Kiekvieną rudenį, ypač Vilniuje ir kituose studentų miestuose, pastebimas ženkliai išaugęs gyvenamųjų patalpų nuomos poreikis. Artėjant rugsėjui, pirmakursiai susiduria su dilema - gyventi bendrabutyje ar nuomotis butą. Pasirinkus pastarąjį variantą, iškyla būsto paieškos iššūkis, siekiant rasti tinkamą variantą už prieinamą kainą.
Vilniuje vieno kambario buto nuomos kaina svyruoja nuo 200 iki 430 eurų, o dviejų kambarių - nuo 250 iki 600 eurų. „Aruodas.lt“ statistika rodo, kad susidomėjimas butų nuomos skelbimais paprastai išauga liepos-rugsėjo mėnesiais. Šiuo metu vidutinė skelbimuose siūloma buto kaina yra apie 300 eurų už vieno kambario butą, 450 eurų už dviejų kambarių ir apie 100-130 eurų mėnesiui už kambario nuomą.
Išnuomoti butą savarankiškai ne visada paprasta, todėl nekilnojamojo turto savininkams siūloma profesionali pagalba, siekiant gauti pasyvias pajamas ir užtikrinti sklandų nuomos procesą. Svarbu, kad investicija į nuomojamą NT taptų sėkminga.
Nekilnojamojo turto nuomos etapai
Susipažinkite su nekilnojamojo turto nuomos etapais:
- Būsto apžiūra ir nuomos kainos nustatymas: Susitikimo metu apžiūrimas būstas ir nustatoma jo galima nuomos kaina. Aptariama, kokie paruošiamieji darbai turėtų būti atlikti, norint gauti didžiausią kainą, pageidaujami nuomininkai, naudojimo ypatybės, galimi oficialūs nuomos būdai ir kiti einamieji klausimai.
- Profesionalus nuomojamo buto dekoravimas ir fotografavimas: Kiekvienas NT objektas yra profesionaliai dekoruojamas ir fotografuojamas. Išryškinami svarbiausi būsto privalumai, taip pritraukiant didesnį nuomininkų dėmesį.
- Pristatymo paruošimas potencialiems nuomininkams ir skelbimų publikavimas didžiuosiuose portaluose.
- Profesionalios nuomos sutarties parengimas: Sudaromas paliekamų daiktų sąrašas. Ši dokumentacija nėra "Google" rasta nuomos sutartis, o išgryninta ilgametės praktikos dirbant su butų nuoma rezultatas.
- Būsto perdavimas nuomininkui: Suderintu laiku perduodamas būstas nuomininkui, nurašomi skaitikliai ir atliekama faktinė buto fotofiksacija. Papildomai parengiama svarbi informacija - atmintinė nuomininkui.
- Būsto priėmimas iš nuomininko: Suderintu laiku priimamas atgal butas iš nuomininko. Jei tikslas toliau yra nuomoti NT, tuomet jau prieš priimant paraleliai ieškomi nauji nuomininkai, siekiant išvengti negautų pajamų.
Svarbūs klausimai nuomojantis būstą
Vienas pirmųjų klausimų ieškant būsto turėtų būti, kokio tipo šildymas yra įrengtas būste: centrinis ar dujinis, reguliuojamas, kolektorinis, o gal grindinis? Reikėtų įsitikinti, kad žmogus, su kuriuo bendraujate, tikrai yra šio būsto savininkas. Lengviausiai tai įrodytų „Registrų centro“ išrašas. To reikia, kad išvengtumėte subnuomuotojų, kitaip tariant, žmonių, kurie brangiau pernuomoja paties išsinuomotą būstą.
Taip pat patariama pasirašyti nuomos sutartį. Jos nebuvimas, sakyčiau, labiau naudingas netgi nuomininkui, ne savininkui. Nes iškrapštyti nuomininką iš buto, jei neturite jo parašo ant sutarties - labai sudėtinga.
Būstų savininkams rekomenduojama pažymėti sutartyje įvairią būste esančią techniką ir trumpai aprašyti jos būklę. Nuomininkai taip pat turi akcentuoti (geriausia - netgi nuomos sutartyje), kur pastebi ką nors įtrūkusį, palūžusį, atsilupusį - vėliau tokie daiktai tampa ginčų, kas tai padarė, objektais.
