augo 1,77 karto. Tačiau šis rezultatas kol kas 11 proc. 2012 metais komercinių transporto priemonių draudimas sudarė 33% visų ne gyvybės draudimo įmokų.

Per 2009 - 2012 metus viso (privataus ir komercinio) TP draudimo skirtumas tarp įmokų ir išmokų išaugo 134 mln. Lt suma, iš jų 105 mln. 2012 metais buvo sudaryta 2.177 tūkst. fizinių asmenų draudimo sutarčių (2.047 tūkst. civilinės atsakomybės ir 130 tūkst. KASKO) ir 569 tūkst. juridinių asmenų sutarčių (488 tūkst. civilinės atsakomybės ir 81 tūkst.

Kainų pokyčių mes nevertiname. Tačiau transporto draudimo rinka turėtų augti šiais metais. Sausumos transportas išlieka viena iš nedaugelio investuojančių ūkio šakų.

Draudimo įmokos yra pastovios išlaidos, nepriklausančios nuo pervežimų apimties. Teismai su draudimo bendrovėmis turi neigiamos įtakos kredito reitingui. Daugeliui transporto įmonių ginčai su draudikais yra neišvengiama darbo dalis. Individuliai nustatant transporto įmonių tiekėjų kredito limitus atsižvelgiama į draudikų pretenzijų dydį ir į turimų transporto priemonių skaičių.

Komercinio transporto draudimo įmokų ir išmokų dinamika (2008-2012 m.)

Pastaba: Duomenys pateikti „Creditreform Lietuva“ transporto kredito rizikos apžvalgoje.

Brangstant draudimui Lietuvoje, dalis gyventojų svarsto draustis kaimyninėse šalyse. Lietuvoje įvestas papildomas 10 proc. mokestis draudimo paslaugoms tiesiogiai padidina galutinę draudimo kainą gyventojams.

Nors pats mokestis formaliai yra nacionalinis, ES teisė suteikia galimybę asmenims ieškoti draudimo paslaugų kitose valstybėse, kur tokio mokesčio nėra arba jis mažesnis. Europos Sąjungos vidaus rinka užtikrina laisvą paslaugų judėjimą, o tai reiškia, kad draudimo bendrovės gali teikti paslaugas visoje Sąjungoje - tiek įsteigdamos padalinius kitose šalyse, tiek veikdamos nuotoliniu būdu per internetą ar tarpininkus.

Draudimo paslaugos gali būti parduodamos tiesiogiai, dažniausiai per draudikų interneto svetaines, per tarpininkus - brokerius ar agentus - arba per kitus paslaugų teikėjus, pavyzdžiui, kelionių agentūras ar automobilių prekybininkus. Prieš sudarant sutartį, draudimo pardavėjas privalo pateikti standartizuotą draudimo produkto informacijos dokumentą, kuriame aiškiai nurodoma, kas yra apdrausta, kas ne, kokios yra kliento pareigos, įmokų tvarka ir sutarties nutraukimo sąlygos.

Teoriškai Lietuvos gyventojas gali sudaryti draudimo sutartį Latvijoje ar kitoje ES šalyje. Tačiau praktikoje tokie sprendimai ne visada yra paprasti ar finansiškai naudingi. Jei kalbant apie transporto priemonių draudimą, daugelis Latvijos draudimo bendrovių paprastai draudžia tik Latvijoje registruotas transporto priemones su latviškais numeriais arba tik piliečius.

Gyvybės draudimo srityje galimybių draustis užsienyje atsiranda daugiau. Lietuvos gyventojai teoriškai gali sudaryti rizikų ar kaupiamojo gyvybės draudimo sutartis kitų šalių bendrovėse. Vis dėlto ir čia egzistuoja praktiniai apribojimai.

Daugelis Latvijos draudikų savo produktus orientuoja į vietos rezidentus, todėl užsienio piliečiams gali būti taikomi papildomi reikalavimai, tokie kaip vietinis adresas, banko sąskaita ar išsamesni patikrinimai.

Skirtingų šalių rinkos pasižymi skirtinga konkurencija tarp draudikų, todėl ten, kur konkurencija didesnė, kainos dažnai gali būti žemesnės arba panašios, o pasiūlymų įvairovė - didesnė. Vis dėlto pats faktas, kad gyventojai turi teisę rinktis draudimo paslaugas visoje ES, reiškia, jog nacionaliniai mokesčiai ir kainų skirtumai gali paveikti jų sprendimus.

tags: #draudikais #gali #buti