Sutartyje turėtų būti aptariamas ir gyvūnų klausimas - ypač, jei šeimininkai yra kategoriškai prieš jų laikymą. Šeimininkas gali paklausti apie jūsų preliminarias pajamas ir - vėlgi, tai nieko blogo. Jis nori būti tikras, kad pajėgsite susimokėti už nuomą.
Užstato dažniausiai prašoma lygaus vieno mėnesio nuomos mokesčiui, tačiau dažnėja atvejų, kai prašoma susimokėti ir už du mėnesius į priekį. Todėl ieškančiam (o ir norinčiam išnuomoti) pravartu žinoti, patikrinti kitas panašaus ploto, panašioje vietoje esančių objektų kainas.
Nuomos sutartis ir daiktų sąrašas
Pasirašydami nuomos sutartį tiek nuomotojas, tiek nuomininkas įgyja teises ir pareigas, todėl sutarties nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali sukelti ginčą, kuris vėliau gali persikelti net į teismą. Pirma, Civilinis Kodeksas reikalauja rašytinės sutarties tada, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo. Nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti sudaryta žodžiu, išskyrus atvejus, kai nuomos sutartis yra terminuota. Tada rašytinė forma yra privaloma.
Antra, sutartyje svarbu aiškiai apibrėžti nuomos terminą ir objektą. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Trečia, svarbu tinkamai ir aiškiai įtvirtinti nuomos mokesčio dydį, jo mokėjimo terminus, periodiškumą, nuomos mokesčio keitimo bei atsiskaitymo už komunalinius patarnavimus tvarkas. Civilinis Kodeksas numato, kad nuomos mokestis gali būti perskaičiuojamas, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą per metus.
Ketvirta, sudarant sutartį verta sudaryti gyvenamųjų patalpų perdavimo/priėmimo aktą. Jame turėtų būti užfiksuoti buto defektai, bute esantys kilnojamieji daiktai: baldai, buitinė ir kita technika, daiktai. Patalpų vaizdą ir skaitliukų rodmenis bei kitą svarbią informaciją patariama užfiksuoti nuotraukose. Penkta, sudarant terminuotą sutartį, verta aptarti sutarties nutraukimo nepasibaigus terminui pasekmes. Svarbu, jog nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį prieš mėnesį raštu įspėjęs nuomotoją. Neįvykdžius šio reikalavimo, nuomotojas turi teisę į susidariusių nuostolių atlyginimą.
Šešta, Civiliniame Kodekse įtvirtintas negaliojančių sutarties sąlygų sąrašas. Tai sąlygos, kurios numato nuomininko civilinę atsakomybę be kaltės, nustatančios didesnę nuomininko civilinę atsakomybę nei faktiškai padarytos žalos dydis, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas ir kt. Tinkamai parengta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išsamiai ir aiškiai aptaria abipuses šalių teises ir pareigas.
Problemos su nuomos sutartimis ir daiktų sąrašais
Kritiškai vertintinas sąrašas, kai jame nuomotojo nuomininkui perduodami daiktai matuojami tik procentais, nenurodant jų vertės pinigais. Nesant aiškumo, atsiranda erdvės ginčui. Advokatė pastebėjo, kad Civilinis kodeksas aiškiai numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, panaikinančios arba apribojančios nuomotojo atsakomybę nuomininkui, arba nustatančios nuomininko atsakomybę be kaltės, negalioja.
Iš paminėtos nuomos sutarties sąlygos matyti, kad nuomininko atsakomybei nustatyti pakanka fakto, jog daiktas ar daiktai buvo prarasti ar sugadinti nuomos sutarties galiojimo metu, nepriklausomai nuo to ar yra nuomininko kaltė, ar ne. Tokia sutarties nuostata yra netiksli, kadangi nuomininkas gali būti atsakingas tik už tokią žalą, dėl kurios gyvenamojoje patalpoje esantys daiktai buvo sugadinti ar prarasti dėl nuomininko kaltės.
Civilinis kodeksas numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos, nustatančios nuomininkui netesybas, viršijančias nuomotojui padarytų realių nuostolių dydį negalioja. Taigi, gyvenamųjų patalpų sutartyje gali būti numatyta tik realiai nuomotojo patirtą žalą padengiančios netesybos, tačiau ne neprotingai didelės. Pavyzdžiui, jeigu nuomininko kaltais veiksmais padaryti nuostoliai nuomotojui yra įmokėto depozito dydžio arba didesni, tada sutarties sąlyga yra teisėta, be to, nuomotojas turi teisę reikalauti realiai patirtų nuostolių atlyginimo iš nuomininko, t.y. didesnių nei depozito suma. Tačiau, jeigu nuomotojo nuostoliai nesiekia depozite esančios sumos, skirtumas turėtų būti grąžinamas nuomininkui. Tos pačios nuostatos galioja ir kalbant apie delspinigius.
Nuomininkui būtina žinoti, kad tuo atveju, jeigu jis, pavyzdžiui, neatliks einamojo gyvenamosios patalpos remonto, nors tai yra jo pareiga pagal sutartį, ir dėl to kils žala nuomotojo turtui ar kitiems asmenims, nuomotojui įrodžius, kad žala kilo dėl nuomininko neteisėtų veiksmų/neveikimo, nuomininkas bus atsakingas už tokią žalą ir ją privalės atlyginti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomininkui atlyginus žalą nuomotojui, kuri kilo dėl, pavyzdžiui, nuomininko lankytojų veiksmų/neveikimo ar nuomininko šeimos narių, nuomininkas turės teisę nukreipti tokios žalos išieškojimą į asmenį, dėl kurio veiksmų/neveikimo kilo žala.
Sutarties nutraukimas
Pasitaiko atvejų, kai konkrečius nuomotojo veiksmus bandoma „pakišti” po sutarties pažeidimu ir reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą. Tokiam ginčui pasiekus teismą, nuomininkas turėtų įrodyti ne tik pažeidimo, numatyto įstatyme ar sutartyje, faktą, bet ir tai, jog pažeidimo būta esminio. Jeigu nėra CK ir/ar sutartyje numatytų pagrindų nuomos sutarčiai nutraukti, nuomininkui belieka kreiptis į nuomotoją su pasiūlymu dėl nuomos sutarties nutraukimo ir derėtis dėl kompromisinių sutarties nutraukimo sąlygų.
Priešingai nei neterminuotos sutartys, kurias galima nutraukti nenurodžius nutraukimo pagrindo ir įspėjus bent prieš tris mėnesius (jeigu nuomojamas nekilnojamas daiktas), terminuotą sutartį nuomininkas gali nutraukti tik CK 6.498 str. Nuomininkas, pageidaujantis nutraukti terminuotą nuomos sutartį, turėtų įvertinti ir sutartyje numatytas galimybes. Kartais šalys susitaria dėl nuostatų, leidžiančių sutartį nutraukti ir nesant kitos šalies kaltės ar numatančių kitokius sutarties nutraukimo pagrindus, nei numatyti CK.
Nuomininkui nepavykus susitarti su nuomotoju dėl nuomos sutarties nutraukimo anksčiau termino, svarstytina galimybė kreiptis į jį dėl sutarties pakeitimo. Tokią teisę numato CK 6.204 str., reglamentuojantis sutarčių vykdymą tais atvejais, kai vienai šaliai įvykdyti sutartį tampa sudėtingiau negu kitai šaliai. Pagal nurodytą normą, sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, atitinkančios CK numatytus kriterijus, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t.y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas.
Formaliai atrodytų, kad nuomininkas, mokantis didesnį mokestį už nuomą nei vyraujančios nuomos kainos, neturi pagrindo prašyti nuomotoją nuomos mokestį pakeisti. Viena vertus, nuomininkas terminuotą nuomos sutartį sudarė veikdamas savo rizika ir savo interesų naudai. Užsitikrindamas, kad už nuomojamas patalpas ilgą laiką bus mokamas fiksuoto dydžio nuomos mokestis, jis galėjo įvertinti riziką, kad nuomos kainos gali kristi. Kita vertus, viso pasaulio ekonomiką supurtęs šokas yra toks veiksnys, kurio niekas nenumatė ir į kurį negalima neatsižvelgti. O reikalavimas nuomininką ir toliau mokėti nepagrįstai didelį nuomos mokestį prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.